Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas: Lavinti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir gebėjimą bendradarbiauti, tyrinėjant įvairias medžiagas bei jų savybes, kuriant savo „pyragą“.
Hipotezė. Iš įvairių netradicinių medžiagų galima „iškepti“ gražų ir originalų pyragą, kuris bus nevalgomas, bet labai kūrybiškas.
Eiga. Vaikai aptarė, kaip atrodo tikras pyragas ir kokių medžiagų reikėtų, kad būtų galima sukurti panašios formos bei spalvų „pyragą“. Iš pasiūlytų priemonių – vatos, įvairiaspalvių pomponų, lazdyno riešutų, folijos bei smulkiai karpytų popieriaus juostelių – kiekvienas pasirinko sau patinkančias medžiagas. Naudodami popierines lėkštes kaip pagrindą, vaikai kūrybiškai dėliojo ir puošė savo „pyragus“. Dirbdami jie tyrinėjo, kurios medžiagos slysta ar krenta, stebėjo savo kūrinių išvaizdą, aptarė, kuo jų „pyragas“ panašus ar skiriasi nuo tikrų, bei suskaičiavo, kiek sluoksnių pavyko sukurti.
Išvados. Vaikai išsiaiškino, kad kūrybai galima panaudoti bet kokias medžiagas – net tas, kurios paprastai nesiejamos su maistu. Jie lavino vaizduotę, mokėsi dirbti komandoje ir pastebėjo, kaip įvairių faktūrų daiktai gali sukurti įdomų, žaismingą „pyragą“.
Mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Pažinti, kas nutinka, kai sumaišome kelis skirtingus skysčius ir miltelius. Stebėti, kaip moliūgas ima putoti!
Priemonės: moliūgas, šiek tiek sodos, ekologiškas indų ploviklis, citrinų rūgšties tirpalas (vanduo su citrina), pipetė, padėklas.
Veiklos eiga. Vaikai stebėjo, kaip į moliūgą įberiama sodos ir įpilama šiek tiek indų ploviklio.
Tada, naudodami pipetes, lašino citrininį vandenį. Staiga moliūgas pradėjo putoti!
Kai mokytoja įpylė daugiau skysčio ir uždėjo moliūgui kepurę, iš moliūgo ėmė veržtis putos, o kepurė linksmai šokinėjo. Vaikai džiaugėsi ir juokėsi – moliūgas atrodė tarsi gyvas!
Vaikai pastebėjo, kad, kai susimaišo sodos milteliai ir citrininis vanduo, atsiranda daug burbuliukų ir putų.
Išvados:
- Kai sumaišome tam tikrus daiktus, jie gali reaguoti ir keistis.
- Mūsų moliūgas putojo, nes viduje „dirbo“ nematomos dujos.
- Buvo smagu tyrinėti ir stebėti, kaip vyksta pokyčiai!
Vaikų pasiekimai:
- Lavino smalsumą ir gebėjimą stebėti pokyčius.
- Mėgavosi eksperimentavimu ir bendru darbu.
- Išmoko naujų žodžių: soda, putos, rūgštis, burbuliukai.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Spalio 28-osios rytą su vaikais išsiruošėme į ilgai lauktą ekskursiją. Kelionė nuo pat pradžių buvo kupina įspūdžių – juk važiuoti geltonuoju mokykliniu autobusu vaikams buvo tikra atrakcija!
Atvykus mus pasitiko lankytojų centro darbuotojas. Vaikai džiaugsmingai dėjo antspaudus ant savo lapelių, ieškojo tokių pačių atspaudų ant grindų, spėliojo, kas galėjo palikti vienus ar kitus pėdsakus.
Vėliau aplankėme ekspoziciją – čia laukė tikras emocijų pliūpsnis! Žiūrėjome filmuką apie stumbrus, sužinojome, kur juos galima pamatyti gyvai, ieškojome tarp akmenukų „dingusių pilių“, klausėmės paukščių balsų užsidėję ausines. Ir tai dar ne viskas – veiklų buvo daugybė!
Po to išėjome į kiemą – pasivaikščiojome takeliais, pasisupome sūpynėse, pagulėjome medžio lovoje, pagrojome pagaliais. Pakalnėje netikėtai pamatėme stumbrą! Prie Nevėžio upės radome lieptelį su suoleliu – čia sustojome pasiklausyti tylos, vandens čiurlenimo, stebėjome lėtą upės tėkmę.
Ekskursijos pabaigoje dar paklaidžiojome labirinte. Vaikai daug pamatė, sužinojo ir patyrė daugybę gerų įspūdžių.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Sukurti lesyklėlę paukšteliams, siekiant ugdyti vaikų kūrybiškumą, praktinius įgūdžius ir supratimą, kaip galima kitaip panaudoti daržovę – moliūgą.
Hipotezė. Ar pavyks pasigaminti lesyklėlę iš moliūgėlio?
Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie darže užaugusias rudenėlio gėrybes ir diskutavome tema „Ar moliūgas – daržo karalius?“. Vaikai pasakojo, kad rudenį žmonės nuima daržoves, kurias žiemą naudos maisto gamybai, tačiau kilo klausimas – ką les paukšteliai?
Tuomet vaikams buvo pasiūlyta iš dekoratyvinių moliūgėlių sukurti lesyklėlę. Iš moliūgų puselių ugdytiniai įvėrė siūlus, perkišo pagaliukus, surišo mazgelius, pribėrė lesalo ir papuošė savo kūrinius voriukais. Kai tik pasirodys saulėta diena, vaikai šias lesyklėles pakabins ant darželio kieme augančio krūmo, kad paukšteliai galėtų pasivaišinti.
Išvada. Vaikai išmoko kūrybiškai taikyti pasiūlytas priemones, sėkmingai pasigamino lesyklėles paukšteliams. Darže užaugę dekoratyviniai moliūgėliai dabar džiugins ne tik grupėje, bet ir darželio teritorijoje. Ši patirtinė STEAM veikla skatino vaikus spręsti darbo eigoje kylančias problemas, ugdė kritinį mąstymą, bendradarbiavimą su suaugusiais ir bendraamžiais bei norą rūpintis paukščiais.
„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Spalio 24 d. „Boružiukų“ ir „Žiogelių“ grupių vaikai, pasipuošę lapų karūnomis ir kupini geros nuotaikos, susirinko švęsti „Rudenėlio šventės“. Kartu su mokytojomis jie pasitiko rudenį eilėmis, šokiais, žaidimais bei kūrybiniais darbais. Aplinką pripildė obuolių, moliūgų ir spalvingų lapų kvapas – viskas priminė, kad ruduo yra metas, kai gamta dosniai dalijasi savo gėrybėmis ir kviečia džiaugtis jos grožiu.
Šventės metu mažieji dalyvavo įvairiose veiklose: rinko ir klijavo lapus ant skėčio, deklamavo eilėraščius, spėliojo vaisių ir daržovių pavadinimus, lygino jų dydį ir svorį, „virė“ daržovių sriubą. Taip pat dainavo daineles apie lietutį ir grybus, užrištomis akimis „maitino“ kiškį, o iš kankorėžių ir kaštonų sukūrė smagų grybą.
Kiekvienas vaikas patyrė kūrybos džiaugsmą, smalsumo ir bendrystės akimirkas, pajuto tikrą rudenėlio šurmulį. Šventę vainikavo gausus rudens vaišių stalas, prie kurio vaikai dalijosi šypsenomis, gera nuotaika ir draugystės šiluma.
Žibartonių skyriaus ,,Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su maisto gaminimo procesu, skatinti tyrinėti daržoves (morkas), ugdyti pojūčius (skonį, kvapą, lytėjimą), lavinti smulkiąją motoriką, skaičiavimo ir matavimo įgūdžius.
Hipotezė. Ar į tešlą įdėjus tarkuotų morkų, blynai bus skanesni, sveikesni ir gražesnės spalvos?
Veiklos eiga. Veikla prasidėjo pokalbiu ir tyrinėjimu. Vaikai apžiūrėjo morkas – aptarė jų spalvą, formą, kietumą, spėliojo, kaip jos kvepia ir kokio skonio gali būti. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę patarkuoti morkas ir stebėti, kaip jos keičiasi. Vėliau kartu sudėjome miltus, kiaušinius, pieną ir tarkuotas morkas. Vaikai maišė tešlą, stebėjo, kaip ji tirštėja, skaičiavo šaukštus miltų, mokėsi matuoti ir lyginti.
Kai tešla buvo paruošta, vaikai ją nunešė į darželio virtuvę, kur virėjos iškepė kvepiančius morkų blynus. Degustacijos metu vaikai ragavo, aptarė jų skonį, lygino su įprastais blynais.
Išvados. Vaikai pastebėjo, kad morkos suteikia blynams gražią oranžinę spalvą ir švelniai salstelėjusį skonį. Maišydami, tarkuodami ir skaičiuodami jie lavino smulkiąją motoriką bei matematinį mąstymą. Sužinojo, kad iš daržovių galima pasigaminti ne tik sveiką, bet ir labai skanų maistą. Hipotezė pasitvirtino – morkų blynai buvo skanūs, sveiki ir patiko visiems!
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti juos supantį pasaulį, supažindinti su medžių lapais rudenį, lavinti meninius gebėjimus.
Hipotezė. Ar galima su medžių lapais linksmai žaisti?
Eiga. Vaikai klausėsi vėjo garsų ir stebėjo krentančius medžių lapus. Jie džiaugėsi spalvų įvairove – dideliais ir mažais, geltonais, raudonais, rudais lapais. Rinko juos, šoko kartu su lapų sūkuriu, žaidė ant interaktyviųjų grindų, kur lavino pažinimo gebėjimus ir įtvirtino žinias apie lapų formas. Vėliau vaikai tyrinėjo, kaip lapai elgiasi vandenyje – pastebėjo, kad jie lengvi ir gali plūduriuoti. Kūrybinėje veikloje spalvino medžius, spaudė spalvotus antspaudus ant medžio trafareto, o iš surinktų rudeninių lapų sukūrė bendrą „rudeninį medį“.
Išvada. Veiklos buvo įdomios ir įtraukiančios – visi vaikai aktyviai dalyvavo, tyrinėjo, kūrė ir linksmai žaidė su rudeniniais lapais.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir pažinimo gebėjimus, tyrinėjant bulvę įvairiais būdais – stebint, žaidžiant ir ragaujant.
Hipotezė. Bulvė – įdomi daržovė, su kuria galima ne tik žaisti, bet ir ją ragauti bei tyrinėti.
Eiga. Vaikai leidosi į smagią pažintinę kelionę, kurios metu susipažino su daržove – bulve. Vaikai stebėjo, kaip atvažiuoja mašina, pilna bulvių, ir sužinojo, kas nutinka, kai jos priekaba pakyla. Mažieji aktyviai įsitraukė į veiklą: rinko, vežė, pylė bulves, dėliojo jas į eilę, rideno ir linksmai keliavo per bulvių takelį. Vėliau vaikai stebėjo virtas bulves su lupenomis, bandė jas lupti ir ragavo.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad bulvė yra daržovė, kurią galima panaudoti įvairiai: ją rinkti, rūšiuoti, vežioti, nulupti ir valgyti. Ši veikla skatino vaikų smalsumą, norą tyrinėti, pažinti naujus pojūčius bei veikti kartu su draugais.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų geometrinių figūrų pažinimą, erdvinį mąstymą ir loginį samprotavimą pasitelkiant edukacinį robotą. Ugdyti vaikų skaitmeninius, problemų sprendimo, bendradarbiavimo ir kantrybės įgūdžius, mokantis per žaismę ir patirtinius atradimus.
Hipotezė. Jeigu vaikai mokysis atpažinti ir jungti geometrines figūras pasitelkdami edukacinį robotą ir skaitmenines priemones, mokymasis taps įdomesnis, o žinios bus lengviau įtvirtinamos.
Eiga. Vaikai ant kilimo ieškojo geometrinių figūrų, jas įvardino ir atliko judesio užduotis – užlipo ant pasirinktų figūrų. Vėliau vaikai atsisėdo ratu (skritulio forma) aplink edukacinį robotą „Mind“, prisiminė, kaip juo naudotis ir kokias funkcijas jis atlieka.
Mokytojai programuojant robotą, vaikai stebėjo, kaip jis piešia įvairius piešinius iš geometrinių figūrų. Vaikai atpažino ir įvardino nupieštus objektus, pasakė, iš kokių figūrų jie sudaryti (pvz., namas – iš kvadrato ir trikampio, žuvis – iš rombo ir trikampio).
Vėliau vaikai savarankiškai planšetėse, naudodamiesi programėle „Mind Designer“, iš geometrinių figūrų dėliojo išmanius paveikslėlius, kurie ekrane atgijo ir judėjo. Vaikai smalsiai tyrinėjo figūras, jas vartė, bandė pritaikyti tinkamose vietose.
Po veiklos vaikai grupelėmis ant kilimo mokėsi programuoti edukacinį robotą, kantriai laukė savo eilės, padėjo vieni kitiems ir dalijosi atrastomis programavimo idėjomis.
Išvados. Vaikai įsitikino, kad edukacinis robotas gali padėti mokytis – jis įtraukė vaikus į aktyvią veiklą ir padėjo pasikartoti savaitės metu įgytas žinias apie geometrines figūras. Veikla skatino vaikų smalsumą, kūrybiškumą, skaitmeninius gebėjimus ir bendradarbiavimą. Mokymasis per žaismę ir technologijas tapo prasmingas, įdomus ir džiuginantis.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Tikslas. Suteikti vaikams galimybę kurti iš gamtinės medžiagos, eksperimentuoti, projektuoti, tyrinėti, analizuoti ir patirti kūrybos džiaugsmą.
Hipotezė. Ar galima sukurti vabaliukus iš gamtinės medžiagos?
Eiga. Grupėje kartu su mokytoja vaikai stebėjo įvairius vabalus, naudodamiesi plakatais, multimedijos priemonėmis ir žaisliniais vabaliukais. Aptarė, kokias kūno dalis turi vabalai, kur jie gyvena, kuo minta. Tuomet, pasitelkę gamtines medžiagas – medžių šakeles, rudeninius lapus, graikinių riešutų kevalus, spalvotas vielutes ir kt. – vaikai kūrė, konstravo bei aplikavo savo vabaliukus. Sukurtus darbelius jie „apgyvendino“ rudeninėje pievelėje, sukurdami spalvingą, gyvybingą gamtos kampelį.
Išvada. Vaikams puikiai pavyko sukurti ir pagaminti vabaliukus iš gamtinės medžiagos. Kūrybinė veikla skatino jų smalsumą, lavino vaizduotę ir kūrybiškumą, stiprino gebėjimą bendradarbiauti. Vaikai aktyviai įsitraukė į procesą, patyrė ieškojimų, atradimų bei kūrybos džiaugsmą.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
