Įstaigos emblema

Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Prevencinės programos
Prevencinės programos
2026 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031  
Lankytojai
Šiuo metu: 3
Iš viso: 1446563

admin

Gegužės 8-osios dienos pavakaryje Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ ir „Žiogelių“ grupių vaikai kupini geros nuotaikos atkeliavo į žaidimų kambarį. Čia jų laukė besišypsančios mamytės, akis džiugino šventiška, spalvinga ir jauki aplinka. Vaikai deklamavo eiles, dainavo daineles, šoko mamytėms. Šventę vainikavo bendras šokis, apkabinimai, dovanėlių įteikimas bei gardi arbata. Buvimas kartu suteikė širdžiai mielų emocijų.

„Žiogelių“ grupės  mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Per kūrybinį eksperimentavimą lavinti vaikų smulkiąją motoriką, stebėjimo gebėjimus ir supažindinti su paprastais gamtos bei mokslo reiškiniais.

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai kruopščiai vyniojo rankšluostinio popieriaus skiautę ant pieštuko, ją suspaudė ir spalvino flomasteriais, kūrybiškai dekoruodami savo vikšrelius. Kai kuriems vaikams prireikė pagalbos, tačiau visi aktyviai įsitraukė į kūrybinį procesą. Didžiausią susižavėjimą sukėlė eksperimentas su vandeniu – vaikai stebėjo, kaip užlašintas vanduo „atgaivina“ vikšrelį, spalvos susilieja, o pats vikšrelis pradeda judėti.

Išvada. Ši STEAM veikla skatino vaikų pažinimo džiaugsmą, smalsumą, kūrybiškumą, tyrinėjimo įgūdžius bei gebėjimą stebėti ir daryti atradimus.

                                                                                              Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Aptarti vandens ciklą gamtoje ir atliekant eksperimentą stebėti, kaip susidaro lietus.

Hipotezė. Ar galima sukurti lietų stiklinėje?

Veiklos eiga. Su vaikais buvo kalbamasi apie pavasario gamtos reiškinius, vieną iš jų – lietų. Ugdytiniams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentą ir sukurti lietų stiklinėje. Vaikai noriai įsitraukė į veiklą. Į stiklinę jie pripylė vandens, ant viršaus užpurškė skutimosi putų, kurios simbolizavo debesis. Į kitą indelį įpylė vandens ir jį nuspalvino mėlynos spalvos guašu. Pipetėmis vaikai lašino spalvotą vandenį ant „debesų“ ir stebėjo, kaip pro putas pradeda skverbtis mėlyni lašeliai – „lietus“.

Išvada. Vaikai eksperimento metu susipažino su vandens ciklu gamtoje, suprato, kaip debesyse kaupiasi vanduo ir kaip susidaro lietus. Veikla skatino smalsumą, tyrinėjimą bei lavino vaikų  smulkiosios motorikos įgūdžius.

Mokytoja Virginija Šašienė

Panevėžio r. Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ šiais metais dalyvavo respublikiniame ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekte „Lietuvos mažųjų žaidynės 2026“, kurio tikslas – ugdyti vaikų fizinį raštingumą, skatinti bendravimą, bendradarbiavimą ir socialinių įgūdžių plėtrą per aktyvias fizines veiklas.

Projekto veiklos prasidėjo pedagogų dalyvavimu seminaruose ir gerosios patirties sklaida įstaigoje, ieškant naujų idėjų aktyviam, įtraukiančiam ir vaikams įdomiam ugdymui.

Vasario–kovo mėnesiais vyko pirmasis projekto etapas – virtualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai. Kartu su Lietuvos mažųjų žaidynių virtualiais treneriais ugdytiniai net aštuonias savaites aktyviai sportavo ir smagiai leido laiką. Vaikai dalyvavo mankštose „Transporto priemonės“, „Gyvūnų pasaulis“, sportavo su spalvotais popieriaus lapais, rankšluosčiais, žymekliais, skraidukais, pagalvėlėmis bei vandens buteliukais. Užsiėmimų metu vaikai ne tik aktyviai judėjo, bet ir mokėsi veikti kartu, palaikyti vieni kitus bei džiaugtis bendrais pasiekimais.

Antrajame projekto etape darželio bendruomenė sukūrė tikrą draugystės, judėjimo ir bendrystės šventę – „Lietuvos mažųjų žaidynių festivalį“ įstaigoje. Į renginį susirinko visa darželio bendruomenė ir svečiai: vaikai su mamytėmis ir tėveliais, močiutės ir seneliai, sesutės ir broliukai bei Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos „Visos dienos mokyklos“ ugdytiniai.

Festivalio metu visi aktyviai įsitraukė į mokytojų parengtas aktyvias veiklas – judėjo, žaidė, bendravo ir bendradarbiavo. Renginio vedėjas „Mokslininkas“ džiugino susirinkusiuosius įspūdingu burbulų šou, slaimo ir vandens burbuliukų eksperimentais bei smagiais šokiais. Festivalio pabaigoje ugdytiniai buvo apdovanoti atminimo diplomais ir vaišinosi obuoliais.

Dalyvavimas projekte „Lietuvos mažųjų žaidynės 2026“ mūsų bendruomenei tapo prasminga aktyvaus judėjimo, draugystės ir bendrystės kelione, dovanojusia daug džiugių emocijų ir smagių patirčių.

Projekto koordinatorės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

Kasmet gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena. Šią dieną iniciavo Pasaulio sveikatos organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į rankų švaros svarbą sveikatos priežiūroje ir kasdieniame gyvenime. Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kampanijos žinutė – „Veiksmas gelbsti gyvybes“. Tai puiki proga mokyklose ir darželiuose priminti vaikams, kaip tinkamai plauti rankas ir kodėl taip būtina elgtis ir minint Pasaulinę rankų higienos dieną, kviečiame prisiminti, kad rankų higiena nėra tik įprotis, o svarbus veiksmas, kuris gali išgelbėti net gyvybę.

Šiai progai paminėti Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras surengė edukacinį užsiėmimą „Mažos rankytės – didelė švara“ „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupių vaikams. Edukatorė Eglė šiltai ir įtraukiančiai bendravo su vaikais bei mokiniais, paprastai ir suprantamai paaiškino, kodėl svarbu tinkamai prižiūrėti rankas ir rūpintis jų švara. Užsiėmimų metu dalyviai ne tik klausėsi, bet ir patys aktyviai įsitraukė – kartu mokėsi taisyklingų rankų plovimo judesių, išbandė juos praktiškai ir įsitikino, kaip lengvai ir paprastai galima apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų. Smagi, žaisminga veikla padėjo vaikams geriau suprasti, kad net ir mažos, kasdienės pastangos – švarios rankos – gali turėti didelę reikšmę jų sveikatai. Edukacijos dalyviais išsiaiškino, kada reikia plauti rankas:

  • prieš valgį
  • po apsilankymo tualete
  • grįžus iš lauko, parduotuvės, gydymo įstaigos ar mokyklos
  • po kosėjimo, čiaudėjimo ar nosies valymo
  • po kontakto su gyvūnais
  • prieš gaminant ar liečiant maistą
  • po įvairių darbų

Taip pat kaip teisingai plauti rankas. Tinkamas rankų plovimas turėtų trukti bent 20 sekundžių ir apimti šiuos žingsnius:

  • Sudrėkinti rankas šiltu vandeniu
  • Išmuilinti rankas
  • Kruopščiai trinti delnus, tarpupirščius, nykščius, nagus ir riešus
  • Nuskalauti švariu vandeniu
  • Teisingai užsukti vandens čiaupą po rankų plovimo
  • Nusausinti rankas švariu rankšluosčiu arba vienkartine servetėle

Rankų higiena prisideda ir prie socialinių įgūdžių ugdymo. Švarūs vaikai jaučiasi drąsiau bendraudami, lengviau įsilieja į kolektyvą. Be to, jie mokosi atsakomybės – supranta, kad jų veiksmai gali turėti įtakos ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams. Geras įprotis, suformuotas vaikystėje, dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Todėl investicija į vaikų rankų higienos įgūdžių ugdymą yra investicija į sveikesnę visuomenę ateityje. Mokydami vaikus rūpintis švara, mes padedame jiems augti sąmoningais, atsakingais ir sveikais žmonėmis.

                                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Sveika mityba vaikystėje – tai ne tik kasdieniai maisto pasirinkimai, bet ir ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą, savijautą bei gyvenimo kokybę. Nuo pat mažens formuojami įpročiai dažnai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų supažindinami su subalansuota, visaverte ir tinkama mityba.

Kasmet pavasarį Nacionalinė žemės ūkio agentūra kviečia priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasių mokinius dalyvauti nuotolinėje įdomioje pamokoje ir nacionalinėje viktorinoje „Auginame čia, Lietuvoje!“. Mūsų darželio vaikai jau trečius metus dalyvauja šioje veikloje. Tai interaktyvi ir įtraukianti veikla, kurios metu vaikai ne tik pasitikrina savo žinias, bet ir geriau supranta maisto kelią – nuo jo kilmės iki kasdienių mūsų pasirinkimų. Šios veiklos metu jie sužinojo, iš kur atsiranda kasdien vartojamas maistas, kaip jis užauginamas ar pagaminamas ir kokį kelią nukeliauja, kol pasiekia mūsų stalą. Taip pat susipažino su Lietuvos ūkininkų darbu, pagrindinėmis žemės ūkio šakomis bei vietinės produkcijos svarba. Įdomioje pamokoje „Operacija Brokolis“ vaikai gilino žinias apie sveiką ir subalansuotą mitybą – aptarė, kokie produktai yra naudingi augančiam organizmui, kodėl svarbu valgyti daugiau daržovių ir vaisių bei rinktis natūralesnius, mažiau perdirbtus maisto produktus. Be to, jie sužinojo, kaip kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie aplinkos saugojimo, pavyzdžiui, renkantis vietinę produkciją ar mažinant maisto švaistymą. Įdomios užduotys, klausimai ir diskusijos skatino vaikus mąstyti, bendradarbiauti ir aktyviai dalyvauti veikloje, o įgytos žinios, tikimės, pravers kasdieniame gyvenime.

Sveikos mitybos kelias nuo mažens – tai nuoseklus procesas, kuriame svarbus kantrus mokymas, geras pavyzdys ir palanki aplinka. Ugdant tinkamus įpročius vaikystėje, galima padėti vaikui augti sveikam, energingam ir pasiruošusiam gyvenimo iššūkiams.

                                                                                                     Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Respublikinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikų poezijos rytmetis „Aš myliu pavasarį“, vykęs 2026 m. balandžio 29 d. Panevėžio lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, subūrė mažuosius skaitovus iš įvairių ugdymo įstaigų. Renginio tikslas – skatinti vaikų domėjimąsi meniniu žodžiu, ugdyti kūrybiškumą, meninę raišką bei drąsą pasirodyti viešai.

Mūsų įstaigai šiame jaukiame ir kūrybiškame rytmetyje atstovavo Austėja Brazauskaitė ir Emilis Kelertas. Austėją konkursui paruošė vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė, o Emilį – vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė, o pasiruošimo procese aktyviai prisidėjo ir vaikų šeimos nariai, padėję mokytis eilėraščius. Vaikai deklamavo lietuvių autorių eilėraščius apie pavasarį, perteikdami jų nuotaiką, jausmus ir grožį.

Dalyvavimas renginyje suteikė vaikams vertingos patirties – jie turėjo galimybę ne tik parodyti savo gebėjimus, bet ir pasiklausyti kitų dalyvių, pasidžiaugti bendryste bei kūrybine atmosfera. Visi dalyviai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis.

Džiaugiamės galėdami dalyvauti tokiuose prasminguose renginiuose, kurie skatina vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir meilę lietuviškam žodžiui.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

Infekcinės ligos – tai ligos, kurias sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. Jos ypač greitai plinta ten, kur žmonės glaudžiai bendrauja, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose. Todėl profilaktika, tai yra prevencinės priemonės, yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius. Nors kai kurios infekcinės ligos gali praeiti lengvai, kitos gali sukelti komplikacijų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar silpnesnį imunitetą turintiems asmenims. Be to, saugodamiesi patys, mes saugome ir kitus nuo infekcinių susirgimų. Didelę reikšmę turi ir stiprus imunitetas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore padeda organizmui geriau kovoti su infekcijomis. Taip pat svarbi vakcinacija – skiepai padeda apsisaugoti nuo daugelio pavojingų ligų, jų komplikacijų ar net mirties. Mikroorganizmų yra visur, todėl svarbu darželinukus mokyti saugotis infekcinių ligų. Vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi ir nėra tokia stipri kaip suaugusiųjų, todėl jie greičiau užsikrečia ir dažniau serga. Be to, darželyje vaikai daug laiko praleidžia kartu, žaidžia bendrais žaislais, dažnai liečia paviršius ir ne visada laikosi higienos taisyklių, todėl ligos lengvai plinta. Mokant vaikus nuo mažens laikytis paprastų higienos įpročių – galima ženkliai sumažinti užsikrėtimo riziką. Šie įgūdžiai tampa įpročiais, kurie išlieka visam gyvenimui ir padeda apsisaugoti ne tik patiems, bet ir kitiems. Taip pat svarbu, kad vaikai suprastų, kodėl reikia saugotis – ne tik dėl savęs, bet ir dėl draugų, šeimos narių ar silpnesnės sveikatos žmonių. Ugdant atsakingą požiūrį į sveikatą nuo mažens, formuojami sveikos gyvensenos pagrindai ir mažinamas ligų plitimas bendruomenėje.

Balandžio 24 d. „Bitučių“ „Kiškučių“ grupių ir Linkaučių skyriaus „Rudnosiukų“ bei Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupių vaikai dalyvavo prasmingoje ir įdomioje veikloje. Jie žiūrėjo edukacinį filmuką „Kaip begemotas bijojo skiepų“, kuris padėjo suprasti, kodėl skiepai yra svarbūs ir kad jų nereikia bijoti. Po filmuko vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius „Aš drąsuolis“, „Super skiepas“, rinko teisingus atsakymus „Kas saugo mūsų kūną?“. Per žaidimą ir kūrybą vaikai mokėsi suprasti, kaip svarbu saugoti savo sveikatą ir nebijoti skiepų, kurie padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų. Šios veiklos ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir padėjo vaikams geriau suprasti sveikatos saugojimo svarbą, drąsą bei rūpinimąsi savimi. Taip pat vaikams paaiškinta, kad norint išlikti sveikiems svarbu:

  • reguliariai ir taisyklingai plauti rankas;
  • vengti liesti veidą nešvariomis rankomis;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
  • susirgus likti namuose ir vengti kontakto su sveikais žmonėmis;
  • vėdinti patalpas ir palaikyti švarą;
  • valgyti visavertį, subalansuotą maistą;
  • pakankamai ilsėtis ir grūdintis;
  • būti fiziškai aktyviems gryname ore;
  • laiku skiepytis;
  • kiek įmanoma vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.

Infekcinių ligų plitimą galima veiksmingai sumažinti laikantis paprastų, bet labai svarbių higienos ir sveikos gyvensenos taisyklių. Vaikų švietimas nuo mažens padeda formuoti atsakingus įpročius, kurie saugo ne tik jų pačių, bet ir visos bendruomenės sveikatą. Prevencija, skiepai ir sąmoningas elgesys yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti infekcinių ligų.

                                                           Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Supažindinti vaikus su svogūno augimo procesu, skatinti jų smalsumą tyrinėjant, lavinti pojūčius (lytėjimą, uoslę, skonį), ugdyti pažinimo, kalbinius ir savarankiškumo gebėjimus.

Hipotezė. Jeigu vaikai pasodins svogūno galvas į žemę, jas laistys ir prižiūrės, iš jų išaugs laiškai, kuriuos bus galima ragauti?

Veikla. Vaikai tyrinėjo svogūno galvas – jas lietė, lupinėjo, uostė, įvardijo spalvas. Vėliau pylė žemes į indelius ir sodino svogūno galvas, jas įspausdami į žemę. Ant svogūnų dėliojo spalvotus popierinius žiedus, įvardijo jų spalvas, taip pat puošė svogūnus akytėmis, kas suteikė daug teigiamų emocijų. Mažieji reguliariai laistė svogūnus ir stebėjo jų augimą. Augant laiškams, jie fiksavo pokyčius, aptarė, kas vyksta. Užaugus laiškams, stebėjo jų pjovimą, taip pat apžiūrėjo išrauto svogūno šaknis, jas lietė. Toliau vyko praktinė veikla: ugdytiniai plovė laiškus, stebėjo jų pjaustymą, ragavo. Jie taip pat stebėjo, kaip ant duonos tepamas sviestas, patys dėjo supjaustytus svogūnų laiškus ant duonos ir ragavo pagamintą užkandį.

Išvada. Vaikai susipažino su svogūno augimo procesu nuo sodinimo iki vartojimo. Jie suprato, kad augalams augti reikalinga priežiūra – žemė, vanduo ir laikas. Tyrinėdami ir praktiškai veikdami, mažieji lavino savo pojūčius, plėtė žodyną, patyrė daug teigiamų emocijų ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su skysčių įsigėrimu (absorbcija) ir spalvų maišymusi, lavinant smulkiąją motoriką bei kūrybiškumą.

Hipotezė. Jei ant vatos tamponėlio užlašinsime spalvoto vandens, jis greitai nusidažys, o šalia esančios spalvos susilies ir sudarys naujus atspalvius, taip „pražydindamos“ mūsų medį.

Veiklos eiga. Ant tyrinėjimų stalo padedamos natūralios medžio šakelės – kompozicijos pagrindas. Aplink jas išdėliojami balti vatos tamponėliai – būsimi „žiedai“. Vaikai pipetėmis siurbia vandeniu praskiestus guašo dažus ir atsargiai lašina juos ant vatos tamponėlių. Stebima, kaip vata sugeria skystį ir kaip balta spalva virsta ryškiu „žiedu“. Vaikai skatinami lašinti skirtingas spalvas ant to paties tamponėlio kraštų ir stebėti, kaip jos susilieja ir susimaišo (pvz., geltona ir mėlyna virsta žalia).

Išvados. Vata yra akyta medžiaga, kuri gerai sugeria skysčius (veikia kapiliarumo principas). Naudojant pipetes ir skystus dažus galima išgauti įvairius naujus atspalvius tiesiog ant „žiedo“. Medis „pražydo“ ne tik dėl spalvų, bet ir dėl vaikų kantrybės bei tikslių rankų judesių valdant pipetę.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė