Įstaigos emblema

2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Lankytojai
Šiuo metu: 3
Iš viso: 681983

admin

Tikslas. Išsiaiškinti apie deguonies reikšmę Žemėje ir suprasti, kad degimui reikalingas deguonis.

Hipotezė. Žvakelė gali degti be deguonies.

Eiga. Žvakelę uždegame ir uždengiame stiklainiu. Stebime, kaip žvakelė užgęsta. Naudojame dviejų dydžių stiklainius ir stebime, kad po didesniu stiklainiu žvakelė dega ilgiau.

Išvada. Žvakelė negali degti be deguonies. Liepsna užgęsta, kai stiklainyje jis baigiasi. Išsiaiškinome, kad nelaimės atveju, mažą gaisrą galima užgesinti užmetus ant degančio daikto audeklą. Ugnis negauna deguonies ir užgęsta.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Burnos sveikata yra daugialypis modelis apimantis galimybę šypsotis, kalbėti, liesti, ragauti, kramtyti, ryti, perteikti įvairias emocijas bei veido išraiškas be diskomforto, skausmo bei ligų. Ji atspindi fiziologinius, socialinius, psichologinius aspektus, kurie yra būtini gerai gyvenimo kokybei. Rodiklis, atspindintis burnos būklę, yra burnos higienos indeksas – kuo prastesnė burnos higiena, didesnis ėduonies intensyvumas, tuo šis rodiklis didesnis.

Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti. Pagrindinis faktorius, lemiantis ėduonį vaikų amžiuje, yra apnašos ir jų valymo dažnumas. Dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos ir jose esantys mikroorganizmai, todėl svarbiausia jas pašalinti. Dantis valant šepetėliu ir pasta burnoje sumažėja mikroorganizmų, pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Taip ne tik mechaniškai pašalinamos apnašos, bet ir fluoridai patenka ant danties paviršiaus. Burnos sveikatai didžiausią poveikį turi ne tik dantų higiena, bet  ir tinkamai pasirinktos dantų valymo priemonės bei tinkama mityba, kurioje išlaikytas baltymų, angliavandenių, riebalų bei mineralų balansas. O tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, norint palaikyti gerą burnos ertmės būklę, įskaitant morfologinę, histologinę dantų būklę ir periodonto audinių sveikatą.

 VSSIS sistemos duomenimis per šešerius metus (nuo 2016 iki 2022 metų) vaikų, turinčių sveikus dantis, procentas šiek tiek padidėjo (nuo 18, 44 proc. iki 22,73 proc.). 2021–2022 mokslo metais iš atlikusių profilaktinę dantų patikrą, tik trečdalio vaikų (34,7 proc.) dantys buvo sveiki, t. y., nepažeisti ėduonies, neplombuoti ir dėl ėduonies neišrauti. Didžiausia dalis turinčiųjų sveikus dantis nustatyta ikimokyklinio amžiaus vaikams (60 proc.), lankiusiems ugdymo įstaigas. 7–17 m. amžiaus grupėje tokių mokinių buvo beveik tris kartus mažiau – 22,7 proc. Mažiausia dalis mokinių, turinčių sveikus dantis, nustatyta 9 m. amžiaus (16,1 proc.) ir 17 m. amžiaus (15,2 proc.) grupėse.

Apie dantų priešus ir draugus sausio 11, 25 dienomis kalbėjomės su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėje „Ėduoniuko ir Bakteriuko kelionė dantukų šalyje“. Sveikatos specialistė vaikams paaiškino apie tinkamą dantų švarą, kas atsitinka, jei žmonės nevalo dantų. Vaikai, pažiūrėję edukacinį filmuką „Sveikutis ir Tingutis“, su mokytoja sveikatos specialiste diskutavo apie herojų elgseną. Valandėlės pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį „Koks maistas tinka dantims?“. Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikams sveikatos specialistė papasakojo istoriją apie Tomuko dantis, dalyvavo mini viktorinoje apie dantų priežiūrą. Vaikai sužinojo, kiek turi dantų, kaip jie vadinasi, kada ir kaip pieniniai keičiasi į nuolatinius. Pažiūrėjo pamokantį filmuką „Paukščiukas Taris“. Savo žinias pasitikrino atlikdami praktinę užduotį.

Taigi, ar vaikų dantys bus sveiki, priklauso nuo suaugusiųjų (tėvų, mokytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir kt.) pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė. Turint tik gerus burnos higienos įgūdžių pagrindus galima sumažinti ne tik burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito išplitimą, bet ir kitų infekcinių susirgimų bei virškinamojo trakto ligų skaičių. O kad vaikai galėtų plačiai šypsotis ir džiaugtis sveikais dantimis, tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu.

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Eksperimentuojant sužinoti, kas neleidžia mandarinui nuskęsti.

Hipotezė. Koks mandarinas  neskęsta vandenyje?

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai kalbėjo apie sveikatai palankius produktus. Aptarus, kad vaisius valgyti sveika, mokytoja pasiūlė atlikti eksperimentą. Ugdytiniai (2–3 m.) tyrinėjo mandarinus. Nusakė spalvą, dydį, ragaudami – skonį. Mandarinus suskaičiavo. Tada atliko eksperimentą: vieną mandariną paliko neluptą, antrą – nulupo visą, trečią paliko su nedideliu lopinėliu žievės. Visus mandarinus po vieną sudėjo į atskirus stiklainius su vandeniu ir stebėjo, kuris nuskęs. Nuluptas mandarinas ir su truputėliu žievės nuskendo, nenuluptas vaisius – plūduriavo vandens paviršiuje.

Išvados. Vaikai sužinojo, kad po mandarino žievele yra oro, kuris neleidžia jam nuskęsti. Žievelę nulupus, mandarinas nugrimzta į stiklainio dugną.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Sužinoti, kiek raidžių sudaro kiekvieno vaiko vardas.

Hipotezė. Mindaugo vardas grupėje yra ilgiausias, o Evos – trumpiausias.

Eiga. „Kiškučių“ grupės vaikai susirado ant lapelių užrašytus savo vardus. Tada kopijavo, rašė, kirpo, skaičiavo savo vardo raides. Sužinoję raidžių skaičių, suskaičiavo tiek pat kaladėlių. Ant kaladėlių, tarsi dėlionę, dėliojo iškirptas savo vardo raides. Norėdami išsiaiškinti, kieno vardas ilgiausias ir kieno trumpiausias, vaikai nubraižė diagramą ir  lygino rezultatus. Visi vaikai sužinojo savo vardo raidžių kiekį.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino: ilgiausias vardas grupėje yra Mindaugas, o trumpiausias – Eva.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Ugdyti konstravimo įgūdžius, kuriant iš antrinių žaliavų picų krosnį ir gaminant picą.

Hipotezė. Ar gali sukonstruoti picų krosnį ir pasigaminti picą?

Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai kalbėjosi apie profesijas. Aptarus, ką žmonės dirba, buvo pasiūlyta „pasimatuoti“ picų kepėjo profesiją įveikiant picų krosnies konstravimo ir picos gaminimo iššūkį.

Visi kartu pažiūrėjo video siužetą apie picų kepėją. Burtų keliu pasiskirstė komandomis. Kiekviena komanda pasiruošė darbui reikalingas priemones: kartono dėžę, kartoną, spalvoto popieriaus atraižas, klijus, žirkles ir flomasterius. Iš kartono dėžės konstravo picų krosnį: iškirpo landą, dėžės vidinėje dalyje įklijavo ugnį, visą dėžę dekoravo pasirinktų spalvų spalvotu popieriumi, plytų elementais. Iš kartono iškirpo ližę ir picos pagrindą, kurį padengė iš spalvoto popieriaus iškirptais picos pagardais (kumpiu, pievagrybiais, sūriu ir kita). Tikrino, kaip pavyko sukurti picų krosnį ir ar pica telpa pro krosnies dureles į vidų.

Išvados. Vaikams pavyko sukonstruoti picos krosnį ir pasigaminti picą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

        Sausio 18 d. lopšelyje-darželyje vyko žiemos šventė „Baltų snaigių šokis“.  Baltoji Sniego karalienė sukvietė vaikučius į šventę, kurioje laukė linksmybės ir žiemos pramogos. Skambant ritmiškai ir nuotaikingai muzikai, visi pasimankštino, o vėliau kartu su Sniego karaliene susikibę traukinuku keliavo po sniego kalnų labirintus. Įveikę labirintų kliūtis, sniego kalniukuose vaikai ieškojo paslėpto lobio. Suradę lobį, džiaugėsi baltų snaigių pusnimis ir kūrė sniego angelus. Labiausiai vaikus pradžiuginusi žiemos šventės dalis ‒ tai piešimas ant sniego, kuris vaikams suteikė daug džiugių emocijų. Mažieji menininkai galėjo išreikšti savo fantaziją ir kūrybiškumą, palikdami ant sniego spalvingus kūrinius. Šventės pabaigoje vaikai su džiugesiu  sulaukė prizų ir laimingi grįžo į grupes. Ši žiemos šventė ne tik suteikė  neįkainojamų įspūdžių ir džiaugsmo, bet ir pabrėžė svarbą skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir saugią bei smagią aplinką.

                                                                   Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Tikslas. Organizuojant patyriminę STEAM veiklą, skatinti vaikų domėjimąsi gamtos globa žiemos periodu, ugdyti atsakomybės ir pareigos jausmą.

Hipotezė. Ar galime darželyje pagaminti paukšteliams skanėstų?

Eiga. Vaikai žiemą rūpinasi ir globoja paukštelius, atneša jiems į lesyklėles sėklų, kruopų, trupinėlių. Paspaudus šalčiams, gaminome paukščiams skanėstą iš taukų, sėklų, obuolių. Pirmiausia pagaminome vėrinėlį iš obuolių riekelių. Supjaustėme obuolį žiedeliais, pervėrėme obuolių riekeles virvele ir surišome. Tada gaminome „Paukščių pyragą“. Iš taukų pagaminome rutuliukus, juos apvoliojome saulėgrąžų ir sėklų mišinyje. Vėl suminkėme ir vėl apvoliojome, tada pervėrėme mediniu iešmeliui ir pririšome virvelę. Išnešėme į kiemą ir pakabinome ant medelio paukšteliams.

Išvada. Skanėstas iš taukų, sėklų, saulėgrąžų lauke sukietėjo ir virto į kietą taukų gumulėlį, kuriuo galėjo maitintis paukščiai.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Tenkinti vaikų poreikį tyrinėti, atrasi bei suvokti vandens virsmą ledu.
Hipotezė. Ar galima patiems pasigaminti varveklius?
Eiga. Varvekliai būna skaidrūs, sukurti šalčio ir gamtos, o mes nutarėme pagaminti spalvotus varveklius, eksperimentuodami spalvomis. Vaikai rinkosi spalvas, jas maišė, tirpdė vandenyje. Tam panaudojome ir antrines žaliavas – jogurto indelius, taip tausodami gamtą. Su nekantrumu laukėme, kol sušals mūsų varvekliai. Spalvotais varvekliais papuošėme darželio kiemo erdvę.
Išvados. Sušalus vandeniui, pasidarė ledas – spalvoti „lediniai varvekliai“.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

 

Tikslas. Per pojūčius tyrinėti sniego savybes.

Hipotezė. Sniegas greičiau tirpsta šiltoje aplinkoje.

Eiga. Vaikai čiupinėjo, uostė, apžiūrėjo į grupę atneštą sniegą, tyrinėjo per padidinamąjį stiklą. Bandė jį lipdyti, sverti, rašyti ant sniego. Po kurio laiko vaikai pastebėjo, kaip sniegas keičia savo formą – tirpsta ir virsta į vandenį. Vaikai bandė sniegą tirpinti šaltame ir šiltame vandenyje, aiškinantis, kada sniegas ištirpsta greičiau. Stebėjo, ar švarus vanduo lieka ištirpus sniegui.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad sniegas yra baltas, šaltas, purus, lengvas, gali būti susmegęs, lipnus, purvinas, gali ištirpti ir tirpsta greičiau šiltoje aplinkoje, pavirsdamas į vandenį.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

         Sausio 12 d. prisijungėme prie gražios pilietiškumo akcijos paminėti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ryte ant palangių sužibo žvakučių šviesa. Taip mes pagerbėme ir paminėjome už mūsų laivę savo gyvybes paaukojusius žmones. Galime džiaugtis, jog esame laisvi ir laimingi.