Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Ruošdamiesi sėti įvairius žalumynus, gėles, ugdytiniai diskutavo, dalinosi patirtimi, ko reikia augalui, kad jis augtų sveikas, gražus ir tinkamas vartoti.
Atlikto eksperimentą (tyrimą), kurio tikslas yra išsiaiškinti, kaip aplinka, kurioje auginami augalai, įtakoja jų gyvenimą. Sodino ir augino svogūnus skirtingose aplinkose: šilta, drėgna ir šviesu; tamsu, sausa ir vėsu; užterštos žemės ir vanduo. Vaikai noriai ir aktyviai ėmėsi veiklos. Rūpestingai atliko visas užduotis. Stebėjo svogūnų augimą, lygino, diskutavo, darė išvadas. Didžiausią susidomėjimą ir rūpestį kėlė svogūnai, auginami užterštose žemėse, tamsioje ir vėsioje aplinkoje.
Projekto pabaigoje vaikai didžiavosi savo svogūnais, augusiais šiltoje, drėgnoje ir šviesioje aplinkoje. Nusiminė supratę, kad kiti augalai užaugo netinkami vartoti dėl blogų sąlygų (taršos, tamsos, vėsos ir vandens trūkumo). Padarė išvadas: sveiki, gražūs ir tinkami vartoti augalai užauga šviesioje, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje; svarbu gamtą saugoti ir ja rūpintis – nešiukšlinti, neteršti, rūšiuoti ir taupyti.
„Nykštukų“ grupės ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė
Vaikystė – tai laikotarpis, kai formuojasi sveikos gyvensenos bei mitybos įpročiai. Šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaikai gautų teisingą informaciją apie sveiką mitybą, išmoktų tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus. Vaikystėje susiformavę sveikos mitybos įpročiai padeda išvengti daugelio sveikatos ligų, tokių kaip nutukimas, antsvoris ar cukrinis diabetas.
Ant vaikų kasdieninio stalo patenka dviejų rūšių maisto produktai: gyvūniniai ir augaliniai. Iš kur atsiranda produktai ir kokių dažniausiai reikėtų vartoti, balandžio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikai su sveikatos specialiste aiškinosi mitybos valandėlėje „Gyvūninės ir augalinės kilmės produktai“. Užsiėmimo metu vaikai rūšiavo maisto produktus į gyvūninius ir augalinius. Atlikę praktinę užduotį, ją pristatė savo draugams. Žaidė žaidimą „Pasirink teisingai“. Žaisdami išsiaiškino ir suprato, kokie produktai yra augaliniai, o kokie gyvūniniai. Smagiausia buvo valandėlės kulminacija, kai visi kartu gamino didelį sumuštinį „Zuikis“. Jo sudėtinės dalys buvo iš augalinių ir gyvūninių produktų. Pasidžiaugę sukurtu kūriniu, vaikai draugiškai ir skaniai suvalgė sumuštinį.
Tikimės, kad praktiniai užsiėmimai padės vaikams ugdytis sveikos mitybos įpročius, suprasti ir pasirinkti teisingus maisto produktus kasdieniniam vartojimui.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Turėjome tikslą – susipažinti su papuošalų įvairove ir sukurti apyrankę. Vaikai, atlikdami šį darbelį, ugdėsi kritinį mąstymą, lavino smulkiąją motoriką, stiprino konstravimo ir komandinio darbo įgūdžius. Iš modelino lipdė nedidelius skrituliukus arba kitokios pasirinktos formos karoliukus, mediniu iešmeliu juos pervėrė ir paliko džiūti. Kai rutuliukai išdžiuvo, juos nudažė guašu ir suvėrė ant valo. Vaikai turėjo visokių pasiūlymų, kaip papuošti šiuos karoliukus. Atsirado norinčių ant baltų karoliukų užrašyti savo vardą.
Vaikai aktyviai dalyvavo veiklos aptarime: kaip sekėsi kurti apyrankę, karolius, ar patiko dirbti komandoje, ką norėtų patobulinti, pakeisti, ką kitą kartą darytų kitaip, su kokiais iššūkiais susidūrė.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Kalbėdami su vaikais apie vandenyno gyventojus ne tik žiūrėjome mokomuosius filmukus, bet ir patys nutarėme pasigaminti „plaukiančią medūzą“. Mums prireikė polietileninio maišelio, žirklių, siūlo, vandens ir plastikinio butelio. Vaikai kirpo, rišo maišelį, pylė vandenį į butelį, jį dažė mėlyna spalva, o kad medūzai būtų linksmiau, įpylė ir blizgučių. Ir štai mūsų medūza jau plaukia. Ši patirtinė veikla skatino vaikų smalsumą, gebėjimą pažinti pasaulį, bendradarbiauti, lavino kasdienius gyvenimo įgūdžius ir suteikė daug džiugių emocijų.
„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė
Kam reikalingi fotoaparatai? Ar kada nors yra tekę fotografuoti fotoaparatu? Kokios nuotraukos labiausiai patinka? Visi drauge pasikalbėjome apie vaikų sukauptą patirtį.
Vaikai pasiėmė popieriaus lapą ir nupiešė po piešinį, kuris vėliau virto „nuotrauka“. Grupelės iš kartono pasigamino po fotoaparatą, sujungė savo piešinius ir pristatė savo fotografijas draugų komandoms. Įdomiausia vaikams buvo sužinoti, ar fotoaparatas veikia, t. y., ar galima keisti kadrus.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Paklausus vaikų, ar teko matyti šokančius spragėsius ir, ar taip gali būti, nusprendėme išbandyti naują eksperimentą – pasigaminti šokančius kukurūzų spragėsius!
Į aukštą permatomą indą įpylėme vandens. Įdėjome sodos ir gerai išmaišėme. Subėrėme kukurūzų spragėsių branduolius. Lėtai supylėme actą. Tada prasidėjo linksmybės. Vaikai susižavėję stebėjo, kaip kukurūzų spragėsiai juda aukštyn ir žemyn, aukštyn ir žemyn. Jie taip pat buvo labai pastabūs – atkreipė dėmesį į burbulus, kurie supa branduolius.
Žiūrėdami į šokančius kukurūzus išsiaiškinome: spragėsių branduoliai kyla aukštyn, nes juos kelia pakankamas kiekis aplink esančių burbuliukų; burbuliukus daro anglies dioksido dujos, susidarančios reaguojant sodai ir actui; spragėsiai leidžiasi žemyn, nes kai kurie burbuliukai, pasiekę viršų, susprogsta.
„Nykštukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė
Kovo mėnesio paskutiniąją savaitę Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyriuose buvo vykdomas projektas „Žingsneliai į gražią kalbą“. Projektą organizavo švietimo pagalbos specialistės. I projekto etapas prasidėjo kalbos savaite „Judrūs piršteliai – gražūs žodeliai“. Visų veiklų pagrindinis tikslas buvo smulkiosios motorikos lavinimas formuojant taisyklingą vaikų kalbą.
Bendradarbiaujant švietimo pagalbos specialistėms, grupių mokytojoms ir meninio ugdymo mokytojai buvo vykdomos įvairios veiklos visose darželio grupėse ir skyriuose. Veiklų metu vaikai klausėsi „Samčio pasakos“ ir žaismingai mokėsi pirštukų pavadinimų. Visas savaitės dienas vaikai smagiai mankštino pirštelius atlikdami įvairias užduotis: iš spalvotų rutuliukų kūrybingai dėliojo paveikslėlius, rūšiavo kamštelius, vėrė makaronus, kirpo, klijavo, lipdė. Meninio ugdymo mokytojai padedant, žaidė ritminį motorikos lavinimo žaidimą „Riešutėliai“. Su grupių mokytojomis atliko puikius kūrybinius darbelius ,,Mūsų rankytės“.
Logopedė Lina Girlakytė
Gražų penktadienio rytą „Pelėdžiukų“ grupės vaikai išvyko į Kauną. Kelionės tikslas –pamatyti, pažinti ir prisiliesti prie kitokios aplinkos ir gyvūnų viskuo: kvapais, vaizdais, patirtimi, išgyvenimais. Ši kelionė buvo jau seniai numatyta ir vaikučiai jos labai laukė. Važiavome spindinčiais veidais, autobuse netilo linksmos kalbos ir skambios dainos. Nepastebimai atsidūrėme prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus. Vaikai tikėjosi pažinti ne tik mūsų krašto, bet ir egzotinius gyvūnus. Netradicinėje aplinkoje buvo reikalingas gebėjimas susikaupti, gebėjimas klausytis ir mokėjimas išgirsti. Mus pasitiko gidė, kuri atkreipė vaikų dėmesį į gyvūnijos įvairovę pasaulyje, padėjo suprasti jos svarbą ir reikšmę. Vaikai buvo skatinami pažinti gyvūnus, gyvenančius mūsų aplinkoje – miškuose, laukuose, pievose, juos globoti, jiems padėti, plėsti savo žinias apie pasaulio gyvūniją.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Kodėl vaikai tyčiojasi? Vieni mano, kad juos padarys kietus, kiti nori jaustis stipresni, galbūt patys jaučiasi blogai ir taip mėgina jaustis geriau arba patys patyrę patyčias nori atsiliginti tuo pačiu. Tačiau niekas besityčiojančių vaikų nepamoko, nepasako jiems, kad patyčios yra nedraugiškas ir netinkamas elgesys.
Atkreipiant vaikų dėmesį į šią problemą, „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo valandėlėje „Kurią pusę pasirinksi tu?“. Su sveikatos specialiste aptarė, kaip įveikti kasdieninius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar sunkius pokyčius. Vaikai atliko pratimą „Musė“, nagrinėjo raudonplaukės mergaitės istoriją. Visi drąsiai reiškė mintis, kaip galima išvengti patyčių. Praktinės užduoties metu vaikai vardijo, kur gali kreiptis pagalbos.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Šį kartą STEAM veikloje tyrinėjome gamtos reiškinius ir bandėme atrasti save šešėlyje. Vaikai atsistojo tokioje vietoje, kad niekas neužstotų saulės ir saulė šviestų jiems į nugaras. Taip vaikai pamato savo šešėlį. Kada pavėsinė užstoja saulę ir vaikai atsistoja pavėsyje, jie savo šešėlių nemato. Kad pamatytumei savo šešėlį, niekas negali užstoti saulės. Saulė turi šviesti į nugarą. Tada galima žaisti šešėlių žaidimus. O kada saulę užstoja debesis ar kokie kiti daiktai, mes šešėlio nematome. Vaikai žaisdami savo šešėlyje vaizdavo įvairius gyvūnus, augalus, dinozaurus ir džiaugėsi saulute ir geromis emocijomis.
„Nykštukų“grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė
