Įstaigos emblema
Šiuolaikinėje ugdymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama patirtiniam mokymuisi, kuris leidžia vaikams pažinti pasaulį per aktyvią veiklą, eksperimentus, tyrinėjimus bei kūrybą. Vienas iš efektyviausių šio metodo būdų – STEAM ugdymas, apjungiantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką. Šia kryptimi sėkmingai dirba ir mūsų lopšelio-darželio bendruomenė.
Kovo 31–balandžio 4 dienomis lopšelyje-darželyje vyko STEAM savaitė, kurios metu mokytojos ne tik organizavo įdomias veiklas vaikams, bet ir dalinosi gerąja patirtimi tarpusavyje. Kiekvieną dieną vaikai buvo įtraukti į skirtingas STEAM veiklas, kurių metu jie eksperimentavo, kėlė klausimus, darė išvadas ir džiaugėsi atradimais.
Pirmadienį mokytoja Daiva Čeidienė organizavo veiklą „Keliaujančios spalvos“, kurios metu kartu su vaikais tyrinėjo, ar spalvos gali „keliauti“. Eksperimentuojant su flomasteriais nuspalvintu rankšluostiniu popieriumi ir vandeniu, vaikai stebėjo, kaip spalvos išsilieja, susilieja ir sukuria naujus atspalvius ir „keliaudamos“ susijungia. Antradienį mokytoja Valdonė Kuncienė pakvietė vaikus į veiklą „Kirmėlytė“. Mažieji iš popieriaus gamino kirmėlytes. Vėliau ant jų lašindami vandenį stebėjo – ar „kirmėlytės“ gali judėti? Vaikai išsiaiškino, kad popierius pasižymi skirtingomis savybėmis: vienas gali būti kietas, kitas minkštas ar slidus, ir šios savybės turi įtakos tam, kaip popierius reaguoja su vandeniu. Trečiadienį mokytoja Giedrė Survilienė vedė veiklą „Ar sliekas naudingas gyvūnas?“. Veiklos metu vaikai atliko įvairias tiriamąsias užduotis: konstravo sliekus iš kaladėlių, skaičiavo jų narelius, tyrinėjo gyvus sliekus, matavo jų ilgį ir aiškinosi, kuo jie minta. Ši patirtis padėjo vaikams suprasti, kad sliekai – ne tik įdomūs, bet ir gamtai naudingi gyvūnai. Penktadienį savaitę užbaigė mokytoja Arnė Budavičienė, kviesdama vaikus į kūrybinę veiklą „Pavasariniai žiedai“. Mažieji gamino popierinius žiedelius, o vėliau juos merkdami į vandenį stebėjo, kaip jie skleidžiasi ir nusidažo spalvomis. Eksperimentas pavyko daugumai vaikų, o džiaugsmas išvydus pražydusius žiedus buvo didžiulis.
STEAM savaitė – tai puiki galimybė skatinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir pažinimo džiaugsmą. Ji suteikė vaikams ne tik žinių, bet ir įgūdžių stebėti, tyrinėti, kelti hipotezes bei daryti išvadas. Dėkojame visoms mokytojoms už iniciatyvą, kūrybiškumą ir įdomių veiklų organizavimą!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, „Nykštukų“ grupės vaikučiai ir jų tėveliai susirinko į kūrybines dirbtuves. Vaikučiai jau nuo ryto laukė savo tėvelių ir ruošėsi kurti velykines dekoracijas – margučius, kuriais papuošime Velykų medį darželio kieme. Džiugu buvo matyti visus puikiai nusiteikusius ir pasiruošusius kūrybinei veiklai. Dirbtuvėlių dalyviai margučius gamino ir puošė iš netradicinių priemonių: karoliukų, dekoratyvinių plunksnų, lipdukų, juostelių, dekoravo akriliniais dažais. Norime pasidžiaugti gautu puikiu rezultatu – margučiai gražūs, žaismingi ir originalūs, o vaikučiams laikas, praleistas su savo artimaisiais, yra svarbus ir reikšmingas, stiprinantis tarpusavio ryšį, suteikiantis bendravimo džiaugsmą.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su dirvožemyje gyvenančiais sliekais, išsiaiškinti jų gyvenimo ypatumus ir naudą gamtai.
Hipotezė. Sliekai yra naudingi gyvūnai.
Veiklos eiga:
- Vaikai aptaria sliekų naudą gamtai ir svarsto, kodėl jie reikalingi.
- Iš duotų medžiagų konstruoja slieką pagal nupieštą narelių skaičių, skaičiuoja ir įvardija panaudotas detales.
- Iš popierinių servetėlių gamina grumstelius, tikrina, ar sliekai juos išjudina ir purena dirvožemį.
- Atsako į klausimus apie sliekų reikšmę gamtai.
- Ieško sliekų dirvožemyje, renka į lėkšteles, stebi per padidinamąjį stiklą, matuoja, lygina, skaičiuoja.
- Skatinami drąsiausi ir aktyviausi veiklos dalyviai.
- Vaikai išneša sliekus į darželio sodą ar kompostą ir paleidžia atgal į gamtą.
Išvada. Vaikai įvardija sliekų naudą gamtai, sužino, kur jų galima rasti artimiausioje aplinkoje, ir supranta jų svarbą dirvožemio ekosistemai.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Panevėžio rajono ir miesto priešmokyklinio amžiaus vaikai dalyvavo įdomioje ir kūrybiškoje edukacinėje išvykoje – STEAM dirbtuvėse „Mąstymo laboratorija“. Tai buvo ne tik smagi pramoga, bet ir puiki galimybė ugdyti pažintinius, kūrybinius bei kritinio mąstymo įgūdžius.
Renginys prasidėjo linksma ir netradicine vaikų prisistatymo dalimi – jie mėgdžiojo įvairių paukščių balsus, sukurdami gyvybingą ir žaismingą atmosferą. Po to dalyviai aktyviai įsitraukė į interaktyvią viktoriną, kurioje atsakinėjo į klausimus apie paukščius, jų įpročius ir gyvenamąją aplinką.
Vaikai taip pat lavino erdvinį mąstymą dėliodami tangramas, kuriose pagrindinis motyvas buvo paukščiai. Kūrybinėje dirbtuvėje mažieji dalyviai lipdė paukščius iš įvairių medžiagų, leisdami pasireikšti savo vaizduotei ir meniniams gebėjimams. Ypatingą dėmesį skyrė gervės pristatymui – dalijosi savo žiniomis apie šį paukštį ir pasakojo įdomius faktus.
Renginys baigėsi apdovanojimais, kuriuose buvo įvertintas vaikų kūrybiškumas, aktyvumas ir pastangos.
Ši edukacinė išvyka ne tik praplėtė vaikų žinias apie paukščius, bet ir paskatino bendradarbiavimą, smalsumą bei kūrybinį mąstymą. Visi dalyviai grįžo kupini įspūdžių ir naujų žinių!
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Lavinti smulkiąją motoriką, mokyti atpažinti ir įvardyti skaičius per smagų žaidimą.
Hipotezė. Ar pavyks pagauti skaičių iš vandens, naudojant samtį?
Veiklos eiga. Vaikai mokėsi pažinti skaičius. Sugalvojome žaisti linksmą žaidimą. Pripildėme dubenius vandens. Sudėjome plastikinius skaičius į vandenį ir šalia padėjome skaičių korteles. Vaikai su samčiais iš vandens gaudė skaičių, jį įvardino, padėjo ant atitinkančios kortelės.
Išvada. Žaidimas buvo smagus, visi ugdytiniai noriai jame dalyvavo. Vaikai dalinosi įspūdžiais, kokius skaičius jie pagavo, diskutavo, kurie skaičiai jiems buvo lengviausiai atpažįstami, o kurie sunkiau.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Vanduo – mineralas, naudinga iškasena ir vienas svarbiausių organizmo elementų, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme 60–70 proc. sudaro vanduo, o mūsų kraujyje yra 90 proc. vandens. Kad tinkamai funkcionuotų, visoms kūno ląstelėms ir organams reikia vandens, nes jis: sutepa ir drėkina sąnarius, iš jo susidaro seilės ir gleivės, tiekia deguonį į visą organizmą, stiprina odos sveikatą ir grožį, apsaugo galvos smegenis, nugaros smegenis ir kitus jautrius audinius, reguliuoja kūno temperatūrą, nuo jo priklauso virškinimo sistema, išplauna organizmo atliekas, padeda palaikyti kraujospūdį, jo reikia kvėpavimo takams, padeda ištirpinti mineralines ir maistines medžiagas, todėl jos tampa lengviau prieinamos organizmui, pašalina atliekas iš organizmo, užkerta kelią inkstų pažeidimams, didina darbingumą fizinio krūvio metu, kontroliuoja svorį (padeda numesti svorio, persivalgymo, suteikia sotumo jausmą), palaiko gerą inkstų veiklą.
Kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą. Kaip ir kiekvienais metais ši diena buvo paminėta darželyje.
Mokytojai ir sveikatos specialistė organizavo edukacines eksperimentines veiklas vaikams. Ugdytiniai buvo skatinami sąmoningo požiūrio į vandenį ir jo svarbą kiekvienam iš mūsų. Vaikai apie vandenį sužinojo daug įdomių dalykų: kokį vandenį gerti yra sveika, kaip ir kodėl jį reikia taupyti, kiek vandens reikia išgerti per dieną. Vaikai žaidė žaidimus, skaičiavo kiek lašelių telpa šaukštelyje ir šaukšte, piešė vandens lašeliais, klausėsi pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, gelbėjo ežerą nuo šiukšlių, žiūrėjo mokomuosius animacinius filmukus apie vandenį, atliko įvairius eksperimentus. Per patyriminę veiklą vaikai ne tik įtvirtino žinias apie vandenį ir jo svarbą, bet ir linksmai bei turiningai praleido laiką.
Vanduo yra daugiau nei tik cheminis junginys, pagamintas iš H₂O. Jame saugoma informacija. Jis reaguoja į muziką, mintis, emocijas. Po mikroskopu išdžiūvę lašai keičia savo išvaizdą priklausomai nuo įtakos – kaip mažos, skystos laikmenos, registruojančios viską, kas vyksta aplinkui. Vanduo mūsų nematomas lobis, svarbus, nepakeičiamas ir neįkainojamas gamtos ir sveikatos turtas, tad saugokime jį!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Lavinti vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir dėmesingumą, skatinant domėjimąsi raidėmis ir jų atpažinimą, ieškant raidžių artimoje aplinkoje, spaudoje bei daiktuose, ugdyti gebėjimą kūrybiškai perteikti savo vardą be tradicinių rašymo priemonių.
Hipotezė. Ar galima parašyti savo vardą be rašymo priemonės?
Veiklos eiga:
- Vaikai žiūrėjo tėvų ir mokytojų darytas nuotraukas su gamtos vaizdais. Objektai gamtoje yra panašūs į raides, vaikai jas įvardino. Iššūkis – ar vaikams patiems pavyks rasti grupėje daiktų, panašių į raides?
- Ieškojo, neradus patys kūrė ir planšetiniais kompiuteriais fotografavo grupėje esančius daiktus, kurie yra panašūs į raides, pvz.: laikrodis raidė „O“, žaislas raidė „V“ ir pan.
- Mokytojai pasiūlius užrašyti vardą be jokios rašymo priemonės, vaikai noriai įsitraukė į veiklą, žurnaluose ir laikraščiuose, tarsi tikri detektyvai, ieškojo savo vardo raidžių, jas iškirpo, suklijavo ant knygos trafareto, papuošė spalvingomis iškarpomis ar piešiniais.
Išvada. Pasitelkus papildomomis priemonėmis, savo vardą galima užrašyti be jokios rašymo priemonės.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Atliekant eksperimentą su vandens švara ir aptariant jos poveikį gyvūnams, ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą, skatinti atsakingą požiūrį į gamtą.
Hipotezė. Ar galime grupėje pasigaminti plaukiančią medūzą?
Veiklos eiga. Vaikai iš plastikinio maišelio suformavo medūzą, sukarpydami jį juostelėmis ir aprišdami galvą siūlu. Pagamintą medūzą įdėjo į butelį su vandeniu ir stebėjo jos judėjimą. Vėliau atliko tą patį eksperimentą su spalvotu maišeliu, į vandenį įbėrę žemių, kad sukurtų užteršto vandens efektą. Aptarė, kuris vanduo yra švarus, ir išsiaiškino, ar medūzos gali gyventi užterštame vandenyje.
Išvados. Vaikai sėkmingai pasigamino plaukiančias medūzas iš plastikinių maišelių ir stebėjo jų judėjimą vandenyje. Eksperimento metu jie pamatė, kaip atrodo užterštas vanduo, ir suprato, kad medūzos gali gyventi tik švariame vandenyje. Tai padėjo vaikams suvokti vandens taršos poveikį gyvajai gamtai.
Grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Kovo 25 d. „Pelėdžiukų“ grupės atstovai Jogailė Kasinskaitė ir Jonas Survila dalyvavo respublikinėje priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų konferencijoje „Vandens takeliu į STEAM“, kuri vyko Šiaulių lopšelyje-darželyje „Berželis“. Ugdytiniai pristatė STEAM veiklą „Sveikatos lašelis“.
Konferencijos metu Jogailė ir Jonas ne tik pristatė savo grupės veiklą, bet ir turėjo galimybę susipažinti su Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Panevėžio miesto priešmokyklinukų bei ikimokyklinukų STEAM veiklomis vandens tema. Stebėdami ir klausydamiesi pranešimų, vaikai įgijo naujų idėjų ir įžvalgų būsimoms veikloms.
Po konferencijos dalyviai reflektavo savo įspūdžius, aptarė, ką sužinojo, ir išreiškė džiaugsmą dėl įgytų vertingų patirčių. Už dalyvavimą konferencijoje vaikai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis, kurios simbolizuoja jų įsipareigojimą mokytis, tyrinėti ir dalintis savo žiniomis su kitais.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Įsivertinti vandens reikšmingumą sveikatai bei gilinti vaikų žinias apie vandenį.
Hipotezė. Vaisiai, uogos ir daržovės turi vandens.
Veiklos eiga:
- Atspėk. Vaikai užrištomis akimis pagal skonį ir kvapą spėjo, kokia daržovė prieš juos, įvardino pavadinimą.
- Sultis spaudžiame patys! Vaikai pasirinko įvairius vaisius, uogas ir daržoves, iš kurių spaudė sultis: melioną, pomidorą, šilauoges, brokolį, braškes, apelsiną, morkas, citriną, agurką, greipfrutą ir ridikėlius. Jie stebėjo, kiek sulčių pavyko išspausti iš kiekvieno produkto.
- „Kas sugers vandens lašelį?“
Vaikai gavo užduočių lapus vaisių, uogų ir daržovių paveikslėlius su pavadinimais. Jų užduotis buvo perskaityti pavadinimus, iškirpti ir suklijuoti paveikslėlius į tinkamas vietas, atsižvelgiant į tai, kurios daržovės ir vaisiai sugeria daugiausiai vandens. - Žaidimas SMART lentoje – „Sveikatos ratas“ Žaidžiant interaktyvų žaidimą, vaikai suko „Sveikatos ratą“ ir, atsižvelgdami į išsuktą paveikslėlį, maišė atitinkamas sultis. Po to ragavo sveikuoliškus kokteilius ir aptarė jų skonį bei naudą sveikatai.
- Stebėjimas ir išvada
Vaikai lygino, kuriose iš išvardintų vaisių, uogų ir daržovių yra daugiausia vandens. Stebėjimų pagrindu padarė išvadą, kad didžiausią vandens kiekį turi melionas, ridikėliai, agurkas ir pomidoras, o mažiausiai sulčių pavyko išspausti iš brokolio ir šilauogių.
Išvada. Vaisiai, uogos ir daržovės iš tiesų turi vandens, tačiau jo kiekis skirtinguose produktuose gali labai skirtis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė
