Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Ugdyti vaikų žingeidumą per praktinę veiklą, atliekant eksperimentą.
Hipotezė. Jei panaudosime balioną ir šiaudelį, vandenį iš butelio bus galima išpilti jo nepalenkiant.
Eiga. Nuspalvinome vandenį, kad jis būtų geriau matomas. Pipetėmis pripildėme butelius, kuriuose buvo įmontuoti šiaudeliai. Pripūtėme balioną ir, jį užspaudę, užmovėme ant butelio kaklelio. Stebėjome, kaip atleidus baliono užspaudimą vanduo pradeda trykšti per šiaudelį, o vėl užspaudus – vanduo nustoja tekėti.
Išvada. Balione susidaręs oro slėgis išstumia vandenį iš butelio per šiaudelį.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Skatinti vaikų praktinius gyvenimo įgūdžius per maisto gaminimo veiklą, ugdant jų kūrybiškumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą.
Hipotezė. Ar pavyks patiems pasigaminti ir išsikepti picas darželyje?
Eiga. Kol vaikai pietų miego metu ilsėjosi, mokytoja žaidimų kambarį pavertė tikra mažųjų kulinarų svajone: dekoracijos, picų meniu ir įvairūs ingredientai sukūrė jaukią atmosferą, kviečiančią pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Kulinarinė kelionė prasidėjo priešmokyklinukų užduotimi perskaityti picų meniu pateiktus pavadinimus ir su jais supažindinti draugus. Su nekantrumu vaikai ėjo prie stalo, apžiūrinėjo maisto produktus ir gaminimui bei kepimui reikalingus įrankius. Vyresnieji patys tarkavo sūrį, pjaustė dešreles ir daržoves, užtepę pomidorų padažą ant picos pado rinkosi ir dėjo norimus ingredientus. Kai picos buvo pagamintos, o „krosnis“ pasiruošusi jas kepti, picos buvo nešamos su specialiu įrankiu – liže. Kol picos kepė, vaikai tvarkė stalą, ruošėsi picos pjaustymui ir ragavimui. Sulaukus gardžiai kvepiančių šedevrų ir pagaliau jų paragavus, vaikų akyse spindėjo pasitenkinimas ir pasididžiavimas savo pagamintomis ir iškeptomis picomis.
Išvada. Picų gaminimo veikla buvo ne tik smagi, bet ir vertinga ugdymo prasme. Vaikai aktyviai įsitraukė, domėjosi procesu, buvo savarankiški ir atsakingi. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę būti kūrėju ir jaustis svarbiu gaminimo procese. Jaukiai ir smagiai vaikai patys kūrė ne tik gardžias picas, bet ir įsimintiną bendrą patirtį.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
„Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai dalyvavo Panevėžio r. muzikos mokyklos edukacinėje programoje „Linksmosios natelės“. Vaikai klausėsi mažųjų mokinių koncerto, susipažino su instrumentais: dūdele, saksofonu, smuiku, kanklėmis, akordeonu ir fortepijonu. Koncertas vaikams labai patiko. Ugdytiniai rinkosi, kuriuo iš jų norėtų išmokti groti ir koncertuoti. Muzikantams atsidėkojo šypsenomis, audringais plojimais ir saldžiais gardumynais.
Tikslas. Išsiaiškinti, ar naudojant dažus, indų ploviklį, vandenį ir šiaudelį galima nuspalvinti vandens lašelio trafaretą.
Hipotezė. Naudojant dažus, indų ploviklį, vandenį ir šiaudelį galima nuspalvinti vandens lašelio trafaretą.
Eiga. Vaikai atliko kūrybinį eksperimentą. Į indelį jie pirmiausia įpylė indų ploviklio, tuomet pridėjo dažų. Viską gerai išmaišę, šiaudeliais pradėjo pūsti burbulus. Kai susidarė spalvinga burbulų puta, ant jų buvo dedamas vandens lašelio formos trafaretas. Taip vaikai sukūrė įdomius ir meniškus burbulų atspaudus.
Išvados. Vandens lašelio trafaretą nuspalvinti pavyko. Nors kai kurių vaikų lašeliai buvo ryškesni nei kitų, visų darbai nusidažė. Veikla suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
Mokytoja Odeta Žukauskienė
Kiekvienais metais gegužės 10-tą dieną pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena. Prieš 25 metus šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) . Ji teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Todėl PSO ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant vaikų ir suaugusiųjų sveikos gyvensenos ugdymą. Pagrindiniai vaiko (ir suaugusiojo) sveikos gyvensenos (arba sveiko gyvenimo būdo) veiksniai yra šie:
1) racionali mityba,
2) fizinis aktyvumas (FA),
3) grūdinimasis,
4) racionali darbo ir poilsio kaita,
5) asmens higiena ir kūno priežiūra,
6) psichoemocinis stabilumas,
7) saugios ir sveikos aplinkos kūrimas,
8) žalingų įpročių neturėjimas ir kt.
Judėjimas – vienas iš esminių sveikos gyvensenos veiksnių, neatsiejama sveikatos ir geros savijautos dalis. Fizinis aktyvumas ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet gerina emocinę būklę, atmintį, miegą, stiprina imuninę sistemą, mažina riziką susirgti. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, netinkamos vertybės ir įpročiai įtakoja šiuolaikinių vaikų gyvenimą. Kasdieninė fizinė veikla turi didelę reikšmę vaikų sveikatai. Vaikui kasdien reikia 2–3 valandų aktyvaus judėjimo, tam, kad būtų užtikrintas viso kūno ir funkcijų vystymasis. Fizinis aktyvumas gali reikštis penkiose gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinės veiklos (vaikams ir paaugliams tai mokykla), namų ruošos, mobilumo (transporto) ir sporto. Švietimo sistemoje galima šias formas sugrupuoti į dvi grupes – mokykloje ir už mokyklos ribų (formalusis ir neformalusis ugdymas). Fizinio aktyvumo formos darželyje ir mokykloje galėtų būti šios: rytinė mankšta, judrieji žaidimai, sportiniai ir šokių būreliai, žygiai, varžybos, iškylos, kūno kultūros pamokos, aktyvi veikla per pertraukas ir t. t.
Minint judėjimo sveikatos labui dieną su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais, pasirinkome linksmą, nuotaikingą mankštą su gimnastikos lazdomis. Kokius pratimus galima atlikti su lazdelėmis, pamokė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojos Ilona ir Gitana. Mankšta skirta stiprinti nugaros raumenims. Kiekvienas vaikas pratimus atlikti stengėsi kuo tiksliau, o pratimuose poroje su draugu lavino ne tik kūno raumenis bet ir savo reakciją.
Taigi, fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių. Tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasistengti surasti šiek tiek daugiau laiko bent nedideliems pokyčiams savo fizinės ir emocinės gerovės link. Judėkime, būkime žvalūs, sveiki ir energingi!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Kiekvienais metais balandžio paskutinį trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kuri skirta pažymėti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai ir atkreipti visuomenės dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą, skatinti tylesnės aplinkos sukūrimą.
Kaip ir kasmet, šią dieną paminėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Šios dienos tikslas – formuoti vaikų suvokimą apie tylos naudą žmogaus sveikatai. Sveikatos specialistė vaikams įvardijo triukšmo šaltinius, paaiškino apie sklindantį, nemalonaus garso poveikį klausai, bendrai savijautai, supažindino su baltuoju triukšmu ir kuo jis naudingas sveikatai. Vaikai žaidė žaidimą „Atspėk garsus!“, atliko praktinę užduotėlę „Surask blogą ir gerą garsą“. Grupėse svečiavosi „Triukšmo šviesoforas“. Jo pagalba vaikai mokėsi kurti tylesnę aplinką.
6 priežastys, kuo naudinga tyla:
- Tyla atgaivina sielą.
- Tyla skatina kūrybingumą.
- Tyla padeda atkurti pusiausvyrą, padeda pailsėti ir išvalyti protą nuo nereikalingų minčių.
- Tyla suaktyvina pojūčius.
- Tyla ir pasivaikščiojimas gamtoje sustiprina atmintį.
- Tyla padeda emociškai apsivalyti.
Triukšmas – kasdienis gyvenimo palydovas, dažnai net pamirštame, jog egzistuoja ir tyla. Minėdami šią dieną išgirskime tylą, save ir kitus, išmokime patylėti, paklausykime, ką mums nori pasakyti tyla…
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, skatinti gamtos pažinimą, meninius ir praktinius gebėjimus, puoselėjant ryšį su gamta.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti „Gyvybės medį“ iš gamtoje randamų medžiagų?
Darbo eiga. Pirmiausia visi kartu išėjome į netoliese esančią pievą apžiūrėti, kokios gėlės šiuo metu žydi. Vaikams ypač patiko pienės – jie pastebėjo, kad nuo jų ant rankų lieka dėmės, tačiau to neišsigando. Vaikai rinko įvairius lapelius ir mažus geltonus žiedelius. Grįžę į darželį, kibome į kūrybinį darbą – pradėjome kurti paveikslą „Gyvybės medis“. Vaikai skaičiavo, kiek ir kokių augalų priklijavo, tarėsi tarpusavyje, kur kokią gėlytę geriausia pritvirtinti. Kad sukurtu darbu galėtų pasidžiaugti ir kiti, nutarėme paveikslą pritvirtinti ant smėlio dėžės prie įėjimo į darželį.
Išvada. Veikla pasiteisino – vaikams pavyko iš gamtinių medžiagų sukurti paveikslą „Gyvybės medis“. Kūrybos metu jie bendradarbiavo, planavo, tyrinėjo augalus gyvai, ugdėsi kūrybiškumą, skaičiavimo įgūdžius ir stiprino ryšį su gamta.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir pažinimą tyrinėjant gamtą, ugdyti aplinkos pažinimo, stebėjimo, tyrinėjimo įgūdžius bei atsakingą ir pagarbų santykį su gyvąja gamta.
Hipotezė. Jei atidžiai ieškosime žolėje, ant augalų ir medžių kamienų, rasime daug mažų vabaliukų, kuriuos galėsime apžiūrėti su padidinamaisiais stiklais.
Veiklos eiga. Veikla prasidėjo grupėje, kur vaikai tyrinėjo sraigių kiautus, naudodami padidinamuosius stiklus ir indelius. Jie stebėjo kiautų formas, raštus, kalbėjosi apie sraiges ir jų namelius. Vėliau vaikai kartu su suaugusiaisiais iškeliavo į lauką tyrinėti „žolės gyventojų“. Vaikai jau žinojo, kad daugiausia gyvybės galima rasti ant medžių kamienų, augalų, žolėje. Tyrinėdami darželio aplinką, jie atrado, kad daug vabzdžių gyvena ir darželio pūdyme. Paieškos buvo ilgos, bet labai įdomios. Vaikai, pasitelkę korteles su paveikslėliais, ieškojo jose pavaizduotų vabaliukų. Ne visus pamatytus padarėlius pavyko pagauti, tačiau į indelius pavyko sugauti kelias skruzdėles, musę ir vabaliuką „kareivėlį“. Juos vaikai atidžiai apžiūrėjo, pasikalbėjo apie jų išvaizdą, judėjimą ir gyvenamąją aplinką, o vėliau atsargiai paleido atgal į gamtą, stengdamiesi jų nesužeisti.
Išvada. Vaikai įsitikino, kad gamtoje, ypač žolėje, ant augalų ir medžių kamienų, gyvena daug įvairių mažų vabaliukų. Jie mokėsi kantriai ieškoti, stebėti, tyrinėti ir elgtis atsakingai su gyvąja gamta. STEAM veikla skatino vaikų smalsumą, aplinkos pažinimą, bendradarbiavimą ir džiaugsmą atrandant.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Užkrečiamosios ligos – tai ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams (bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims) patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Žmonės jais gali užsikrėsti įvairiausiais būdais: per orą, kuriuo kvėpuoja, per vandenį, kurį geria, ar per maistą, kurį valgo. Į žmogaus organizmą sukėlėjai gali patekti per sąlytį su kitais žmonėmis, gyvūnais, augalais ar net nematomais nešvarumais, esančiais ant daiktų, kuriuos žmogus liečia. Taip pat jų gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Dėl socialinių, technologinių ir aplinkos veiksnių atsiranda vis naujų susirgimų, kurie plinta kur kas greičiau ir yra pavojingi gyvybei. Dažniausiai pasitaikantis pirminis užkrečiamų ligų šaltinis – nešvarios rankos, nes per jas didžioji dalis mikroorganizmų (80 proc.) patenka į žmogaus organizmą. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Siekiant mažinti užkrečiamų ligų paplitimą, valdyti užkrečiamųjų ligų epideminį procesą ugdymo įstaigose organizuojamos paskaitos, praktiniai užsiėmimai užkrečiamųjų ligų temomis.
Balandžio mėnesį darželyje lankėsi edukatorė Justina. Ji paaiškino, kokie mikroorganizmai gali gyventi ant nešvarių rankų, kaip patenka į organizmą ir kokius sveikatos sutrikimus jie sukelia. Su vaikais atliko švarių rankų eksperimentą.
Gegužės 5-oji kasmet minima kaip Pasaulinė rankų higienos diena, primenanti apie paprastą, bet gyvybiškai svarbią priemonę – švarias rankas. Šią dieną paminėjome su darželio vaikais. Vaikai klausė pasakos „Murzulis rankų planetoje“, kartu su Brokoliuku ir Braškyte mokėsi teisingai plauti rankas su muilu. Visuomenės sveikatos specialistė vaikams akcentavo, kad rankų plovimas su muilu pašalina ligas sukeliančius mikroorganizmus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes:
- žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą;
- mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui. Be to, jie gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkius sveikatos sutrikimus;
- mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ant įvairių aplinkos objektų ir lengvai išplisti aplinkoje.
Vaikai atliko užduotis „Mikrobų gaudynės“, „Domukas nori būti švarus“.
Švarios rankos turi tapti kasdieniu įpročiu kiekvienam. Dažniausiai būtent vaikams reikia priminti, kada ir kaip plauti rankas. Rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Juk taip paprasta paimti muilo gabalėlį, atsukti vandens čiaupą, užtrukti apie 30 sekundžių ir užkrečiamų ligų profilaktika atlikta. Prisiminkime, kad švarių rankų galia – mūsų visų rankose, o tai pagarba sau ir kitiems.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir kalbinius gebėjimus per pavasario gamtos pažinimą, integruojant gamtos garsų muzikos įrašus, STEAM elementus, kuriant kompozicijas įvairiuose kontekstuose.
Hipotezė. Ar galima sensorinėje erdvėje sukurti pavasarines kompozicijas?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasarinę gamtą, jos pasikeitimus. Tada vaikai kūrė pavasario kompozicijas ant šviesos stalo sensorinėje erdvėje, klausantis gamtos garsų muzikos įrašų. Tam buvo panaudotos sensorinės priemonės, grikių kruopos, gamtinė medžiaga – kaštonai, skaičiai.
Išvada. Vaikams pavyko sukurti pavasarines kompozicijas, kurių centre buvo pavasario saulutė. Vaikai lavino vaizduotę, gebėjimą derinti įvairias raiškos priemones, kuriant ant šviesos stalo. Mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, buvo skatinama vaikų kalbinė raiška, pasakojant apie sukurtas kompozicijas.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
