Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
2026 m. balandžio 17 d. Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko metodinė diena „Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys“, kurią organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ ir Panevėžio rajono švietimo centras. Renginys subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus bendram tikslui – dalytis patirtimis, ieškoti veiksmingų sprendimų ir stiprinti įtraukiojo ugdymo nuostatas kasdienėje ugdymo praktikoje.
Metodinę dieną pradėjo Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė Danutė Ropienė, pristatydama įžvalgas apie požiūrio svarbą kuriant įtraukią aplinką. Renginio metu savo profesine patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė bei pedagogės Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.
Metodinės dienos programą papildė meninė inscenizacija „Skirtingumo priėmimo istorija“, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Vėliau Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą „Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link“, kuriame akcentavo kasdienių, nuoseklių sprendimų svarbą kuriant kiekvienam vaikui palankią ugdymosi aplinką.
Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė praktinės veiklos grupėse. Metodinės dienos dalyviai stebėjo atviras veiklas su skirtingo amžiaus vaikais: ankstyvojo amžiaus vaikų patyriminę veiklą „Spalvų paslaptys: ankstyvojo amžiaus vaikų patyriminė veikla“, tyrinėjimu grįstą veiklą „Magneto galia: tyrinėjimu grįstas mokymasis įtraukioje veikloje“, socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veiklą „Bendro tikslo vedami!“. Taip pat buvo pristatytos ugdymo galimybės sensoriniame kambaryje – „Penkių pojūčių lavinimo galimybės sensorinėje aplinkoje“. Šios veiklos atskleidė, kaip įvairūs ugdymo metodai, priemonės ir aplinkos sprendimai padeda užtikrinti kiekvieno vaiko įsitraukimą, patyriminį mokymąsi ir emocinę gerovę. Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ ugdymo erdvėmis bei apžiūrėti įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Vertingomis praktinėmis įžvalgomis dalijosi ir mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė bei Rūta Eidrigevičienė, pristačiusios kasdienėje veikloje taikomas priemones, padedančias stiprinti vaikų saugumą, dienos struktūrą ir pozityvų elgesį.
Metodinę dieną užbaigė apskritojo stalo diskusija „Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?“, refleksija ir patirčių aptarimas. Diskusijos metu išryškėjo, kad įtraukusis ugdymas – tai ne tik metodai ar priemonės, bet ir visa ugdymo bendruomenės kultūra, grįsta pagarba, supratimu, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.
Ši metodinė diena tapo prasminga erdve profesiniam dialogui, gerosios patirties sklaidai ir bendrystei. Tokie renginiai skatina pedagogų profesinį augimą, stiprina bendruomenės bendradarbiavimą ir drąsina ieškoti naujų būdų, kaip kurti atvirą, saugią ir kiekvienam vaikui palankią ugdymosi aplinką.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Atrasti ir susipažinti su gamtine medžiaga darželio kieme, skatinti kūrybiškumą ir saviraišką.
Hipotezė. Ar pavyks „Emociukams“ užauginti plaukus?
Veiklos eiga. Veiklai atlikti buvo pasirinkta darželio kiemo teritorija, o gamtinė aplinka tapo erdvia mokymosi vieta. Vaikai prisiminė ir pakartojo emocijų pavadinimus. Vėliau jie rinko įvairią gamtinę medžiagą – lapus, šakeles, spyglius, samanas, pirmųjų pavasario gėlyčių žiedus, medžių drožles. Įsitraukę į kūrybinį procesą, vaikai kūrė „Emociukams“ plaukus. Pastebėta, kad ši veikla skatino vaikų smalsumą, kūrybinį mąstymą, lavino bendradarbiavimo įgūdžius bei smulkiąją motoriką.
Išvada. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, fizinis aktyvumas, santykiai su suaugusiais ir bendraamžiais, mokėjimas mokytis, kalbinė raiška, problemų sprendimas. Veiklos metu buvo įtvirtinta sąvoka „gamtinė medžiaga“. Smagus mokymasis lauke suteikė džiaugsmo, atradimų bei įkvėpimo.
Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Balandžio 7 dieną lopšelyje-darželyje nuvilnijo spalvinga ir pavasariška Velykų šventė! Mažuosius pasitiko ir šiltai pasveikino šventės šeimininkai – Velykų bobutė ir Velykų Kiškis.
Vaikai džiugino svečius skambiomis dainelėmis, jautriais eilėraštukais, o kartu leidosi ir į pažinimo kelionę: kalbėjosi apie bundančią gamtą, Velykų tradicijas, margučių raštus bei jų simbolinę reikšmę. Mažieji gudručiai sėkmingai įveikė ir įvairias velykines užduotis – iš gausybės paveikslėlių teisingai atrinko tuos, kurie deda kiaušinius, bei atliko kiaušinio viduje paslėptas užduotis. Šventę vainikavo smagios pramogos: vaikai rungtyniavo nešdami margutį šaukšte, kūrybiškai margino savo kiaušinius ir smagiai sukosi linksmų ratelių sūkuryje. Ši diena visiems padovanojo gausybę šypsenų, džiugių emocijų ir tikrą pavasarinę nuotaiką!
Ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Daiva Čeidienė
Plokščiapėdystės profilaktika svarbu rūpintis nuo pat vaikystės. Taisyklingam pėdos formavimuisi didelę įtaką turi fizinis aktyvumas. Labai svarbu, kad vaikas būtų pakankamai judrus – bėgiotų, važinėtų dviračiu ar riedučiais, plaukiotų ir užsiimtų kita aktyvia veikla. Pėdos vystymuisi naudingas ir vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi, pavyzdžiui, žole ar smėliu. Augant vaikui, rekomenduojama parinkti tinkamą avalynę, kuri užtikrintų taisyklingą pėdos padėtį, stabilumą, gerą amortizaciją ir komfortą. Taip pat naudinga reguliariai mankštinti pėdas. Jose yra daugiau nei 600 akupunktūros taškų ir per 72 000 nervinių galūnėlių, kurios sudaro viso organizmo refleksinį žemėlapį. Šie taškai suskirstyti į zonas, susijusias su konkrečiais vidaus organais, liaukomis ir kūno dalimis. Stimuliuojant jautresnes vietas, galima pagerinti bendrą savijautą, sumažinti stresą ir skatinti organizmo atsistatymo procesus.
Balandžio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo pravestos pėdučių mankštos. Aktyvi veikla buvo ne tik smagi, bet ir naudinga – ji skatino vaikų fizinį aktyvumą bei sąmoningą rūpinimąsi savo sveikata. Atlikdami įvairius pratimus vaikai stiprino pėdų raumenis, stimuliavo nervinių galūnėlių taškus ir gerino pėdos skliauto formavimąsi. Šie pratimai taip pat prisideda prie taisyklingos laikysenos formavimo, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją. Tokie užsiėmimai ne tik stiprina vaikų organizmą, bet ir ugdo sveikus judėjimo įpročius nuo ankstyvo amžiaus.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus ir supratimą apie medžiagų tvarumą, statant namelį, kuris apsaugotų paršiuką nuo vilko.
Hipotezė. Ar pavyks iš skirtingų medžiagų pastatyti namelį, kurio nebūtų galima nupūsti ?
Veiklos eiga. Mokytoja, naudodama popierines lėlytes, vaikams suvaidino pasaką apie tris paršiukus. Po vaidinimo su vaikais buvo aptarta, kodėl vieni nameliai sugriuvo, o kitas išliko tvirtas. Vaikai savarankiškai pasirinko įvairias medžiagas (kartonines dėžes, plastikinius indelius, tualetinio popieriaus ritinėlius, medines kaladėles) ir ėmėsi statyti namelius. Statybos metu jie eksperimentavo, bandė skirtingus sprendimus, ne kartą perstatė savo statinius, nes šie griūdavo ar būdavo nestabilūs. Pastatę namelius, vaikai juos išbandė – pūtė, imituodami vilko veiksmus, ir stebėjo, kurie statiniai atlaiko „vėjo“ poveikį.
Išvada. Vaikai, eksperimentuodami su skirtingomis medžiagomis, nustatė, kad tvirtesni ir sunkesni statiniai yra atsparesni „pūtimui“, todėl hipotezė pasitvirtino. Veiklos metu ugdytiniai lavino kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti tarpusavyje ir pasidžiaugti rezultatu.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimą ir problemų sprendimo gebėjimus, naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas, kuriant margučio kompoziciją.
Hipotezė. Ar naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas ant didelio kartono lapo, eksperimentuojant jų išdėstymą, galimą sukurti unikalų ir kūrybišką velykinį margutį?
Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – sukurti iš gamtinių ir antrinių medžiagų velykinį margutį. Vaikams ant kartono buvo nupieštas margučio trafaretas kurį apklijavo su karštais klijais (mokytojo pagalba) pasirinktomis gamtinėmis ir antrinėmis medžiagomis (kaštonai, gilės, plastikiniai kamšteliai, kankorėžiai). Vėliau dekoravo margutį lipnia juostele, tarpus nudažė guašu, tada įvairias kruopas (žirnius, pupeles, makaronus ir pan.) nudažė maistiniais dažais. Ant nudažyto guašu margučio trafareto štampavo klijus ir vėliau barstė spalvotas kruopas.
Išvados. Kurdami velykinį margutį, vaikai suprato, kad eksperimentuojant ir kūrybiškai komponuojant įvairias gamtines bei antrines medžiagas galima sukurti unikalų ir estetišką kūrinį. Veiklos metu vaikai geriau pažino skirtingų medžiagų savybes, ugdė kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus bei problemų sprendimo įgūdžius. Jie taip pat įsitikino, kad kūrybinė veikla leidžia išreikšti savo idėjas, bendradarbiauti su kitais ir patirti džiaugsmą dėl sukurto rezultato.
Mokytoja Sigita Rimaitienė
Bundant pavasariui, kai saulė vis drąsiau šypsosi pro langą, o pirmieji paukščiai pasveikina naują dieną, į mūsų širdis atkeliauja šiluma, džiaugsmas ir atgimimo nuotaika. Gamta skleidžiasi, pražysta pirmieji žiedai, o kartu su pavasariu į mūsų darželį atkeliavo ir viena gražiausių bei linksmiausių švenčių – šv. Velykos.
Šia proga su vaikais surengėme smagų rytmetį „Rid rid margi margučiai“. Į grupę atkeliavęs Velykų kiškis pakvietė vaikus į nuotaikingas veiklas – kartu dainavome, šokome ratelius, žaidėme įvairius žaidimus su margučiais. Daug džiaugsmo vaikams suteikė smagi užduotis perduoti šaukštą su margučiu jo nenumetus. Taip pat vaikai rideno margučius, džiaugėsi jų susidūrimais ir savo sėkme. Po aktyvių veiklų mažieji kūrėjai kartu su kiškučiu spalvino ir margino nupieštus margučius.
Šis rytmetis buvo kupinas juoko, gerų emocijų ir pavasariško džiaugsmo.
Grupės mokytoja Sigita Rimaitienė
Tikslas. Sukonstruoti plaukiantį laivelį naudojant skirtingų tekstūrų medžiagas ir išsiaiškinti, kas padeda laivui išlaikyti pusiausvyrą bei judėti vandenyje.
Hipotezė. Kempinė laikysis vandens paviršiuje, nes ji lengva ir akyta, o pūsdami į popierinę burę vaikai galės reguliuoti laivelio plaukimo kryptį ir greitį.
Veiklos eiga. Vaikai ėmė spalvotas virtuvines kempinėles (laivo pagrindas). Į jų centrą įsmeigė medinį iešmelį (stiebas). Iš spalvoto popieriaus iškirpo pasirinktos formos bures, jas dekoravo ir pervėrė per iešmelį. Laivelius nuleido į tyrinėjimų stalą („ežerą“). Vaikai stebėjo, kaip laivelis plūduriuoja.
Sukūrė vėją, pučiant burna ir laivelius plukdė per visą stalą. Vaikai skaičiavo priemones iš kurių gamino laivelius (kempinėlės, stiebas, burės), skaičiavo, kiek laivelių plaukė „ežere“.
Išvados. Kempinė yra puiki medžiaga laivui, nes dėl joje esančių oro tarpų ji neskęsta net sušlapusi. Popierinė burė „sugauna“ vėją – kuo didesnė burė ir stipresnis vėjas, tuo greičiau laivelis skrieja „ežeru“. Jei stiebas per aukštas arba burė per sunki, laivelis tampa nestabilus ir virsta, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Kovo 26 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko jubiliejinė, jau 10-oji priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija „Mes – gamtos vaikai 2026“. Šis renginys subūrė Panevėžio rajono ikimokyklinių įstaigų ugdytinius, skatindamas juos tyrinėti aplinką, eksperimentuoti ir dalintis savo atradimais.
Renginyje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, kurie pristatė STEAM gamtamokslinį eksperimentą „Puodelio paslaptis: stebuklingas vanduo“. Savo pristatyme vaikai akcentavo vandens svarbą eksperimente. Keldami hipotezę – ar galima „prakalbinti“ puodelį, – jie tyrinėjo, kaip keičiasi rezultatas priklausomai nuo sąlygų. Mažieji tyrėjai drąsiai pasakojo apie savo eksperimentą, tyrinėjimus, pastebėjimus ir rezultatus.
Dalyvavimas konferencijoje suteikė vaikams daug džiugių emocijų, stiprino pasitikėjimą savimi, viešojo kalbėjimo gebėjimus bei įkvėpė toliau domėtis gamtos reiškiniais. Didžiuojamės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniais – jų smalsumu, kūrybiškumu ir noru pažinti pasaulį per patirtį!
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir erdvinį suvokimą, supažindinant su 3D rašiklio naudojimu kurti paprastas erdvines formas.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti erdvines geometrines figūras panaudojant 3D rašiklį?
Veiklos eiga. Vaikai stebėdami susipažino su 3D rašikliu, išsiaiškino jo veikimo galimybes. Išklausę saugumo instruktažo, pradėjo kurti erdvines geometrines figūras. Išsirinko popierines geometrines figūras, jas uždėjo ant stalo padėkliuko ir flomasteriu apvedė jų kontūrus. Į 3D rašiklį įdėjo spalvotą plastiką. Pirmiausia vaikai išvedžiojo formų kontūrus, vėliau užpildė jų vidų, uždėjo medinius pagaliukus, kuriuos pritvirtino tuo pačiu karštu plastiku. Vaikai pastebėjo, kad valdant šį įrankį reikalingas susikaupimas, dėmesingumas, kruopštumas.
Išvada. Iškelta hipotezė pasitvirtino. Paprastos spalvingos formos nukeltos nuo stalo padėkliuko tapo erdviniais objektais – geometrinėmis figūromis. Šiuolaikinė technologija, tai nauja, įtraukianti patirtis kasdieninėje vaikų veikloje.
Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
