Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Gegužės 25 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ viešėjo Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 10 klasės mokiniai. Jie priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams vedė edukacinę veiklą aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temomis.
Mokiniai pristatė pranešimus apie atliekų kiekio mažinimą ir jų tvarkymą, vandens taršą bei kalbėjo apie atsakingą vartojimą. Vaikai sužinojo, kas yra atliekos, kodėl svarbu jas rūšiuoti ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Buvo pabrėžta, kad atsakingas vartojimas reiškia pirkti ir naudoti tik tai, ko iš tikrųjų reikia, rinktis daugkartinio naudojimo daiktus ir stengtis mažinti susidarančių atliekų kiekį.
Veiklos metu mažieji ugdytiniai taip pat žiūrėjo edukacinį filmuką, kuriame vaikams suprantama kalba buvo paaiškinta, kas yra GMO – genetiškai modifikuoti organizmai. Filmukas paskatino vaikus domėtis maisto kilme ir aplinkos tausojimu. Susitikimas buvo ne tik informatyvus, bet ir įdomus – vaikai aktyviai dalyvavo diskusijose, uždavė klausimų ir dalijosi savo patirtimi apie atliekų rūšiavimą namuose.
Nuoširdžiai dėkojame Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos biologijos mokytojai Daivai Adamkevičienei ir jos mokiniams už prasmingą bendradarbiavimą, skirtą ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą ir atsakingą požiūrį į aplinką. Tikimės, kad ši draugystė ir bendros veiklos tęsis ir ateityje.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su bičių gyvenimu, jų svarba gamtai ir žmonėms, ugdyti kūrybiškumą, tyrinėjimo ir bendradarbiavimo gebėjimus atliekant praktines ir menines veiklas.
Hipotezė. Bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus ir gamina medų.
Veiklos eiga. Diena buvo pradėta trumpu susipažinimu su bite – vaikai sužinojo, kaip ji atrodo, kur gyvena ir kuo yra svarbi gamtai. Pokalbio metu vaikai aptarė bičių reikšmę augalams ir žmonėms. Vėliau visi ragavo medų, apibūdino jo skonį, kvapą bei spalvą. Vaikai taip pat aptarė, kuo medus naudingas žmonių sveikatai ir kam žmonės jį naudoja kasdienybėje. Stebėdami bites gyvojoje gamtoje vaikai lavino kalbinius gebėjimus mėgdžiodami jų skleidžiamą garsą, plėtė žodyną ir susipažino su naujais žodžiais: geluonis, avilys, nektaras. Kūrybinei veiklai vaikai naudojo antrines žaliavas – kiaušinių dėklus ir tualetinio popieriaus ritinėlius. Kurdami darbelius jie lavino kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, spalvų pažinimą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad bitės yra labai svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus, padeda augti vaisiams bei daržovėms ir gamina medų. Ragaujant medų bei aptariant jo skonį, kvapą ir naudą sveikatai, vaikai pagilino žinias apie bičių teikiamą naudą žmogui. Veiklos metu vaikai plėtė žodyną, ugdė pažinimo gebėjimus, smalsumą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius. Hipotezė pasitvirtino – vaikai suprato, kad bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Gegužės 22 dieną „Boružiukų“ grupės vaikai autobusu vyko į edukacinę išvyką. Atvykusius juos pasitiko ūkio šeimininkė, kuri maloniai aprodė ūkį ir papasakojo apie kiekvieną jame gyvenantį egzotinį gyvūną bei dekoratyvinį paukštį.
Ūkyje vaikai pamatė nandus ir emu – smalsiuosius stručius, alpakas, o mediniame namelyje gyveno du ožiai. Taip pat čia gyveno pulkas įvairiausių paukščių: povai, dekoratyvinės vištos, baltieji ir smaragdiniai fazanai bei baltieji balandžiai. Didžiausią įspūdį vaikams paliko dideliame aptvare ramiai žolę rupšnojančios alpakos.
Vaikai turėjo puikią galimybę patys pamaitinti gyvūnus, stebėti juos iš arti ir smagiai praleisti laiką gamtos apsuptyje. Edukacinė išvyka suteikė daug džiaugsmo, naujų įspūdžių ir paliko vaikams gražių bei nepamirštamų akimirkų.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti pienės pūko savybes, stebėti, kaip jis reaguoja į vandenį, ugdyti vaikų smalsumą, tyrinėjimo ir stebėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar pienės pūkas sušlaps panardintas į vandenį?
Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo kalbamasi apie pievose augančias pienes ir jų pūkus. Vaikai pievoje ieškojo pienių pūkų, stebėjo jų sandarą ir aiškinosi, kad pūko apačioje esanti sėklytė padeda pienėms plisti vėjo pagalba. Stebėdami lengvus ir purius pūkelius, vaikai ėmė svarstyti, kas nutiktų jiems sušlapus. Ugdytiniai spėliojo, kad panardintas į vandenį pienės pūkas sušlaps ir subliukš. Norėdami tai patikrinti, jie pienės pūką panardino į stiklinę su vandeniu ir ištraukė. Vaikai nustebo pastebėję, kad pūkas liko sausas ir purus. Eksperimentas buvo pakartotas dar kartą, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tyrinėdami pienių pūkelius, ugdytiniai pastebėjo, kad jų koteliai reaguoja į skirtingus skysčius – vandenyje susisuka, o druskingame vandenyje pradeda tiesintis. Vaikai svarstė, kas galėtų nutikti panardinus pūkelius į karštą vandenį. Prieš poilsį vaikai klausėsi ramios pasakos „Ką sapnavo pienės pūkas“.
Išvada. Pienės pūkas, panardintas į vandenį, nesušlampa ir nesubliūkšta. Vaikai pastebėjo, kad pūko plaukeliai apsaugo jį nuo vandens – tarp jų lieka oro, todėl pūkas išlieka lengvas ir purus. Taip pat ugdytiniai sužinojo, kad pienės koteliai reaguoja į skirtingus skysčius, o gamtoje net mažiausi augalai turi ypatingų savybių, padedančių jiems augti ir plisti.
„Nykštukųׅ“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Gegužės 20 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko smagus ir prasmingas renginys – vaikai stebėjo Alytaus lėlių teatro spektaklį „Peliuko Švariuko atostogos“. Spektaklį vaikams dovanojo Panevėžio rajono savivaldybės administracija kartu su VšĮ „Žaliasis taškas“, siekdami ugdyti vaikų aplinkosauginį sąmoningumą ir skatinti atsakingą atliekų rūšiavimą.
Spektaklio metu mažieji žiūrovai leidosi į nuotaikingą kelionę kartu su pagrindiniu herojumi – peliuku Švariuku. Vaikai sužinojo, kodėl svarbu rūšiuoti atliekas, saugoti gamtą ir atsakingai elgtis su daiktais. Keliaudamas po Lietuvos miškus ir pievas, peliukas sutiko įvairių išmestų daiktų, kurie svajojo patekti ten, kur jiems priklauso – į rūšiavimo konteinerius. Per linksmus personažų nuotykius vaikams suprantama kalba buvo pasakojama apie pakuočių atliekų rūšiavimo svarbą ir galimybes daiktams „gimti iš naujo“.
Spektaklis ne tik dovanojo daug gerų emocijų, bet ir padėjo vaikams geriau suprasti, kad kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Mažieji žiūrovai aktyviai įsitraukė į veiksmą, kartu su personažais ieškojo sprendimų, kaip tinkamai pasirūpinti atliekomis ir tausoti gamtą.
Džiaugiamės galėję dalyvauti šioje edukacinėje veikloje ir dėkojame organizatoriams už prasmingą iniciatyvą, kuri ugdo vaikų atsakomybę bei aplinkai draugiškus įpročius nuo mažens.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Pavasarį, kai bunda gamta, iš žiemos miego pabunda įvairūs vabaliukai, o iš šiltųjų kraštų sugrįžta paukščiai. Kalbėdamiesi su vaikais aptarėme, kad paukščiai gyvena lizduose ir inkiluose, todėl kilo klausimas – o kur gyvena vabaliukai? Pokalbio metu vaikai sužinojo, kuo vabzdžiai yra svarbūs gamtai: jie purena ir vėdina dirvožemį, ardo gamtines atliekas, padeda skaidyti senus lapus, medieną, mėšlą ir kitas organines medžiagas. Taip pat kalbėjomės apie vabzdžių apdulkintojų svarbą – jei jų neliktų, išnyktų didelė dalis augalų, o kartu nukentėtų gyvūnai ir žmonės. Todėl labai svarbu saugoti įvairius vabaliukus ir padėti jiems įrengiant saugius namus – vabzdžių viešbučius.
Vaikai rinko sausas žoles, šakeles ir kitas gamtines medžiagas. Surinktas priemones dėjo į tuščias kavos skardines, taip įrengdami atskirus „kambarius“ vabaliukams. Vėliau visi „kambariai“ buvo sudėti į vieną bendrą namą – vabzdžių viešbutį, kurį pakabinome ant tvoros po beržu. Nuo tada vaikai kiekvieną kartą išėję į kiemą skuba pažiūrėti, ar viešbutis jau sulaukė gyventojų. Vabaliukus jie stebi naudodamiesi didinamaisiais stiklais, o kartais net žiūronais. Vaikai jų ieško pievoje, smėlyje, ant takelių, stebi jų išvaizdą, aptaria kūno sandarą ir kartu ieško jų pavadinimų.
Vaikai turi puikią galimybę iš arti stebėti įvairius vabzdžius, domėtis jų gyvenimo būdu ir kūno sandara. Dažniausi mūsų vabzdžių viešbučio lankytojai – boružėlės. Vieną jų net parsinešėme į grupę ant Ainiaus rankovės. Toliau stebėsime, kokie vabzdžiai apsigyvens viešbutyje, ir gilinsime žinias apie jų gyvenimą. Kartu su tėveliais ir mokytojomis vaikai ieškos informacijos knygose ir internete, dalysis atradimais bei rengs piešinių parodas.
Šių veiklų metu vaikai geriau supranta gamtoje vykstančio gyvenimo įvairovę ir jo svarbą. Ugdomas vaikų smalsumas, aplinkos pažinimo ir saugojimo įgūdžiai, pagarba gyvybei bei atsakingas santykis su gamta.
Mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikus 2026 m. gegužės 15 d. subūrėme paminėti Tarptautinę judėjimo sveikatos labui dieną, minimą gegužės 10-ąją. Ši diena primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, būti fiziškai aktyviems ir kuo daugiau judėti kasdienėje veikloje. Edukatorė Justina Barzevičienė vaikams pravedė įdomią ir linksmą judesio edukaciją, kurios metu mažieji aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose ir atliko smagius pratimus. Vaikai lazdelių pagalba mankštino nugarytes ir pėdutes, atliko pratimą „voriuko šuoliukai“, vaikščiojo kaip meškos, mokėsi stovėti kaip gandras, lavindami pusiausvyrą ir koordinaciją. Taip pat jie atliko užduotis, kuriose reikėjo važiuoti dviračiu, rašyti vardą bei pažinti skaičius skaičiuojant kojų pagalba. Edukacijos metu kineziterapeutė vaikams pademonstravo, kaip atrodo mūsų stuburas, paaiškino jo svarbą ir parodė, kaip jis gali pakisti, kai vaikai mažai sportuoja ir per daug laiko praleidžia sėdėdami prie išmaniųjų ekranų. Vaikai sužinojo, kodėl svarbu taisyklingai sėdėti, judėti ir stiprinti savo kūną. Smagi ir naudinga mankšta vaikams suteikė daug gerų emocijų, o kartu priminė, kad judėjimas – tai sveikatos, stiprybės ir geros nuotaikos šaltinis.
Tad kaip paskatinti vaiką būti aktyvesniu?
- Skirti laiko vaiko sportinio hobio paieškoms, kol kažkas „užkabins“, skatinti, palaikyti susidomėjus;
- Būti pavyzdžiu, eiti drauge pasivaikščioti, išsiruošti į žygį, sportuoti namuose kartu su vaiku, kurti žaidimus, kartu rinktis kitas aktyvias laiko praleidimo formas;
- Judriųjų žaidimų būrelis, tikriausiai, vienas geriausių naujų alternatyvų, skatinančių vaikus judėti;
- Tinkamas fizinės veiklos parinkimas pagal amžių;
- Fizinė veikla turi būti įtraukianti, įdomi, linksma;
- Su vaikais lankytis sporto renginiuose;
- Leisti vaikui pasivolioti ant žolės, pašokinėti per balas, nedrausti išsipurvinti. Neriboti vaiko aktyvumo nuolatiniais draudimais („Nelipk – nukrisi!“, „Nebėk – pargriūsi!“ ir pan.)
- Vaikų pastangas pastebėti, įvertinti bei pagirti.
Fiziškai aktyvus vaikas – sveikas vaikas. Nuo fizinio aktyvumo priklauso, kokia bus žmogaus sveikata ne tik vaikystėje, bet ir likusį gyvenimą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Kiekvienam vaikui šeima yra neįkainojamas turtas. Šeimoje vaikas mokosi mylėti, padėti kitam, suprasti ir užjausti, globoti mažesnį ar silpnesnį, dalintis tuo, ką turi. Šeimoje kartu žaidžiama, mokomasi, sportuojama, dirbama, augama ir tobulėjama. Čia vaikas mokosi džiaugtis savo ir kitų sėkme, susipykus susitaikyti ir atleisti, pastebėti, atrasti bei ugdyti savo talentus.
Gražią gegužės 15-osios popietę susirinkome į jaukią ir šiltą šeimos šventę. Nors šiemet į šventę susirinko nedaug vaikų, džiaugėmės galėdami pakviesti ir buvusius ugdytinius. Ruošdamiesi šventei vaikai kūrė savo šeimos portretus, kuriais papuošėme renginio vietą. Šventės metu vaikai dainavo, deklamavo eilėraščius ir pakvietė tėvelius kartu pašokti.
Po vaikų pasirodymo visus pakvietėme į Aromamos edukaciją „Mano blizgus muilas“, kurią vedė buvusi mūsų ugdytinė Beata. Vaikai kartu su tėveliais uostė eterinius aliejus, apžiūrėjo muilo gamybai skirtas priemones ir patys įsitraukė į kūrybinį procesą. Gaminant muilą reikėjo skaičiuoti lašelius, maišyti ruošinį, įberti „stebuklingų“ blizgučių, kad muilas spindėtų, supilti jį į tam skirtą indelį ir papuošti lipduku. Visas muilo gaminimo procesas priminė tikrus burtus – netrūko smagių burtažodžių ir geros nuotaikos. O pagaminus muilą, visi jį išbandė plaudamiesi rankas.
Nuoširdžiai dėkojame vaikams, tėveliams, meninio ugdymo mokytojai Virginijai, edukatorei Beatai, buvusiems ugdytiniams ir visiems, kurie dalyvavo šioje gražioje ir jaukioje šventėje.
Mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė, mokytojo padėjėja Karolina Mataitienė
Balandžio 27–29 dienomis darželyje vyko įdomi ir prasminga STEAM savaitė, kurios metu vaikai tyrinėjo, eksperimentavo, programavo, kūrė ir mokėsi per patirtį. Veiklose dalyvavo „Nykštukų“, „Pelėdžiukų“, „Drugelių“ ir „Kiškučių“ grupių ugdytiniai.
Balandžio 27 d. vyko mokytojos Arnės organizuota atvira STREAM veikla „Programuojame pasaką“. Vaikai, naudodamiesi edukaciniu robotuku „Mind“, spalvotu kilimėliu, pasakos „Vilkas ir trys paršiukai“ paveikslėliais bei veltinio veikėjais, mokėsi programuoti robotuko kelią. Jie skaičiavo žingsnius, numatė kryptis, sudarė komandų sekas, taisė klaidas ir robotukui sustojus prie paveikslėlio nuosekliai sekė pasaką. Veikla skatino loginį mąstymą, kalbinius gebėjimus, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.
Balandžio 28 d. vaikai dalyvavo mokytojos Virginijos organizuotoje veikloje „Lietus stiklainyje“. Eksperimento metu ugdytiniai pylė vandenį į stiklines, kūrė „debesėlius“ iš skutimosi putų ir pipetėmis lašino mėlynai nudažytą vandenį. Stebėdami, kaip spalvotas vanduo skverbiasi per putas ir leidžiasi žemyn, vaikai aiškinosi, kaip atsiranda lietus. Kiekvienas galėjo sukurti savo „lietų“ ir patirti atradimo džiaugsmą.
Balandžio 29 d. vyko mokytojos Daivos organizuota veikla „Miško slapukės – gyvalazdės“. Vaikai tyrinėjo gyvalazdes, stebėjo jų išvaizdą, skaičiavo kojeles, aptarė kūno formą, spalvą ir gebėjimą slėptis aplinkoje. Naudodami didinamuosius stiklus, ugdytiniai aiškinosi, kodėl gyvalazdės panašios į šakeles ir kaip tai padeda joms išgyventi. Vėliau iš šakelių, lanksčių vielučių, plastilino ir akyčių vaikai kūrė savo gyvalazdžių modelius.
STEAM savaitės veiklos suteikė vaikams daug teigiamų emocijų, naujų žinių ir praktinių patirčių. Ugdytiniai mokėsi tyrinėti, kelti klausimus, ieškoti sprendimų, bendradarbiauti ir džiaugtis ne tik rezultatu, bet ir pačiu pažinimo procesu. Džiaugiamės vaikų smalsumu, aktyvumu, kūrybiškumu ir noru atrasti pasaulį!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Gegužės 8 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Panevėžio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių meninio skaitymo konkursas „Pavasario žiedai“, kurį kartu su Krekenavos lopšeliu-darželiu „Sigutė“ organizavo Panevėžio rajono švietimo centras. Tradicinis renginys, kaip ir kasmet, subūrė jaunuosius skaitovus iš įvairių Panevėžio rajono ugdymo įstaigų.
Šis renginys skirtas ne tik pasidžiaugti mažaisiais skaitovais, jų drąsa, išraiškingu žodžiu ir nuoširdumu, bet ir paminėti vieną gražiausių pavasario švenčių – Motinos dieną. Mamoms vaikai gali dovanoti pačias gražiausias dovanas: šypseną, juoką, apkabinimą, gerą žodį, išmoktą eilėraštį ar dainelę. Būtent tokios dovanos šią dieną ir skambėjo vaikų lūpomis.
Šiais metais konkurse dalyvavo 17 ugdytinių iš Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“, Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Raguvos gimnazijos Miežiškių skyriaus, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus bei Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus.
Renginys vyko dviejose amžiaus grupėse – 4–5 metų ir 6–7 metų vaikams. Skaitovų pasirodymus vertino kompetentinga komisija: Panevėžio rajono švietimo centro metodininkė Vaiva Balčėtienė, Krekenavos seniūnijos vyresnioji socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė bei Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Skirma Juknevičienė. Komisija pripažino, kad visi vaikai labai stengėsi ir nuoširdžiai perteikė pasirinktus kūrinius, todėl išrinkti geriausius buvo tikrai nelengva.
4–5 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Iglė Bistraitė iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, ją parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Rankelienė. Antroji vieta skirta Agotai Vaitekūnaitei iš Piniavos mokyklos-darželio, kurią parengė mokytoja Agnė Bartoševičienė. Trečiąją vietą pelnė Goda Klimašauskaitė iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, ją parengė ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Donata Magylienė.
6–7 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Eva Petrulaitytė iš Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, ją parengė mokytoja metodininkė Jurgita Kuncienė. Antroji vieta skirta Sofijai Karaman iš Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, kurią parengė mokytoja Jūratė Jakubonienė. Trečiąją vietą pelnė Austėja Brazauskaitė iš Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, ją parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė.
Visi konkurso dalyviai apdovanoti padėkomis ir atminimo dovanėlėmis, o prizinių vietų laimėtojai ir juos parengusios mokytojos – Panevėžio rajono švietimo centro diplomais ir prizais. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Jūratė Januškienė specialiu prizu apdovanojo pačią jauniausią konkurso dalyvę Iglę Bistraitę, kuri taip pat tapo ir 4–5 metų amžiaus grupės pirmosios vietos laureate.
Nuoširdūs eilėraščių posmai, šventiška nuotaika ir gausūs aplodismentai kūrė ypatingą pavasarinę atmosferą. Dėkojame visiems dalyviams ir mokytojams už prasmingą kalbinės raiškos ugdymą bei vaikų kūrybiškumo skatinimą.
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
