Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Lapkričio 20 d. Panevėžio r. muzikos mokykla pakvietė „Nykštukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikučius į jaunųjų atlikėjų koncertą.
Atvykę į mokyklą vaikai buvo pasitikti šiltai ir jaukiai, o koncertui prasidėjus – susidomėję klausėsi jaunųjų muzikantų atliekamų kūrinių. Kiekvienas numeris buvo tarsi maža muzikinė kelionė, kurioje atsiskleidė grojančių mokinių pastangos, ryžtas ir meilė muzikai. Koncerto metu mažieji turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įvairiais muzikos instrumentais: dūdele, smuiku, kanklėmis, fortepijonu ir akordeonu. Vaikai smalsiai stebėjo, kaip skirtingai skamba kiekvienas instrumentas, ir patys svarstė, kuriuo iš jų norėtų kada nors išmokti groti. Renginio pabaigoje jaunojo choro atliekamos linksmos dainelės sukūrė dar šventiškesnę nuotaiką. Mažieji ugdytiniai šiltai atsidėkojo atlikėjams – gausiais plojimais, plačiomis šypsenomis ir saldžiomis dovanėlėmis.
Tai buvo prasminga ir įkvepianti išvyka, sustiprinusi vaikų domėjimąsi muzika bei suteikusi daug teigiamų emocijų.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Lapkričio 12–14 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje bei Linkaučių ir Žibartonių skyriuose vyko tradicinė Tolerancijos savaitė, kurios šių metų tema ir simbolis – Tolerancijos gatvė.
Visos grupės aktyviai įsitraukė į veiklas, skirtas ugdyti vaikų supratingumą, pagarbą, atjautą ir draugiškumą. Per savaitę vaikai iš įvairių priemonių kūrė savo Tolerancijos gatves, konstravo namus, kuriuose, tarsi tikrose šeimose, „apsigyveno“ tokios vertybės kaip supratingumas, tolerancija, pagarba, pagalba ir draugystė. Mažieji svarstė, ką reiškia gyventi taikiai šalia kitų, kaip padėti draugui, paguosti liūdintį ar priimti žmogų, kuris galbūt šiek tiek kitoks nei mes patys. Pedagogai vaikams skaitė įvairias pasakas ir istorijas apie toleranciją, skatino diskutuoti ir dalintis mintimis, kaip kiekvienas iš mūsų gali kurti jaukesnę, draugiškesnę aplinką. Vaikai mokėsi suprasti, kad mes visi esame skirtingi: skirtingai atrodome, turime savų pomėgių, elgsenos ypatumų, tačiau mus jungia tai, kad visi esame vienos bendruomenės nariai.
Tolerancijos savaitę praturtino ir tradiciniai svečiai – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 1 klasės mokiniai bei jų mokytojos. Jau daugelį metų mus sieja graži draugystė, tad ir šiemet mažuosius labai nudžiugino bendros veiklos. Gimnazijos mokiniai su darželinukais žaidė komandinius žaidimus, atliko kūrybines užduotis, padedančias geriau pažinti vieniems kitus, ugdyti empatiją, bendravimo įgūdžius ir pagarbą kiekvienam bendruomenės nariui.
Savaitė praėjo kupina šypsenų, nuoširdžių pokalbių ir gražių atradimų. Vaikai patyrė, kad tolerancijos gatvė gali prasidėti čia pat – mūsų darželyje, o ją kurti galime visi, kasdien savo elgesiu parodydami gerumą ir supratingumą.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir ugdyti sveikos mitybos supratimą, kuriant kompozicijas iš vaisių ir daržovių.
Hipotezė. Ar galima iš vaisių ir daržovių sukurti kompoziciją, kad lėkštė būtų graži ir spalvinga?
Veiklos eiga. Vaikai iš pateiktų vaisių ir daržovių kūrė spalvingas „vitaminų lėkštes“. Pasirinktas daržoves ir vaisius jie pjaustė įvairiomis formomis: šiaudeliais, ovalais, trikampiais, kvadratais ir kt. Tuomet, derindami spalvas ir formas, vaikai dėliojo savo kompozicijas – kūrė veidukus, gėles, gyvūnų figūras ir kitus vaizdus. Ši veikla skatino jų kūrybiškumą, estetinį pojūtį ir domėjimąsi sveika mityba. Pabaigoje vaikai džiaugėsi savo spalvotomis lėkštėmis ir ragavo sukurtus „vitaminų paveikslus“.
Išvada. Vaikai buvo patenkinti savo sukurtais kūriniais ir noriai jais dalijosi. Jie suprato, kad kuo įvairesnių spalvų vaisius ir daržoves valgome, tuo daugiau vitaminų gauname, o maistas tampa sveikesnis ir naudingesnis organizmui.
Mokytoja Sigita Rimaitienė
Tikslas. Plėtoti vaikų žinias apie vaisius ir sveiką mitybą per praktinę, patyriminę veiklą.
Hipotezė. Ar vaikai, naudodami vaisius, galės sukurti „vaisių pyragą“?
Eiga. Vaikučius sudomino pilna lėkštė įvairių vaisių. Jie juos apžiūrėjo, įvardijo pavadinimus, spalvas ir formas. Vaikai tyrinėjo vaisių kvapus, lytėjimo pojūčius, stebėjo, kaip jie atrodo perpjauti. Vėliau visi drauge ėmėsi kūrybinės užduoties – ant lėkštės dėliojo savo „vaisių pyragą“. Kiekvienas vaikas galėjo pasirinkti norimus vaisius ir juos išdėstyti pagal savo sumanymą. Veiklos pabaigoje visi pasidžiaugė bendru rezultatu ir skaniai pasivaišino savo pačių sukurtais vaisių skanėstais.
Išvada. Vaikai susipažino su įvairiais vaisiais, jų spalvomis ir formomis. Kurdami „vaisių pyragą“ jie lavino sensorinius pojūčius, smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą. Veikla skatino bendravimą ir bendradarbiavimą, o ragaujant savo kurtą pyragą – domėjimąsi sveika mityba ir teigiamas emocijas.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Lapkričio 14 d. priešmokyklinio ugdymo grupės „Pelėdžiukai“ auklėtiniai sulaukė ypatingų svečių – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 1 klasės mokinių ir jų mokytojų. Susitikimas buvo skirtas Draugystės dienai paminėti ir pilietinei iniciatyvai „Tolerancijos gatvė“ įgyvendinti.
Renginys prasidėjo linksma bendra mankšta, kuri visus nuteikė gerai nuotaikai ir draugiškam bendravimui. Vėliau vaikai „keliavo“ simboline gatve, iš raidžių dėliodami ir aptardami įvairius gatvių pavadinimus: Pagarbos, Supratimo, Tolerancijos, Gerumo, Pagalbos, taip pat – Pykčio, Patyčių ir Gėdos. Kiekvienas pavadinimas tapo proga aptarti, kokios „gatvės“ reikalingos mūsų gyvenime, o kurių geriau vengti. Mažieji suprato, kad gražiausia ir reikalingiausia yra ta gatvė, kurioje gyvena gerumas ir pagarba. Po prasmingų pokalbių visi kartu žaidė draugystę stiprinančius žaidimus: „Šviesoforas“, „Nunešk kamuolį su draugu“, „Kas greitesnis“. Šoktas ir smagus ratelis-žaidimas, kupinas judesio ir bendro juoko.
Renginio pabaigoje vaikus nudžiugino maloni staigmena – saldžios dovanėlės, kurios dar labiau pradžiugino ir suartino dalyvius.
Ši jauki popietė priminė, kad draugystė, pagarba ir tolerancija – vertybės, kurias puoselėjame kiekvieną dieną. Tokie susitikimai padeda vaikams augti bendrystėje, mokytis suprasti kitus ir kurti saugią, šiltą bendruomenę.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikus domėtis sveika mityba, ugdyti savarankiškumą ir higienos įpročius gaminant sveikus užkandžius.
Hipotezė. Jei vaikai patys gamins sveikus užkandžius – vaisių vėrinukus, jie labiau domėsis vaisiais, noriau juos ragaus ir supras sveikos mitybos bei švaros svarbą.
Veiklos eiga. Vaisius valgyti sveika, todėl vaikai nutarė susiverti pačius skaniausius vaisių vėrinukus. Jie nuplovė vynuoges, nulupo bananą, mandariną, apelsiną, apžiūrėjo slyvą, supjaustė kriaušę. Apžiūrėję iešmelius, susitarė, kad reikia elgtis labai saugiai ir atsakingai. Lavindami smulkiąją motoriką, vaikai vėrė skanumynus. Grįžę po žaidimų salėje, jie nusiplovė rankas ir labai skaniai suvalgė savo vėrinukus. O kodėl reikia plauti vaisius ir rankas? Kad būtų sveika ir skanu!
Išvada. Vaikai sužinojo, kad sveiki užkandžiai gali būti ir labai skanūs! Jie mokėsi rūpintis savo sveikata, įtvirtino higienos įgūdžius, lavino smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą. Bendra veikla suteikė daug džiaugsmo, bendravimo ir pasididžiavimo savo darbu.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Išsiaiškinti, kodėl svarbu plauti rankas su muilu.
Hipotezė. Ar mikrobai „bijo“ muilo?
Veiklos eiga. Kalbėjome su vaikais apie sveiką gyvenseną ir kaip galime apsisaugoti nuo ligų. Vienas iš svarbiausių būdų – plauti rankas su muilu. Pažiūrėję filmuką apie mikrobus, atliko smagų eksperimentą. Į lėkštę įpylė pieno ir pabėrė maltų pipirų, kurie simbolizavo mikrobus. Vaikai įmerkė ausų krapštuką – jis „aplink“ surinko pipirus. Tada, į tą pačią lėkštę, įlašino lašą muilo. Kai vaikai vėl įmerkė krapštuką, pipirai „pabėgo“ į šonus – visi nustebo, kaip „mikrobai“ išsigando muilo!
Išvada. Vaikai suprato, kad muilas padeda nuplauti mikrobus nuo rankų. Po eksperimento visi praktiškai pasikartojo, kaip taisyklingai plauti rankas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Išsiaiškinti, ar vandens kiekis ir kokybė turi įtakos augalų augimui ir gyvybingumui.
Hipotezė. Ar augalas gali gyventi be vandens arba užterštame vandenyje?
Veiklos eiga. Aptarę, kodėl gamtai reikalingas lietus ir vanduo, vaikai kalbėjosi apie vandens svarbą augalams. Atliekant eksperimentą „Koks vanduo padeda augti?“, vaikai stebėjo tris saliero stiebus: vieną – be vandens, antrą – užterštame (mėlyna spalva nudažytame) vandenyje, trečią – švariame, gausiai vandeniu pripildytoje vazelėje. Vaikai lygino salierų būklę ir pastebėjo: be vandens laikytas saliero stiebas nuvyto, džiūvo ir prarado tvirtumą; užterštame, nudažytame vandenyje esantis stiebas užsiteršė mėlyna spalva ir atrodė pavargęs; švariame vandenyje laikytas stiebas išliko žalias, tvirtas, sveikas, gyvybingas ir tinkamas naudoti maistui.
Išvada. Vaikai padarė išvadą, kad augti ir gyventi būtinas vanduo – ir ne bet koks, o švarus vanduo. Be vandens ar nešvariame vandenyje augalai vysta ir silpsta, o švarus vanduo leidžia jiems augti stipriems ir sveikiems. Kaip ir augalams, taip ir žmonėms bei kitiems gyviems organizmams, švarus vanduo yra būtinas gyvybei, sveikatai ir augimui.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Lapkričio 6-ąją mūsų darželyje, o taip pat Linkaučių ir Žibartonių skyriuose pirmą kartą vyko jauki ir kvepianti Pyragų diena! Šią dieną visa bendruomenė – vaikai, tėveliai ir darželio darbuotojai – dalijosi savo iškeptais gardumynais, ragavo įvairiausių pyragų ir džiaugėsi šiltu bendravimu. Pyragų dienos idėja – ne tik pasimėgauti saldžiais kepiniais, bet ir skleisti gerumo, draugiškumo ir bendrystės dvasią, prisidedant prie paramos akcijos tiems, kuriems šiuo metu ypač reikalinga mūsų pagalba.
Nuoširdžiai dėkojame visiems darbuotojams, tėveliams ir vaikams, kurie prisidėjo – kepė, dalijosi, ragavo ir palaikė iniciatyvą. Džiaugiamės, kad kartu sukūrėme šventę, kupiną šypsenų ir šilumos. Surinkta 313 eurų suma bus paaukota „Lietuvos neįgaliųjų fizinio aktyvumo asociacijos“ vaikams.
Padovanokime žmonėms su negalia galimybę patirti aktyvų ir pilnavertį gyvenimą!
Direktorė Danutė Ropienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimą apie gamtą ir jos išteklius, lavinti smulkiąją motoriką bei gebėjimą taikyti STEAM principus kuriant gamtos įkvėptus statinius.
Hipotezė. Iš gamtinių medžiagų galima sukurti tvirtus, gražius, funkcionalius namelius žvėreliams, jei pasirinkti tinkami būdai juos sujungti ir subalansuoti konstrukciją.
Veiklos eiga. Su vaikais vyko pokalbis apie miško gyvūnus: kokie žvėreliai gyvena miške, kur jie slepiasi, kai šalta ar lyja, kodėl jiems svarbu turėti saugius namus. Vaikai stebėjo ir tyrinėjo gamtines medžiagas – lygino, kurios iš jų yra tvirtos, lengvos, lanksčios, svarstė, kokiai konstrukcijai jos labiausiai tiktų. Tuomet pasiskirstė į grupeles ir ėmėsi kurti žvėrelių namelius. Jie pasirinko tinkamas medžiagas, išbandė įvairius būdus elementams sujungti, stebėjo, kas geriau laiko konstrukciją, kurios medžiagos slysta ar lūžta. Baigę statybas, vaikai papuošė savo namelius lapais, kaštonais, akmenukais ir kitomis gamtos gėrybėmis, kad šie būtų ne tik tvirti, bet ir jaukūs. Galiausiai jie „įkurdino“ savo žvėrelius nameliuose ir pristatė savo kūrinius – papasakojo, kam pastatytas namelis, kokios medžiagos naudotos, kaip užtikrintas tvirtumas ir patogumas.
Išvados. Gamtinės medžiagos yra puikios kūrybai – jos skirtingos formos, tekstūros ir spalvų. Kai kurios medžiagos( pvz., šakelės, kankorėžiai) suteikia tvirtumo, o kitos (lapai, kaštonai) – grožio, jaukumo. Vaikai išmoko bendradarbiauti, dalintis, planuoti, eksperimentuoti.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
