Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Įsivertinti vandens reikšmingumą sveikatai bei gilinti vaikų žinias apie vandenį.
Hipotezė. Vaisiai, uogos ir daržovės turi vandens.
Veiklos eiga:
- Atspėk. Vaikai užrištomis akimis pagal skonį ir kvapą spėjo, kokia daržovė prieš juos, įvardino pavadinimą.
- Sultis spaudžiame patys! Vaikai pasirinko įvairius vaisius, uogas ir daržoves, iš kurių spaudė sultis: melioną, pomidorą, šilauoges, brokolį, braškes, apelsiną, morkas, citriną, agurką, greipfrutą ir ridikėlius. Jie stebėjo, kiek sulčių pavyko išspausti iš kiekvieno produkto.
- „Kas sugers vandens lašelį?“
Vaikai gavo užduočių lapus vaisių, uogų ir daržovių paveikslėlius su pavadinimais. Jų užduotis buvo perskaityti pavadinimus, iškirpti ir suklijuoti paveikslėlius į tinkamas vietas, atsižvelgiant į tai, kurios daržovės ir vaisiai sugeria daugiausiai vandens. - Žaidimas SMART lentoje – „Sveikatos ratas“ Žaidžiant interaktyvų žaidimą, vaikai suko „Sveikatos ratą“ ir, atsižvelgdami į išsuktą paveikslėlį, maišė atitinkamas sultis. Po to ragavo sveikuoliškus kokteilius ir aptarė jų skonį bei naudą sveikatai.
- Stebėjimas ir išvada
Vaikai lygino, kuriose iš išvardintų vaisių, uogų ir daržovių yra daugiausia vandens. Stebėjimų pagrindu padarė išvadą, kad didžiausią vandens kiekį turi melionas, ridikėliai, agurkas ir pomidoras, o mažiausiai sulčių pavyko išspausti iš brokolio ir šilauogių.
Išvada. Vaisiai, uogos ir daržovės iš tiesų turi vandens, tačiau jo kiekis skirtinguose produktuose gali labai skirtis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė
Tikslas. Ugdyti ekologinį mąstymą, supratimą apie taršos poveikį gamtai, žmonėms, mūsų Žemei.
Hipotezė. Ar galima sukurti ekosistemą grupėje ir ją apsaugoti nuo taršos?
Veiklos eiga. Vaikai, išvydę vonelę, pripiltą vandens ir ten įmestas šiukšles (plastiką, stiklą, popierių), aptarė, ką mato – šiukšles; paėmę žnyples ir samčius gelbėjo „ežerą“ nuo šiukšlių; pasėmę šiukšles, dėjo į joms skirtos spalvos dėžutę; aptarė dėžučių spalvas, ką į jas deda ir kodėl svarbu rūšiuoti atliekas. Kada „ežeras“ buvo išvalytas nuo šiukšlių jame pražydo gėlytės, kurias vaikai pasigamino. Aptarė, kokiame vandens telkinyje – užterštame ar švariame vandenyje – gali augti augalai, gyventi gyvūnai.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad tik neužterštame vandenyje atliekomis ir šiukšlėmis gali gyventi gyvūnai ir augti augalai, kad svarbu saugoti gamtą nuo šiukšlių, jas rūšiuoti ir patiems neteršti gamtos. Vanduo – gyvybės šaltinis, reikalingas ir žmogui ir gamtai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Formuoti STEAM gebėjimus matematikos ir inžinerijos srityse, stiprinti kūrybiškumą bei skatinti vaikų tarpusavio bendradarbiavimą, konstruojant trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Hipotezė. Ar pavyks sukonstruoti rutulį?
Eiga: Prieš pradėdami veiklą, prisiminėme geometrinių figūrų pavadinimus. Nusprendę konstruoti rutulį, išsiaiškinome, kad tai yra trimatis geometrinis objektas, apibrėžiamas kaip visų taškų rinkinys, vienodai nutolęs nuo tam tikro taško erdvėje, vadinamo rutulio centru. Pradėję konstrukciją, vaikai tyrinėjo, kaip reikia jungti taškus, kad rutulio paviršius iš visų pusių būtų vienodas. Jie svarstė, ar rutulys stabiliai stovės ant pagrindo, ar suksis. Darbui įpusėjus, statinys savo forma ir spalvomis ėmė priminti Žemės planetą. Baigę darbą, vaikai domėjosi konstrukcijos procesu, diskutavo apie kitus galimus statinius. Vieni džiaugėsi pavykusiu rutulio modeliu, kiti – netikėtai sukurtu Žemės planetos maketu.
Išvada. Nors veikla reikalavo sprendimų priėmimo, vertinimo ir kėlė nemažai iššūkių, bendradarbiaudami vaikai sėkmingai sukonstravo trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Benita Jakaitytė
Kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į mūsų planetos ekologinę būklę bei aplinkosaugos problemas. Šios dienos iniciatyva skatina atlikti mažus, bet reikšmingus darbus, siekiant išsaugoti švarų orą, vandenį, dirvožemį ir gyvąją gamtą.
Šia proga „Bitučių“, „Drugelių“, „Nykštukų“, „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai kartu su mokytojomis susirinko darželio salėje paminėti Pasaulinę Žemės dieną ir pasikalbėti apie mūsų, nors ir mažus, tačiau gerus darbus Žemei. Vaikai diskutavo apie tai, kodėl svarbu kasdien mylėti, tausoti ir saugoti Žemę.
Pasisveikinę ir pasikalbėję apie renginio tikslą, „Nykštukų“ grupės vaikai pakvietė visus pašokti ir padainuoti dainelę „Žydi Žemėje gėlytės“. Kiekviena grupė pristatė savo gerą darbą Žemei: „Bitučių“ grupės vaikai sodino, augino ir surinko bulves; „Drugelių“ grupės ugdytiniai sodino, augino ir prižiūrėjo pomidorus; „Nykštukų“ grupės vaikai rinko šiukšles pušynėlyje netoli darželio ir rūšiavo jas; „Kiškučių“ grupės vaikai konstruodami televizijos bokštą antrą kartą panaudojo popierių, kartoną ir įvairias dėžes; „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai įkėlė inkilėlį paukšteliams į darželio kieme augantį medį (dėkojame Jono tėveliams už padovanotą namelį grįžtantiems paukšteliams ir darželio darbuotojui Valdui už pagalbą įkeliant inkilėlį).
Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai pristatė penkis paukštelius, kuriuos renginio dalyviai turėjo atspėti, pamėgdžiojus juos. Vaikų ir tėvų kūrybinių darbelių paroda „Paukšteliai sugrįžta“, kurią organizavo mokytoja Giedrė Survilienė, džiugino išradingais ir kūrybiškais paukšteliais. Mokytoja dėkojo vaikams ir tėveliams už jų įdėtą darbą, taip pat įteikė padėkas už kūrybiškumą.
Renginio metu, naudodami edukacinius robotus bitutes „Bee-bot“, vaikai ant kilimėlių su kortelėmis, parengtomis mokytojos Margaritos Stasevičienės, atsakinėjo į klausimus apie Žemę, jos tausojimą ir šiukšlių rūšiavimą. Visi kartu atliko linksmą mankštą ir sudėjo Žemės vardą iš LEGO kaladėlių, puošė raideles kamšteliais ir kaštonais. Žaidė žaidimą „Saugok Žemę“.
Renginio pabaigoje Žemės mylėtojai buvo išlydėti su užduotimi – mylėti Žemę ne tik žodžiais, bet ir gerais darbais.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė
Ši diena skirta pasauliniam visuomenės supratimui apie Dauno sindromą. Mūsų darželis taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos. Visi darbuotojai kartu su vaikais dėvėjo skirtingas kojines. Mes visi siekiame skatinti toleranciją, mažinti atskirtį ir formuoti sveiką visuomenės požiūrį į asmenis, turinčius Dauno sindromą. Grupėse vaikai žiūrėjo socialinį filmuką apie žmones, turinčius Dauno sindromą ir spalvino įvairias kojines.
Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė
Tikslas. Ugdyti pagarbą gamtai ir gyvybei, skatinti ugdytinių domėjimąsi augalais, stebint ir pažįstant augalų augimo ir vystymosi sąlygas.
Hipotezė. Ar pavyks pasodinti ir užauginti gėlytes?
Veiklos eiga:
- Pasiruošimas. Apžiūrėjome ir aptarėme, kokių priemonių reikės daigelio sodinimui.
- Susipažinimas su daigelio dalimis. Išsiaiškinome, kokios yra pagrindinės augalo dalys.
- Daigelio sodinimas. Vaikai išsirinko vazonėlius, dėjo žemes, padarė duobutes, pylė vandenį ir pasodino daigelius. Aptarėme augalo vystymuisi reikalingas sąlygas.
- Vardo rašymas. Nutarėme, jog reikia užsirašyti vardus, nes gėlytės bus dovanojamos mamoms.
- Gėlytės auginimas. Sutarėme, kad kiekvieną rytą ugdytiniai apžiūrės ir įvertins ar reikia laistyti daigelius. Stebės žemės drėgnumą, palaistys, stebės jų augimą.
- Išvada. Veikla bei sukurta aplinka vaikams suteikė ramybę, atsipalaidavimą. Jie veikė susikaupę, atsargiai apžiūrinėjo augalo dalis. Išsiaiškinome, kokias daigeliai turi dalis. Supratome, jog daigeliai gali greit „susižeisti“, stebėjome, kaip žemė sugeria vandenuką. Augustas pasakė, jog gėlytes reikės laistyti kiekvieną dieną, nes jos mėgsta vandenuką. Vytautei buvo įdomu, ar sužydės jos. STEAM veikla ugdė susikaupimą, pažintinius gebėjimus, ugdys kantrybę bei atsakomybės jausmą. Procesas lavino vaikų smalsumą ir leido praktiškai įgyvendinti norą tapti sodininku.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą, stebėjimo įgūdžius ir tyrinėjimą.
Hipotezė. Tikėtina, kad įmetus popierinę gėlę į vandenį, jos užlenkti žiedlapiai išsiskleis.
Veiklos eiga. Vaikai pasirinko norimas spalvas ir nuspalvino gėlytės trafaretą. Tuomet suskaičiavo, kiek gėlytė turi žiedlapių, ir juos užlenkė į vidų. Kiekvienas vaikas lėtai įmerkė savo gėlytę į vandenį ir stebėjo, kas vyksta.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad įmerkus popierinę gėlę į vandenį, jos žiedlapiai palaipsniui prasiskleidžia. Taip nutinka, nes popierius sugeria vandenį, išbrinksta, ir žiedlapiai kyla į viršų. Eksperimentas vaikams buvo įdomus – jie su smalsumu stebėjo vykstantį procesą. Veiklos metu lavėjo jų kūrybiškumas, smulkioji motorika ir gebėjimas tyrinėti aplinką.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti ir pažinti skirtingus vandens skonius, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius.
Hipotezė. Ar galima pakeisti vandens skonį?
Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie vandens svarbą žmogaus organizmui. STEAM veikloje ugdytiniai tyrinėjo skirtingus vandens skonius, papildydami jį natūraliais ingredientais. Vaikai pasirinko ir paragavo vandens su: apelsinu – suteikė vandeniui saldžiarūgštį skonį ir gaivų aromatą, agurku – vanduo tapo švelnaus, gaivinančio skonio, citrina – pridėjo rūgštumo ir suteikė vandeniui energijos.
Išvada. Vaikai sužinojo, kaip vaisiai, daržovės keičia vandens skonį ir spalvą. Aptarė, kuris vandens skonis jiems patiko labiausiai ir kodėl. Suprato, kad vanduo yra svarbus organizmui, o natūralūs priedai gali padėti jį gerti dažniau. Tai buvo smagi ir skani edukacinė patirtis!
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą, mokyti skaičiuoti, supažindinti su spalvomis ir kiekiu, lavinti smulkiąją motoriką, dėmesį ir pirštukų judesius per žaidimą.
Hipotezė. Dėliodami spalvotus rutuliukus vaikai galės juos suskaičiuoti ir parodyti pirštukais.
Veiklos eiga. Vaikučiai tyrinėjo spalvotus veltinius rutuliukus – juos lietė, spaudė, rideno. Vėliau dėjo rutuliukus ant kortelių su paveikslėliais. Kartu su suaugusiuoju vaikai skaičiavo rutuliukus iki trijų (ar penkių), žiūrėjo į skaitmenį ir bandė jį tarti. Mažieji rodė, kiek rutuliukų padėjo, pirštukais, džiaugėsi spalvomis ir pavykusiu dėliojimu. Veikla vyko ramiai, žaismingai, kiekvienas vaikas veikė savu tempu.
Išvada. Vaikai per žaidimą susipažino su spalvomis ir kiekiu. Jie skaičiavo, lavino pirštukų judesius, dėmesį ir patyrė džiaugsmą tyrinėdami. Paprasta veikla padėjo mokytis per patirtį ir atradimus.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Kovo 10–14 dienomis mūsų lopšelyje-darželyje vyko kalbos savaitė „Draugystė su knyga“, kurią organizavo švietimo pagalbos specialistės ir meninio ugdymo mokytoja. Visą savaitę vaikai dalyvavo įvairiose veiklose, skatinančiose domėjimąsi knygomis, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Pirmąją savaitės dieną vaikai dalyvavo viktorinoje „Svečiuose pasakos“, kurioje prisiminė visiems gerai žinomas pasakas: „Raudonkepuraitė“, „Trys paršiukai“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Pelenė“ ir kitas. Po viktorinos mažieji ugdytiniai atliko įvairias užduotis, o vėliau stebėjo lazdelinių lėlių inscenizaciją „Trys paršiukai“, kuri suteikė daug džiaugsmo ir leido pasinerti į pasakų pasaulį. Antrąją dieną, bendradarbiaujant su „Nykštukų“ grupės mokytoja ir ugdytiniais, buvo organizuota išvyka į Krekenavos miestelio biblioteką. Ten vaikai susipažino su knygų įvairove, sužinojo, kaip jos saugomos ir tvarkomos, klausėsi skaitomos pasakos. Trečiąją dieną darželyje vyko „Kūrybinės knygelių kūrimo dirbtuvėlės“, kuriose visi vaikai turėjo galimybę tapti jaunaisiais kūrėjais – jie patys gamino savo knygeles ir knygų skirtukus. Ši veikla ne tik lavino kūrybiškumą, bet ir stiprino meilę knygoms. Paskutinę kalbos savaitės dieną „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai kartu su švietimo pagalbos specialistėmis ir meninio ugdymo mokytoja aplankė senelių namus. Vaikai padovanojo senoliams savo rankų darbo knygų skirtukus ir pradžiugino juos linksmomis dainelėmis.
Kalbos savaitė „Draugystė su knyga“ visiems dalyviams suteikė daug įsimintinų akimirkų, paskatino domėtis knygomis ir puoselėti kūrybiškumą. Tikimės, kad šie įspūdžiai ilgai išliks vaikų širdyse ir skatins juos dar labiau mylėti knygas!
Švietimo pagalbos specialistės Lina ir Kristina
