Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Rugsėjo 21 dieną Panevėžio r. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Pelėdžiukų“ grupės vaikai leidosi į pažintinę išvyką – aplankė „DvarUogės“ vynuogyną. Tai buvo puiki galimybė vaikams pabūti gamtoje, patirti naujų įspūdžių, susipažinti su vynuogių auginimu ir pasidžiaugti gyvūnų draugija.
Atvykę į vynuogyną vaikai smalsiai apžiūrinėjo vynuogių kekes, stebėjo jų spalvas, formas ir dydžius. Sužinojome, kaip auga vynuogės, kokių sąlygų reikia augalui ir kaip užauginamas derlius.
Didelį vaikų susidomėjimą sukėlė ir vynuogyne sutiktos avytės bei karvės su dideliais ragais. Vaikai su smalsumu stebėjo gyvūnus, aptarė jų išvaizdą, elgesį, klausėsi jų skleidžiamų garsų.
Išvyka tapo puikia patirtinio ugdymosi erdve. Vaikai mokėsi tyrinėdami, stebėdami, klausdami ir atrasdami. Gamtoje įgyta patirtis skatino jų smalsumą, lavino gebėjimą pastebėti detales, ugdė kalbinius gebėjimus ir plėtė žinias apie augalus bei gyvūnus.
Ypač smagu buvo matyti vaikų emocijas – jų nuostabą atradus, kaip iš tiesų auga vynuogės ir džiaugsmą stebint šalia besiganančias avytes bei karves. Tokios išvykos vaikams suteikia galimybę mokytis ne tik iš knygų ar paveikslėlių, bet ir iš tiesioginės patirties.
Kai mokomės patirdami, kiekviena išvyka tampa nauju atradimu!
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Batkevičienė
Rugsėjo 22 d. Panevėžio r. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ bendruomenė prisijungė prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ organizuojamo Solidarumo bėgimo.
Solidarumo bėgimas – tai prasminga iniciatyva, suburianti ugdymo įstaigų bendruomenes bendram tikslui – padėti sunkumų patiriantiems Lietuvos vaikams. Šia iniciatyva siekiama ne tik skatinti vaikų fizinį aktyvumą, bet ir nuo mažens ugdyti empatiją, socialinę atsakomybę, solidarumą, bendrystę bei norą padėti kitam.
Su gera nuotaika ir dideliu noru dalyvauti į bėgimą leidosi „Nykštukų“, „Kiškučių“, „Drugelių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikučiai, Linkaučių skyriaus „Rudnosiukų“ bei Žibartonių skyriaus „Boružėlių“ ir „Žiogelių“ grupių vaikai. Mažieji bėgikai džiaugėsi judėjimu, palaikė vieni kitus ir patyrė, kad net ir mažas žmogus savo gerais darbais gali prisidėti prie kilnaus tikslo.
Šią dieną kartu paminėjome ir rugsėjo 22-ąją – Dieną be automobilio. Tai buvo puiki proga su vaikais kalbėtis apie aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, aplinkai draugišką judėjimą bei tai, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos.
Bėgimas tapo ne tik smagia fizinio aktyvumo veikla, bet ir gražia bendrystės pamoka. Vaikai patyrė, kad judėti, būti kartu ir daryti gera – smagu ir prasminga.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Hipotezė. Visi lauke randami gamtos lobiai – akmuo, šakelė, medžio lapas, eglės kankorėžis, pušies kankorėžis, lazdyno riešutas, graikinis riešutas ir kaštonas – vandenyje skęsta.
Tikslas. Išsiaiškinti, kurie gamtos radiniai vandenyje plaukia, o kurie skęsta, ir suprasti, kodėl vieni daiktai išsilaiko vandens paviršiuje, o kiti nugrimzta į dugną.
Veiklos eiga. Visą savaitę vaikai draugavo su voveryte Smalsute. Ji siuntė jiems laiškus ir prašė padėti surasti pradingusius gamtos lobius. Kadangi oro sąlygos neleido išeiti į darželio kiemą, gamtos lobius vaikai surado grupėje. Vaikai rado akmenį, medžio šakelę, medžio lapą, eglės ir pušies kankorėžius, lazdyno ir graikinį riešutus bei kaštoną. Radinius vaikai smalsiai tyrinėjo: lygino jų formą, spalvą ir tekstūrą, aiškinosi, kur juos galima rasti. Sužinojo, kad kankorėžiai ir riešutai gali būti įvairių rūšių ir skirtis savo išvaizda. Savaitės pabaigoje mokytoja paklausė vaikų, kas nutiktų, jeigu šiuos gamtos lobius įmestume į vandenį. Vaikų spėjimai buvo labai įvairūs: vieni manė, kad radiniai sutirptų ar sulūžtų, kiti juokavo, kad riešutai galėtų net „susprogti“. Tačiau paklausus, ar gamtos lobiai skęstų, visi vaikai vieningai nusprendė – taip, visi nuskęstų. Atėjo metas patikrinti savo hipotezę. Laukdami savo eilės, vaikai po vieną dėjo gamtos radinius į vandens indą ir stebėjo, kas vyksta. Didelę nuostabą sukėlė tai, kad dauguma radinių ne nuskendo, o išsilaikė vandens paviršiuje. Vaikai nekantriai stebėjo kiekvieną bandymą ir lygino gautus rezultatus su savo pradiniais spėjimais.
Išvada. Atlikę bandymą vaikai išsiaiškino, kad ne visi gamtos lobiai skęsta. Akmuo nugrimzdo į indo dugną, o šakelė, lapas, kankorėžiai, riešutai ir kaštonas išsilaikė vandens paviršiuje.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Eksperimentuojant su įvairiomis medžiagomis ir daiktais, tyrinėti garso išgavimo būdus, išsiaiškinti, nuo ko priklauso garso stiprumas ir skambesys, skatinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar galime iš paprastų medžiagų pasigaminti instrumentą ir išgauti garsą?
Veiklos eiga. Vaikai tyrinėjo įvairius aplinkoje esančius daiktus: dėžutę, medinį šaukštą, plastikinį indelį, popierių. Eksperimentavo juos belsdami, kratydami, liesdami ir stebėjo, kaip keičiasi išgaunamas garsas. Vaikai klausėsi, kada garsas skamba tyliau, o kada – garsiau, lygino skirtingų medžiagų skleidžiamus garsus. Išsiaiškinę, kad garsą galima išgauti įvairiais būdais, vaikai nusprendė pasigaminti savo muzikos instrumentą – barškutį. Rinkosi tinkamas medžiagas, kūrė instrumentus ir išbandė jų skleidžiamus garsus.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad skirtingos medžiagos ir veikimo būdai sukuria skirtingus garsus. Pasigamindami savo barškučius jie patyrė kūrybos ir atradimo džiaugsmą bei įsitikino, kad patys gali sukurti instrumentą ir išgauti garsą.
Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėjant grybus ugdyti vaikų pastabumą, kritinį mąstymą, gebėjimą kelti klausimus bei tikrinti savo hipotezes.
Hipotezė. Kur auga grybai? Ar pavyks juos rasti kaime?
Veiklos eiga. Vaikai stebėjo filmuką apie grybus, susipažino su grybų pavadinimais, jų sandara. Diskutavo, kur auga grybai, kur grybauja tėvai ir seneliai, ar visi grybai valgomi. Nusprendę pasiimti krepšelį, medinį peiliuką keliavome ieškoti grybų.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad grybų galima rasti netoli darželio teritorijos, drėgnose samanose arti medžių. Tyrinėdami vaikai praktiškai įsitikino, jog grybai turi savitą kvapą. Veiklos metu juos skaičiavo, rūšiavo pagal dydį. Nuplovę grybus paliko žolėje, vildamiesi, kad nakties metu juos susirinks atkeliavęs ežys. Ugdytiniai patyrė atradimo džiaugsmą, kėlė klausimus, tikrino ir pagrindė savo išvadas.
Vyresn. mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti skirtingo dydžio dėžes, išbandyti jų statymo būdus, stebėti statinio stabilumą ir ieškoti paprastų sprendimų.
Hipotezė. Ar iš skirtingo dydžio dėžių galima pastatyti aukštą bokštą?
Veiklos eiga. Grupėje vaikai rado daug įvairaus dydžio dėžių. Smalsiai tyrinėjo visas dėžes – jas nešė, vartė, dėjo vieną ant kitos, lygino dideles ir mažas dėžes. Kartu statydami bokštą vaikai bandė skirtingus dėžių išdėstymo būdus, stebėjo, kada bokštas išsilaiko, o kada nugriūva. Nepavykus statė iš naujo ir džiaugėsi bendru rezultatu.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad dėžių išdėstymas turi įtakos bokšto stabilumui. Bandydami ir statydami iš naujo atrado, kad bokštas tvirtesnis, kai didesnės dėžės dedamos apačioje, o mažesnės – viršuje.
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Rankų plovimas su muilu ir šiltu vandeniu gali padėti išvengti maždaug trečdalio vaikų viduriavimo atvejų, sumažinti viduriavimo atvejų skaičių iki 32 proc. ir kvėpavimo takų infekcijų riziką 16–21 proc.
Rugsėjo 18 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Pelėdžiukų“ grupės vaikučiai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Valentina prisiminė, pakartojo ir įtvirtino žinias apie asmens higieną.
Darželinukai kalbėjosi apie tai, kokiomis ligomis galima užsikrėsti per nešvarias rankas ir kodėl rankų higiena yra tokia svarbi sveikatai. Vaikai prisiminė taisyklingą rankų plovimo techniką. Jie mokėsi, kad rankas reikia plauti 30–60 sekundžių, po tekančiu šiltu vandeniu, būtinai naudojant muilą. Rankas reikia kruopščiai muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypatingą dėmesį skiriant riešams, tarpupirščiams, pirštų galiukams ir nagams. Šiuos judesius rekomenduojama pakartoti kelis kartus. Vėliau muiluotas rankas reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu, vandeniui tekant nuo riešų pirštų link, ir kruopščiai nusausinti rankšluosčiu ar servetėle. Kad rankų plovimas būtų ne tik naudingas, bet ir smagus, vaikai mokėsi linksmai plauti rankas, dainavo dainelę ir kartu kartojo taisyklingus rankų plovimo judesius. Vaikams taip pat buvo priminta, kad, siekiant sumažinti virusų patekimo į organizmą riziką, neplautomis rankomis reikėtų neliesti akių, nosies ir burnos. Užsiėmimo pabaigoje vaikai vardijo, kada būtina plauti rankas. Džiugu buvo matyti, kad per vasarą jie nepamiršo svarbiausių rankų higienos taisyklių ir puikiai žinojo, kada rankas būtina nusiplauti.
Užsiėmimą vainikavo bendras susitarimas – rankų higiena rūpinsis visus metus!
Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Valentina Kaušakienė
Tikslas. Tyrinėti rudens gėrybes, jas lyginti, matuoti, sverti, atlikti eksperimentus ir daryti paprastas išvadas.
Hipotezė. Ar didžiausias vaisius arba daržovė visada bus sunkiausias, o ilgiausia daržovė svers daugiausiai?
Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo įvairias rudens gėrybes: obuolius, kriaušes, svarainius, morkas, pupeles, burokėlius, cukiniją ir kt. Aptarė jų spalvą, formą, dydį, paviršių, kvapą. Spėliojo, kuri gėrybė bus sunkiausia, lengviausia, ilgiausia ir trumpiausia ir rūgščiausia. Naudodami svarstykles svėrė vaisius ir daržoves, lygino jų svorį. Liniuote matavo rudens gėrybių ilgį, aukštį ir plotį, lygino rezultatus. Perpjovė obuolį, pasirinko patikusią dažų spalvą ir ant balto popieriaus lapo darė obuolio puselės spaudus.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad didelė gėrybė nebūtinai yra sunkiausia, o ilgiausia – nebūtinai sveria daugiausiai. Tyrinėdami praktiškai įsitikino, kad norint sužinoti tikslų dydį ar svorį reikia matuoti ir sverti, o ne vien pasikliauti savo akimis. Dar sužinojo, kad obuolio puselė gali tapti įdomiu spaudu. Ugdytiniai patyrė atradimo džiaugsmą, mokėsi kelti klausimus, spėti, tikrinti ir pagrįsti savo išvadas.
Vyresn. mokytoja Virginija Šašienė
Rugsėjo 15 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ vaikai vyko į Pašilių stumbryną, kur jų laukė ypatinga ir įsimintina popietė – dalyvavo net dviejų stumbriukų vardynose!
Atvykę pirmiausia kartu su girininku iš arti apžiūrėjo stumbrus. Vaikams teko išskirtinė galimybė ne tik juos stebėti, bet ir pamaitinti morkomis. Girininkas papasakojo daug įdomių faktų apie stumbrų gyvenimą, paaiškino, kodėl šie gyvūnai kadaise buvo išnykę Lietuvoje ir kaip vėl sugrįžo į mūsų kraštą. Taip pat sužinojo, kur Lietuvoje dar gyvena laisvėje besiganančios stumbrų bandos bei kiek stumbrų šiuo metu gyvena Pašilių stumbryne.
Vėliau vaikų laukė smagios ir aktyvios veiklos, šokiai su Pepe, gardi cukraus vata bei karšta arbata, kurios paslaptingos sudėties taip ir nepavyko atspėti.
Galiausiai sulaukė svarbiausios popietės akimirkos – burtų traukimo, kurio metu paaiškėjo, kokie vardai bus suteikti mažiesiems stumbriukams. Nekantriai vaikai laukė rezultatų ir pagaliau sužinojo – stumbriukai nuo šiol vadinsis Gimė ir Gizmo!
Tai buvo kupina įspūdžių, naujų žinių, smagių veiklų ir gražių emocijų išvyka, kuri vaikams dar ilgai išliks atmintyje.
Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė
Rugsėjo 16 d. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ vaikus aplankė nuotaikingas lėlių spektaklis „Coliukė“. Vaikus pasitiko paslaptinga pasakotoja, primenanti tikrą pasakų fėją. Ji iš knygos pradėjo sekti Coliukės istoriją, o netrukus persikėlė už spalvingos širmos ir pasaką atgaivino lėlėmis.
Vaikai smalsiai sekė Coliukės nuotykius, stebėjo besikeičiančius veikėjus ir pasinėrė į jaukų, stebuklingą pasakų pasaulį. Spektaklis padovanojo daug gražių įspūdžių ir malonių emocijų.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė
