Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Sausio 15 d. lopšelio-darželio vaikus pradžiugino Panevėžio rajono muzikos mokyklos mokinių ir jų mokytojos Jecintos Garbaliauskienės parodytas vaikų miuziklas „Mėlyna sraigė“.
Tai – šilta muzikinė pasaka, kviečianti patikėti bendrystės galia. Pasakoje vaikai išvydo miško gyventojus, kuriems gresia pavojus – mišką nori sunaikinti žmonės. Tačiau Mėlyna Sraigė kartu su savo draugais – Boruže, Kurmiu, Žiogu, Skruzdėlytėmis, Bitutėmis, Laumžirgiu ir Kamane – susivienija, kad apgintų savo namus. Jie parodo, jog tik drauge galima įveikti sunkumus ir išsaugoti tai, kas brangu.
Ryškūs kostiumai, skambi muzika ir linksmi personažai labai patiko vaikams. Mažieji su dideliu susidomėjimu stebėjo pasirodymą, džiaugėsi dainomis, juokėsi ir gyveno kartu su pasakos herojais.
Šis miuziklas tapo ne tik smagia pramoga, bet ir prasminga pamoka apie draugystę, pagalbą vienas kitam bei gamtos saugojimą. Nuoširdžiai dėkojame Panevėžio rajono muzikos mokyklos mokiniams ir mokytojai Jecintai Garbaliauskienei už dovanotą šventę vaikams.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Padėti vaikams užrašyti, pažinti, įvardinti savo vardo raides. Eksperimentavimo būdu prisiminti popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes bei išsiaiškinti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje.
Hipotezė. Ar nusispalvins balto popieriaus lapeliai ir ar išliks užrašytos raidės?
Veiklos eiga. Vaikai ant balto popieriaus lapelių su markeriu užsirašė savo vardo raides, jas įvardino, suskaičiavo. Nuspalvino įvairiomis flomasterių spalvomis folijos gabalėlius. Tuomet, naudodami pipetes, ant jų lašino vandenį ir dėjo lapelius. Atkėlus lapelius vaikai pastebėjo, kad pasiskirstęs ant folijos vanduo juos nuspalvino. Pasiskleidusios spalvos susimaišė ir pakeitė baltą lapelių foną, o markeriu užrašytos raidės liko ryškios. Stebėdami ir diskutuodami ugdytiniai aiškinosi popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes.
Išvada. Eksperimentas pavyko. Flomasterių spalvos sureagavo su vandeniu, folija sulaikė vandenį ir leido spalvoms pasklisti, nuspalvinti lapelius. Lapeliai tapo dar mielesni, o raidės liko ryškios. Tai patvirtino iškeltą hipotezę. Vaikams ši veikla buvo įdomi, įtraukianti.
„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Skatinti vaikus pažinti skaičius, lavinti smulkiąją motoriką, rankų ir akių koordinaciją.
Hipotezė. Ar vaikams pavyks, naudojant žnyples, ištraukti kinetiniame smėlyje pasislėpusius skaičius?
Veiklos eiga. Vaikai mokėsi pažinti skaičius. Siekiant padidinti susidomėjimą, skaičiai buvo paslėpti kinetiniame smėlyje. Naudodami žnyples, vaikai ieškojo skaičių, o juos radę įvardijo. Kartu su mokytoja jie ieškojo tokių pačių skaičių grupėje tarp žaislų ir aplinkoje esančių daiktų.
Išvada. Veiklos metu vaikai žaisdami patyrė atradimo džiaugsmą, bendradarbiavo tarpusavyje ir aktyviai įsitraukė į užduotis. Darbas su kinetiniu smėliu lavino smulkiąją motoriką bei tobulino rankų ir akių koordinacijos įgūdžius. Ši veikla skatino vaikų domėjimąsi skaičiais ir jų pažinimą.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Sausio 13-ąją lopšelis-darželis paminėjo Lietuvos laisvės gynėjų dieną ir prisijungė prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“. Ankstyvą rytą visuose įstaigos, taip pat Žibartonių ir Linkaučių skyrių languose sužibo žvakutės – tylus, bet prasmingas pagarbos ženklas tiems, kurie 1991 metais stojo ginti Lietuvos laisvės. Šie metai ypatingi, nes minimos Laisvės gynėjų dienos 35-osios metinės, todėl ši diena įgavo dar gilesnę prasmę.
Šią dieną vaikams buvo priminta apie drąsą, vienybę ir meilę Tėvynei. Uždegdami žvakutes kartu su visa Lietuva, ugdėme mažųjų pilietiškumą, pagarbą istorijai ir laisvės vertę. Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę, o ją papildo neužmirštuolės žiedas – ženklas, kad prisiminsime visada, kad Laisvės gynėjų auka niekada nebus pamiršta. Būtent ši prasmė lydėjo visą dieną – kiekviena uždegta žvakutė tapo gyvu prisiminimu apie tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę. Mažiesiems buvo pasakojama, kodėl ši diena tokia svarbi, kodėl turime prisiminti praeities įvykius ir branginti laisvę. Taip iniciatyva „Pergalės šviesa“ tapo simboliniu ryšiu tarp praeities ir dabarties, kviečiančiu branginti tai, ką turime šiandien.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Tyrinėti, išbandyti sniego galimybes, sodos ir acto reakcijas, pažinti ir įvardinti Lietuvos vėliavos spalvas, sukurti ugnikalnį ir visiems kartu patirti geras emocijas.
Hipotezė. Ar galime sniege padaryti spalvotus sniego ugnikalnius?
Veiklos eiga. Šaltą sausio dieną, minint Sausio 13-ąją, vaikai dalyvavo atradimų ir eksperimentų veikloje. Jie įvardijo Lietuvos vėliavos spalvas ir aptarė, kad sniegas šilumoje tirpsta. Vaikams buvo iškeltas klausimas, ar galima sniege sukurti spalvotus ugnikalnius. Pirmiausia buvo aptarta, kas yra ugnikalnis ir kaip jis atrodo. Ant stalo pastatytas dubuo su sniegu, sniege įstatyti trys indeliai – krateriai. Į juos vaikai dėjo sodą, indų ploviklį, pasirinktą spalvą ir actą. Stebėta, kaip sniege „išsiveržia“ spalvoti ugnikalniai. Vaikai džiaugėsi pavykusiu eksperimentu ir tyrinėjo spalvotą sniegą.
Išvada. Veiklos metu vaikai išbandė sniego, sodos ir acto reakcijas, sėkmingai sukūrė spalvotus sniego ugnikalnius, įtvirtino Lietuvos vėliavos spalvas, lavino tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus bei patyrė teigiamas emocijas.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinius ir tyrinėjimo gebėjimus, lavinti smulkiąją motoriką bei rankų ir akių koordinaciją, naudojant žnyples sniege paslėptoms raidėms surasti ir jas grupuoti pagal spalvas.
Hipotezė. Ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai?
Veiklos eiga. Vaikai buvo pakviesti tyrinėti padėklus su sniegu ir pasvarstyti, kas galėtų juose slėptis. Prieš pradedant veiklą vaikai svarstė, ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai ir kokiu būdu jų paieška būtų sėkmingiausia. Kad rankos liktų šiltos ir būtų patogu dirbti, vaikams buvo pasiūlytos žnyplės, kuriomis jie ieškojo sniege paslėptų raidžių. Rastas raides vaikai rūšiavo pagal spalvas, skaičiavo jų kiekį ir lygino, kurių spalvų raidžių rado daugiau. Veiklos metu vaikai stebėjo sniego savybes, pastebėjo, kaip sniegas byra ir tirpsta, bei aptarė, ar tai turėjo įtakos raidžių paieškai.
Išvada. Tyrinėdami sniegą vaikai suprato, kad jis gali slėpti įvairius daiktus, o jų paieška reikalauja kantrybės ir tikslumo. Naudodami žnyples kaip įrankį ir rūšiuodami raides pagal spalvas, vaikai ugdė technologinius, matematinius ir pažintinius gebėjimus.
Grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Tyrinėti, atrasti, išbandyti sniego galimybes ir visiems kartu patirti žiemos džiaugsmus.
Hipotezė. Ar pavyks piešti ant sniego?
Veiklos eiga. Žiemiška diena virto smagiu atradimų laiku. Vaikai tyrinėjo sniegą – aiškinosi, iš kur jis atsiranda, kokios jo savybės, stebėjo sniego kristalus per didinamąjį stiklą ir diskutavo, ar įmanoma ant sniego piešti. Sniego vaikai atsinešė ir į grupę, kur kiekvienas turėjo galimybę kūrybiškai eksperimentuoti. Vaikai pipetėmis lašino spalvotus dažus ant sniego ir stebėjo, kaip spalvos susilieja, o sniegas tampa spalvingas. Visi su dideliu susidomėjimu stebėjo sniego tirpimą, spalvų pokyčius ir dalijosi savo pastebėjimais.
Išvada. Ši veikla suteikė ugdytiniams daug džiaugsmo, skatino kūrybiškumą, tyrinėjimą. Vaikai įsitikino, kad piešti galima ir ant sniego, o mokymasis gali būti žaismingas ir netikėtas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai dalyvavo edukacinėje programoje „Bitelė Ratuto“, vykusioje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Edukacija kvietė vaikus nusikelti į senovę ir patirti, kaip linksminosi mūsų protėviai.
Užsiėmimų metu vaikai susipažino su lietuvių liaudies kultūra – tradiciniais žaidimais, dainomis ir šokiais. Mažieji dalyviai klausėsi vienos seniausių lietuvių muzikinio folkloro formų – sutartinių, mokėsi jų klausytis, pajusti ritmą ir skambesį. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus ir ratelius, vaikai ugdė reakciją, judrumą, sumanumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Edukacijos metu skambėjo liaudiškos dainos, vaikai šoko tautinius šokius ir aktyviai įsitraukė į siūlomas veiklas. Jie taip pat klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Kaip vilkas duonos užsimanė“, kuri praturtino vaikų vaizduotę ir skatino domėjimąsi tautosakos pasakojimais.
Po judrių veiklų vaikai buvo supažindinti su Aukštaitijos krašto tautinio kostiumo ypatumais. Įgytas žinias jie kūrybiškai pritaikė praktiškai – spalvino ir kūrė savo tautinio kostiumo piešinius.
Ši edukacija suteikė vaikams galimybę per patyrimą pažinti lietuvių kultūrinį paveldą, ugdyti pažintines, socialines ir kūrybines kompetencijas bei stiprinti ryšį su savo tautos tradicijomis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Patyriminės veiklos metu ugdyti vaikų kasdienius gyvenimo įgūdžius, tyrinėjimą, aplinkos pažinimą, iniciatyvumą, atkaklumą ir mokėjimą mokytis.
Hipotezės. Ar arbata gali padėti sušilti? Ar vaikai moka patys susitepti sumuštinį?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vaikai aptarė metų laiką ir orą, įvardijo, kad yra žiema ir šalta. Buvo diskutuota, kas padeda nesušalti. Mokytoja paaiškino, kad sušilti gali padėti arbata su citrina ir medumi. Vaikai apžiūrėjo ir pauostė citriną, užplikė čiobrelių arbatą, ragavo medų ir sužinojo apie jų naudą sveikatai. Kol arbata vėso, vaikai savarankiškai tepėsi sumuštinius, įvardijo maisto produktus ir mokėsi saugiai naudotis peiliais. Vėliau vaikai gėrė arbatą ir valgė pačių pagamintus sumuštinius.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su vaistinėmis žolelėmis, citrina ir medumi, ugdė kasdienius gyvenimo įgūdžius, savarankiškumą ir iniciatyvumą. Vaikai džiaugėsi savo patirtimi ir teigė, kad išmoktus įgūdžius galės pritaikyti namuose.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Eksperimentuojant su skirtingomis medžiagomis, pasigaminti masę, iš kurios būtų galima nulipdyti sniego senio galvą.
Hipotezė. Ar pavyks pastatyti sniego senį ir vėliau jį ištirpdyti?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje buvo aptarti žiemai būdingi orai ir sniego savybės. Vaikai pasakojo, ką galima veikti su sniegu, prisiminė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Mokytoja pasiūlė pasigaminti dirbtinį sniegą ir nulipdyti sniego senio galvą. Vaikams buvo pristatytos veiklai reikalingos medžiagos: soda, druska, skystas muilas ir vanduo. Vaikai paeiliui pylė ir maišė medžiagas, stebėjo jų pokyčius ir iš gautos masės formavo sniego senio galvą. Vėliau ją papuošė akytėmis ir morkos formos nosimi. Mokytoja paskatino vaikus pamąstyti, ar sniego senio galva ištirps šilumoje ir kokiais būdais dar būtų galima ją „ištirpdyti“. Vaikams nepateikus pasiūlymų, buvo pasiūlyta panaudoti actą. Vaikai stebėjo reakciją – actui sureagavus su soda, masė pradėjo putoti ir „tirpti“, sukeldama vaikams daug teigiamų emocijų.
Išvada. Veiklos metu vaikai pastebėjo, kad per didelis vandens kiekis daro masę per skystą lipdymui. Taip pat jie suprato, kad sniego senį galima „ištirpdyti“ cheminės reakcijos metu, kai actas reaguoja su soda ir suardo masę.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
