Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Tyrinėti smėlio fizines savybes (drėgną ir sausą), suprasti, kaip smėlis sugeria vandenį, ugdyti erdvinį mąstymą kuriant statinius iš smėlio ir geometrinių figūrų, pažinti Lietuvą per simbolinius statinius.
Hipotezė. Spėjame, kad šlapias smėlis yra sunkesnis už sausą, kad smėlis sugeria vandenį tik tada, kai apačioje nėra kito pagrindo. Taip pat spėjame, kad važiuoti su mašinėle per sausą smėlį yra sunkiau nei per kitas dangas.
Veiklos eiga:
- Vaikai tyrinėjo sausą ir šlapią smėlį – lietė, lygino jų tekstūrą, svėrė, matavo vienodais indais.
- Stebėjo, kaip vanduo įsigeria į smėlį, bandė suformuoti ežerą – išbandė, kaip vanduo laikosi ant plikos žemės ir ant plastikinio pagrindo.
- Lygino, kuri danga tinkamesnė mašinėlėms važiuoti – smėlis, žolė ar mediena.
- Kūrė „Smėlio miestą“ iš smėlio ir geometrinių formų – miestui suteikė pavadinimą „Vilnius“, susipažino, kad tai yra Lietuvos sostinė.
- Vaikai skaičiavo pastatus, lygino jų aukštį, formas, analizavo skaičių.
Išvados:
- Šlapias smėlis yra sunkesnis nei sausas, nes sugeria vandenį.
- Smėlis sugeria vandenį, tačiau be pagrindo (pvz., plastiko) vanduo greitai išbėga – plastikinis pagrindas būtinas ežerui suformuoti.
- Mašinėlėms sunkiau važiuoti per sausą smėlį nei per žolę ar medieną, tačiau šlapiame smėlyje gerai matosi vėžės.
- Vaikams pavyko pastatyti miestą iš geometrinių formų – lavėjo jų erdvinis mąstymas ir kūrybiškumas.
- Vaikai parodė susidomėjimą geografija, susipažino su Vilniumi ir jo reikšme, savarankiškai skaičiavo bei analizavo pastatų skaičių.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Štai ir nuskambėjo paskutinis šių mokslo metų darželio skambutis, priešmokyklinukai baigė darželį ir rudenį keliaus į pirmą klasę. Netrukus būsimų pirmokų tėveliai ruoš mokinio krepšelį. Pirmokui kuprinė viena iš svarbiausių pirkinių prieš mokyklą. Prieš renkantis visus mokslo metus tarnausiančią kuprinę, svarbu įvertinti, ar ji atitinka visus poreikius, įpročius ir nekenkia laikysenai.
Lietuvos moksleiviams diagnozuojama vis daugiau netaisyklingos laikysenos atvejų, o vienas iš rizikos veiksnių – per sunki, netinkama ar netaisyklingai dėvima kuprinė. Vaikų kaulinis audinys yra minkštesnis, tad jis gali greičiau deformuotis, o stuburo slanksteliai nenatūraliai susispausti. Per sunki kuprinė kenkia laikysenai, gali lemti stuburo deformacijas, galvos, apatinės nugaros dalies, pečių ir rankų skausmus. Blogai parinkta kuprinė taip pat gali sukelti laikysenos problemų, kurios gali tęstis net ir po to, kai kuprinė nebenešiojama. Dėl informacijos stokos tėvai ir globėjai dažnai pasikliauja vaikų norais, kurie pagrįsti ne kuprinės tinkamumu, o mados tendencijomis. Vaikui taip pat svarbi kuprinės spalva, dydis ir pamirštami tokie svarbūs aspektai, kaip – kuprinės nešiojimas turi įtakos vaiko laikysenai, eisenai, o vėlesniame amžiuje ir nugaros skausmai. Dažnai taupant pinigus, vaikams mokyklai yra perkamos laisvalaikiui skirtos kuprinės, tačiau toks sprendimas nėra geras. Laisvalaikio kuprinės paskirtis yra kitokia, ji nėra pritaikyta nešti sunkioms knygoms, dažnu atveju yra vienos ertmės, nepalaiko formos, yra minkštesnė, tokia tinkamai nepriglunda prie nugaros, o vaikas greičiau pavargsta, tuo tarpu mokyklinės kuprinės sukurtos būtent taip, kad nešant didelį svorį kuo mažiau būtų apkraunama nugara.
Tad kaip vaikui išrinkti tinkamą kuprinę? Visų pirma pagrindinius mokyklinių kuprinių sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 41:2016 „Mokyklinės kuprinės. Bendrieji ir specialieji sveikatos saugos reikalavimai“. Kuprinė turi būti lengva ir ergonomiška, plačios petnešos su paminkštinimais ir reguliuojamais diržais, kurie yra ne siauresni kaip 3,5 cm, sutvirtinta dalis, kuri priglunda prie nugaros. Labai svarbu ir tinkamai juos sureguliuoti, priklausomai nuo metų sezono, kad nebūtų nei per daug suveržti, nei per laisvi. Tai ypač svarbu pradinukams. 7–8 metų tuščia mokinio kuprinė turi sverti iki 700 g, 9–10 metų – iki 800 g, vyresniųjų – iki 1000 g. Jos svoris su mokymosi priemonėmis neturėtų būti didesnis nei 10–15 proc. vaiko svorio. Kuprinėje turėtų būti keli skyriai, kad sukrauti daiktai pasiskirstytų tolygiai, sunkiausias knygas reikėtų dėti į skyrius, esančius arčiausiai nugaros. Sukrauta kuprinė neturi būti platesnė negu vaiko pečiai. Labai svarbu, kad kuprinė būtų nešama taisyklingai – tik ant abiejų pečių ir nekabotų per žemai ar per aukštai. Kuprinės viršus neturi būti aukščiau moksleivio pečių, o apačia – ne žemiau juosmens. Perkant kuprinę, ją būtina pasimatuoti. Taip pat būtinas kuprinės atributas – atšvaitai. Jei ji be atšvaitų būtina prisiūti ar prisegti juos kuprinės šonuose ir nugaroje. Išleidžiant vaiką į mokyklą, labai svarbu ugdyti vaiko savarankiškumą ir mokyti bei leisti vaikui kuprinę susidėti pačiam. Tačiau labai svarbu, kad tėveliai reguliariai peržiūrėtų kuprinės turinį, ar tikrai vaikas į mokyklą nešasi tai, kas reikalinga. Pradinukai, ypač pirmokai, labai mėgsta prisidėti įvairiausių žaislų, vyresniųjų klasių moksleiviai labai dažnai nešiojasi vadovėlius, kurių tą dieną nereikia. Tad jei yra galimybė rekomenduojama sportinę aprangą ar piešimo reikmenis palikti klasėje ar mokinio spintelėje. Perkant ugdymo priemones, rinktis jas lengvesnio svorio pvz. penalas, sąsiuvinių ar pratybų aplankas.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Prabėgo dar vieni mokslo metai, ir štai vėl atėjo vasara. Birželio 6 d. Linkaučių skyriaus vaikai su nekantrumu laukė popietės, kai vyks jau tradicine tapusi šventė – „Vasarėle, labas!“.
Nešini vaišėmis į grupę rinkosi tėveliai, kurių vaikai labai laukė. Grupėje aptarėme, kaip sekėsi šiais mokslo metais – kiek paūgėjome, ko išmokome, kokie mūsų ateities planai. Visi draugiškai kūrėme svajonių ir norų vizijų lentą, o vėliau vaikai dalijosi mintimis, kokias svajones ir troškimus į ją įrašė. Priešmokyklinukams – Paulinai ir Aronui – buvo įteikti piešinių ir darbelių segtuvai, kuriuos mokytojos kruopščiai rinko visus jų lankymo grupėje metus. Tai – išties nemažas ir prasmingas turtas. Vaikai taip pat gavo simbolines dovanėles. Po vaišių visi skubėjome į kiemą, kur vaikų jau laukė didžiulis batutas. Vėliau – įspūdingas burbulų šou ir Ainiaus mamos atvežti ledai. Buvo nepaprastai smagu – net lietus nuotaikos nesugadino!
Nuoširdžiai dėkojame tėveliams už aktyvų dalyvavimą šventėje.
Vyresnioji mokytoja Asta Barauskienė, mokytoja Sigita Rimaitienė,
grupės mokytojo padėjėja Karolina Mataitienė
Šiais mokslo metais priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai dalyvavo projekte „Ką žmonės dirba?“. Projekto metu jie ne tik kalbėjosi apie įvairius darbus, bet ir patys aplankė daug įdomių vietų, susitiko su žmonėmis, kurie dirba skirtingus darbus, ir sužinojo, ką jie veikia kiekvieną dieną.
Vaikai lankėsi pas bitininką, kuris papasakojo apie bičių priežiūrą, jų svarbą gamtai ir kaip gaunamas medus. Vaikai ragavo medų, apžiūrėjo avilius ir bitininko aprangą. Tai buvo puiki galimybė sužinoti apie darbą gamtoje ir rūpinimąsi gyvais padarėliais. Kitoje išvykoje vaikai susitiko su gamtininku, kuris pasakojo apie stumbrus ir kitus miško gyvūnus. Jie dalyvavo smagioje edukacijoje „Stumbriukų krikštynos“, kurioje sužinojo daugiau apie gamtą ir jos gyventojus. Dar vienoje kelionėje jie keliavo į tikrą mišką, kur kartu su tėveliais žygiavo miško takais, mokėsi stebėti gamtą ir saugiai elgtis gamtinėje aplinkoje. Vaikai taip pat apsilankė Krekenavos girininkijoje, kur miškininkas papasakojo, kaip rūpinasi mišku, sodina medžius ir padeda saugoti gyvūnus. Tai buvo labai įdomu, nes daugelis vaikų pirmą kartą pamatė, koks svarbus ir atsakingas yra miškininko darbas. Lankydamiesi bibliotekose, vaikai susipažino su bibliotekininko darbu – jie pamatė, kaip surasti knygas, kaip jas reikia prižiūrėti ir kodėl svarbu skaityti. Panevėžyje viešojoje bibliotekoje vaikai klausėsi pasakų ir patys kūrė savo mažus pasakojimus. Jie taip pat sužinojo apie rašytojo darbą ir kaip gimsta knygos. Vienos išvykos metu vaikai apsilankė bibliotekoje vykusioje tapybos parodoje. Kultūros namų direktorė pasakojo apie dailininko kūrybą. Vaikams tai buvo nauja ir įdomi patirtis – jie suprato, kad menininko darbas taip pat yra profesija. Vaikai dalyvavo spektaklyje „Saugokime mišką“, kur susipažino su aktoriaus darbu. Jie matė, kaip kuriami vaidmenys, kaip aktoriai perteikia emocijas ir pasakoja istorijas. Taip pat apsilankė „Hello Park“ – skaitmeniniame parke, kur žaisdami mokėsi naudotis technologijomis. Projekto metu vaikai susitiko ir su keramiku, kuris pademonstravo, kaip iš molio gimsta puodeliai, lėkštės ar net meno kūriniai. Vaikai patys galėjo pamėginti formuoti molį ir pamatyti, koks tai kruopštus ir kūrybingas darbas.
Dar vienoje įdomioje veikloje vaikai bendravo su sportininku, kuris pasakojo apie treniruotes, reikalingas savybes ir rūpinimąsi savo kūnu. Vaikai išbandė paprastas sporto užduotis ir aktyviai pajudėjo. Galiausiai vaikai apsilankė muzikos mokykloje. Ten muzikos mokyklos mokiniai grojo įvairiais instrumentais, dainavo ir pasakojo apie savo kasdienybę. Vaikai sužinojo, kaip gimsta muzika, išbandė instrumentus ir kartu sudainavo dainelę. Muzikanto darbas jiems pasirodė labai smagus, tačiau reikalaujantis daug kantrybės ir darbo. Šis projektas padėjo vaikams geriau suprasti, kad kiekvienas darbas yra svarbus – tiek dirbant su gamta ar gyvūnais, tiek kuriant meną, sportuojant, skaitant knygas ar padedant kitiems. Vaikai džiaugėsi galėdami viską pamatyti gyvai, klausti, liesti, išbandyti. Tokios patirtys padeda jiems pažinti pasaulį, ugdyti smalsumą ir skatina pagarbą kiekvienam dirbančiam žmogui.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Gegužės 30 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko smagi šventė – vasaros atidarymas „Pasitikime vasarą sveiki“. Renginys buvo skirtas ne tik pasitikti artėjančią vasarą, bet ir skatinti vaikų sveiką gyvenseną bei ugdyti aplinkosaugines vertybes. Mažieji žiūrovai turėjo galimybę išvysti nuotaikingą ir informatyvų edukacinį spektakliuką „Brokoliukas ir Braškytė sveikatos karalystėje“, kuris buvo organizuojama Panevėžio rajono Visuomenės sveikatos biuro ir Socializacijos projekto „Sveiki ir aktyvūs draugai“ lėšomis. Vaikai žaismingai mokėsi, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, rinktis sveikus maisto produktus ir aktyviai leisti laiką. Renginio metu vaikai sužinojo apie atliekų rūšiavimą, kodėl svarbu tausoti gamtą, kaip kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Per žaidimus ir pokalbius mažieji ugdytiniai gilino žinias apie atsakingą elgesį su atliekomis.
Po spektaklio vyko „Sveikuoliškų užkandžių fiesta“, kurioje vaikai ragavo įvairių sveikų užkandžių, vaišinosi vaisiais, daržovėmis ir kitais gardžiais, bet sveikais skanėstais. Džiaugiamės galėję vasarą pasitikti sveikai ir linksmai.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų domėjimąsi gamtos mokslais, ugdyti kūrybiškumą, smalsumą, savarankiškumą ir gebėjimą mokytis per praktinius STEAM metodais grįstus bandymus bei tyrinėjimus, atskleidžiančius vandens savybes ir reikšmę gamtoje.
Uždaviniai:
- Skatinti vaikų smalsumą ir domėjimąsi gamtos reiškiniais, atliekant stebėjimus bei eksperimentus su vandeniu.
- Ugdyti gebėjimą kelti klausimus, formuluoti hipotezes ir daryti išvadas praktinių veiklų metu.
- Plėtoti pažinimo, kalbinės raiškos ir kritinio mąstymo įgūdžius per diskusijas, pasakas ir informacijos analizę.
- Sudaryti sąlygas kūrybiškumui ir saviraiškai, taikant įvairius STEAM metodus.
- Formuoti supratimą apie vandens svarbą gamtai, žmogui ir augalams, ugdant aplinkosauginį sąmoningumą.
Vykdydami projektą, vaikai atliko įvairius bandymus ir eksperimentus, žiūrėjo mokomuosius filmukus, diskutavo apie matytus vaizdus, analizavo rezultatus, darė išvadas, dalinosi patirtimi ir plėtė turimas žinias. Atlikdami eksperimentą „Lietus puodelyje“, vaikai naudojo ledukus, uždėtus ant maistinės plėvelės, dengiančios šilto vandens puodelius. Jie stebėjo, kaip susiformuoja rasos lašeliai, kurie jungiasi, virsta lašais ir krinta atgal į puodelį. Vaikai susipažino su vandens apytakos ratu: vyresnieji kūrė jo modelius dirbdami grupėse, o jaunesnieji – klijavo supaprastintus modeliukus. Atlikdami bandymą „Vandens lašelis“, vaikai kėlė klausimą: „Ar galima vandens lašelio formos popierinį trafaretą nuspalvinti muilo burbulais?“ Eksperimentas parodė, kad tai įmanoma, o pats procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų. Eksperimento metu, tyrinėdami vandens ciklą, vaikai stebėjo, kaip dėl saulės šilumos vanduo garuoja, kaupiasi ant maišelio sienelių ir virsta dideliais lašais, kurie rieda žemyn. Norėdami išsiaiškinti, ar vanduo reikalingas augalams, vaikai augino pupas maišeliuose, jas kasdien stebėjo, fiksavo augimo procesą kortelėse ir sužinojo, kad augalams būtina šviesa bei vanduo. Taip pat išsiaiškino, kad per didelis saulės kiekis gali būti žalingas – dėl perteklinės drėgmės augalai gali pradėti pūti. Vaikai tyrinėjo gaublį, svarstė, ko Žemėje daugiau – vandens ar sausumos, aiškinosi vandens reikšmę, skyrė gėlą ir sūrų vandenį bei aptarė jų panaudojimo galimybes. Diskutuodami gilino supratimą apie vandens svarbą žmogui ir augalams. Klausydamiesi audio pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, vaikai atsakinėjo į klausimus, analizavo turinį, atkūrė pasakos veikėjų veiksmų eiliškumą, aiškinosi įvykių priežastis ir pasekmes. Eksperimentuodami vaikai susipažino su oro slėgio poveikiu. Oro slėgis – tai nematoma jėga, kurią sukuria oro molekulės. Kai balionas mažėja (pvz., jį suspaudus ar išleidžiant orą), oras butelio viduje susispaudžia ir padidina spaudimą vandeniui. Dėl šio slėgio vanduo verčiamas išeiti lauk per šiaudelį. Šis eksperimentas padėjo vaikams suprasti, kad oras užima vietą, daro spaudimą ir gali judinti skysčius.
Rezultatas. Po atliktų STEAM veiklų, bandymų ir stebėjimų vaikai geriau supranta vandens ciklą gamtoje, žino, iš kur atsiranda lietus ir kur „dingsta“ vanduo. Jie įsitikino, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus tiek žmogui, tiek augalams – be jo nebūtų gyvybės. Suteikus galimybę tyrinėti ir kurti, atsiskleidė vaikų kūrybiškumas, ugdėsi iniciatyvumas, savarankiškumas ir mokėjimo mokytis įgūdžiai. Vaikai aktyviai įsitraukė į projekto veiklas, noriai dalyvavo diskusijose, drąsiai kėlė klausimus iškilus neaiškumams, dalijosi savo patirtimi ir atradimais.
„Kiškučių“ grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė
Gegužės pabaigoje mūsų „Pelėdžiukai“ kartu su tėveliais leidosi į smagų ir prasmingą žygį „Patarlių taku“, kuris vinguriavo vaizdingame miško take. Tai buvo ne tik smagus pasivaikščiojimas gamtoje, bet ir prasmingas atsisveikinimo su darželiu renginys.
Kelionės metu vaikai sustodavo prie įvairių patarlių, kurias kartu su suaugusiais aptardavo – aiškinosi jų prasmę, diskutavo apie gyvenimiškus pamokymus. Šios akimirkos tapo ne tik edukacinės, bet ir labai jaukios – kiekvienas galėjo pasidalinti savo mintimis bei patirtimi.
Pažintinių sustojimų metu vaikai ir tėveliai aktyviai įsitraukė į įvairius žaidimus: šoko lietuvių liaudies ratelius, dainavo dainas, atliko smagias užduotis susijusias su gamta.
Žygio pabaigoje visų laukė ypatinga dalis – bendravimas prie laužo. Čia mažieji kartu su tėvais kepė dešreles, vaišinosi saldėsiais, dalijosi įspūdžiais, žaidė bendrus žaidimus. Buvimas kartu šiltai liepsnojant laužui suteikė bendrystės jausmą ir daug džiaugsmo tiek vaikams, tiek jų šeimos nariams.
Šis žygis buvo ypatingas – tai paskutinis bendras pasibuvimas, simboliškai žymintis atsisveikinimą su darželiu ir pasiruošimą naujam – mokykliniam – etapui. Tai buvo diena, kupina šilumos, bendrystės ir nepamirštamų akimirkų, kurios ilgam išliks vaikų ir jų tėvelių širdyse.
Mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Balandžio–gegužės mėnesiais „Drugelių“ grupės vaikai vykdė gamtosauginio ugdymo projektą „Draugai gamtai“. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis dažniau kalbama apie klimato kaitą, aplinkos taršą ir gamtos nykimą, ypač svarbu vaikus nuo mažens mokyti gyventi tvariai, formuoti jų atsakomybę už aplinką, kurioje gyvena.
Projekto tikslas – ugdyti vaikų gamtosauginį ir ekologinį sąmoningumą, skatinti aktyvų dalyvavimą aplinkos tausojime ir formuoti atsakingą požiūrį į gamtą. Vaikai buvo skatinami pažinti gamtos įvairovę, gyvūnus ir augalus, jų tarpusavio ryšius, stebėti gamtos reiškinius, atlikti paprastus eksperimentus, mokytis rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ir energiją, kurti darbelius iš antrinių žaliavų.
Vienoje iš veiklų mažieji mokėsi rūšiuoti buitines atliekas: kur dėti plastiko indelius, stiklainius, kartonines dėžes. Pasitelkus edukacinius filmukus ir praktines užduotis, vaikai sužinojo, kad kiekviena atlieka turi savo vietą, ir kad rūšiavimas – svarbus žingsnis saugant gamtą. Jie pagamino mini rūšiavimo konteinerius, kuriuos naudojo žaisdami ir mokydamiesi. Kita reikšminga veikla – išvyka į Panevėžio gamtos mokyklą, kurioje vaikai susipažino su įvairiais gyvūnais, sužinojo, kaip jais rūpintis, stebėjo jų elgesį. Edukacija „Mano mažasis draugas“ padėjo suprasti, kad gyvūnai – mūsų draugai, kuriuos reikia saugoti ir mylėti.
Projekto metu „Drugelių“ grupė taip pat prisijungė prie aplinkos tvarkymo akcijos „Darom“. Vaikai šlavė darželio takelius, grėbė lapus, rinko šiukšles, šakeles ir kankorėžius. Tai buvo prasminga ir džiugi veikla, kurios metu mažieji mokėsi rūpintis bendra aplinka, dirbti komandoje, padėti vieni kitiems. Didelį įspūdį paliko išvyka į Janinos sraigių ūkį Trakiškio kaime, Panevėžio rajone. Vaikai iš arti pamatė įvairias afrikines sraiges, susipažino su jų vystymosi ciklu, galėjo jas liesti ir stebėti. Tai buvo ne tik smagi, bet ir labai informatyvi patirtis, padėjusi vaikams suvokti gyvosios gamtos įvairovę ir grožį.
Projekto metu formavosi ekologiškai sąmoningas požiūris į aplinką: vaikai vis labiau suprato, kad kiekvienas jų veiksmas turi įtakos gamtai. Jie patyrė atradimo džiaugsmą, sužinojo apie žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšį, ugdėsi praktinius aplinkosaugos įgūdžius. Ugdytiniai jautėsi atsakingi už savo aplinką, mokėsi ją saugoti, rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ir energiją. „Draugai gamtai“ – tai ne tik projektas, bet ir pirmieji žingsniai link atsakingos ir tvarios vaikų pasaulėžiūros formavimo.
„Drugelių“ grupės mokytojos Virginija Šašienė ir Odeta Žukauskienė
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ bendruomenė gegužės 16 d. iškilmingai paminėjo įstaigos 80 metų jubiliejų. Tai buvo ypatinga šventė, suvienijusi mažuosius ugdytinius, darbuotojus, tėvus, buvusius darbuotojus ir gausų svečių būrį. Šventinis renginys simboliškai pavadintas „Kelionė vaikystės takeliu“ – tai šilta ir prasminga kelionė per darželio istoriją, vertybes ir mažųjų kasdienybę. Renginį pradėjo Panevėžio r. muzikos mokyklos choras, dovanojęs nuotaikingą muzikinį pasirodymą. Vėliau žiūrovai buvo pakviesti pasižiūrėti šiai progai sukurtą filmuką apie darželio istoriją – tai buvo jautrus priminimas apie nueitą kelią ir visus darbuotojus, prisidėjusius prie darželio kūrimo bei augimo. Vėliau žodį tarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė. Direktorės kalba buvo jautri ir prasminga. Ji prisiminė visus, kurie kūrė darželį per šiuos 80 metų, pakvietė tylos minute pagerbti išėjusius Anapilin. Padėkojo buvusiems darbuotojams, kurių indėlis liko ryškiai įrašytas įstaigos istorijoje, taip pat dėkojo dabartiniams pedagogams ir visiems darbuotojams už jų kasdienį rūpestį vaikais. Direktorė šiltai paminėjo socialinius partnerius, tėvus bei visą bendruomenę, kuri nuolat palaiko, prisideda prie ugdymo įstaigos augimo.
Šventės vedėja pakvietė visus leistis į simbolinę vaikystės kelionę ir aplankyti septynias „Vaikystės šalis“, kurios atspindėjo svarbiausius vaiko raidos etapus. Kiekviena grupė ir mokytojos pristatė trumpą, tačiau prasmingą pasirodymą, kuriame atsispindėjo vaikų patirtys darželyje – pirmieji žingsneliai, tyrinėjimai, kelionės, draugystė, mokymasis, tradicijos ir vertybės bei ateities svajonės. Renginio kulminacija – priešmokyklinio ugdymo programos baigimo pažymėjimų įteikimas būsimiems pirmokams, kuris suteigė daug džiugių emocijų vaikams ir jų tėveliams.
Antroje šventės dalyje sveikinimus pradėjo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius klebonas Gediminas Jankūnas. Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, Seimo narė Modesta Petrauskaitė, Panevėžio r. švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irma Vareikienė ne tik sveikino, bet ir įteikė padėkas ilgiausiai įstaigoje dirbusiems darbuotojams. Direktorė Danutė Ropienė taip pat įteikė padėkas darbuotojams. Su gražiu jubiliejumi lopšelį-darželį sveikino ir Tarybos nariai, bendruomenės atstovai, socialiniai partneriai, darželių vadovai, Krekenavos kultūros centras, Krekenavos socialinės globos namai, tėvelių atstovai. Nuskambėjo daug nuoširdžių žodžių, padėkų ir linkėjimų,
Šventę užbaigė linksmai sudainuotas lopšelio-darželio himnas ir saldi staigmena vaikams. Dėkojame šventės rėmėjams: Panevėžio rajono savivaldybei, UAB „Idavang“, tėveliams Saulitai ir Edvinui Vaičaičiams bei Kęstučiui Kavaliauskui.
Ši šventė priminė mums visiems, kad lopšelis-darželis yra vieta, kur prasideda vaikystė, kur kuriami prisiminimai, ugdomos vertybės ir auginamos svajonės.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Gegužės 8 d. darželyje, įgyvendinant Vaikų socializacijos projekto „Sveiki ir aktyvūs draugai“ veiklas, vyko sporto šventė „Šeimų olimpinės žaidynės“. Renginys buvo skirtas paminėti Šeimos ir Vaiko dieną, todėl ypač džiugu, kad į jį įsitraukė gausus būrys tėvelių.
Šventė prasidėjo nuotaikinga „Pirato mankštele“, kuri visus nuteikė linksmai ir aktyviai dienai. Renginio metu tėveliai ne tik patys sportavo, bet ir organizavo įvairias estafetes vaikams: „Žolės riedulys“, „Kamuoliukai“, „Lankų fiesta“, „Kirmėlytės“, „Šuoliukai“. Mažuosius dalyvius viso renginio metu linksmino Piratas, kuris kvietė į smagias veiklas ir džiugino visus muilo burbulais.
Šventės pabaigoje visi vaikučiai buvo apdovanoti medaliais, kurie primins smagią ir sportišką dieną kartu su šeima.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
