Tikslas. Supažindinti vaikus su maisto gaminimo procesu, skatinti tyrinėti daržoves (morkas), ugdyti pojūčius (skonį, kvapą, lytėjimą), lavinti smulkiąją motoriką, skaičiavimo ir matavimo įgūdžius.

Hipotezė. Ar į tešlą įdėjus tarkuotų morkų, blynai bus skanesni, sveikesni ir gražesnės spalvos?

Veiklos eiga. Veikla prasidėjo pokalbiu ir tyrinėjimu. Vaikai apžiūrėjo morkas – aptarė jų spalvą, formą, kietumą, spėliojo, kaip jos kvepia ir kokio skonio gali būti. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę patarkuoti morkas ir stebėti, kaip jos keičiasi. Vėliau kartu sudėjome miltus, kiaušinius, pieną ir tarkuotas morkas. Vaikai maišė tešlą, stebėjo, kaip ji tirštėja, skaičiavo šaukštus miltų, mokėsi matuoti ir lyginti.

Kai tešla buvo paruošta, vaikai ją nunešė į darželio virtuvę, kur virėjos iškepė kvepiančius morkų blynus. Degustacijos metu vaikai ragavo, aptarė jų skonį, lygino su įprastais blynais.

Išvados. Vaikai pastebėjo, kad morkos suteikia blynams gražią oranžinę spalvą ir švelniai salstelėjusį skonį. Maišydami, tarkuodami ir skaičiuodami jie lavino smulkiąją motoriką bei matematinį mąstymą. Sužinojo, kad iš daržovių galima pasigaminti ne tik sveiką, bet ir labai skanų maistą. Hipotezė pasitvirtino – morkų blynai buvo skanūs, sveiki ir patiko visiems!

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti juos supantį pasaulį, supažindinti su medžių lapais rudenį, lavinti meninius gebėjimus.

Hipotezė. Ar galima su medžių lapais linksmai žaisti?

Eiga. Vaikai klausėsi vėjo garsų ir stebėjo krentančius medžių lapus. Jie džiaugėsi spalvų įvairove – dideliais ir mažais, geltonais, raudonais, rudais lapais. Rinko juos, šoko kartu su lapų sūkuriu, žaidė ant interaktyviųjų grindų, kur lavino pažinimo gebėjimus ir įtvirtino žinias apie lapų formas. Vėliau vaikai tyrinėjo, kaip lapai elgiasi vandenyje – pastebėjo, kad jie lengvi ir gali plūduriuoti. Kūrybinėje veikloje spalvino medžius, spaudė spalvotus antspaudus ant medžio trafareto, o iš surinktų rudeninių lapų sukūrė bendrą „rudeninį medį“.

Išvada. Veiklos buvo įdomios ir įtraukiančios – visi vaikai aktyviai dalyvavo, tyrinėjo, kūrė ir linksmai žaidė su rudeniniais lapais.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir pažinimo gebėjimus, tyrinėjant bulvę įvairiais būdais – stebint, žaidžiant ir ragaujant.

Hipotezė. Bulvė – įdomi daržovė, su kuria galima ne tik žaisti, bet ir ją ragauti bei tyrinėti.

Eiga. Vaikai leidosi į smagią pažintinę kelionę, kurios metu susipažino su daržove – bulve. Vaikai stebėjo, kaip atvažiuoja mašina, pilna bulvių, ir sužinojo, kas nutinka, kai jos priekaba pakyla. Mažieji aktyviai įsitraukė į veiklą: rinko, vežė, pylė bulves, dėliojo jas į eilę, rideno ir linksmai keliavo per bulvių takelį. Vėliau vaikai stebėjo virtas bulves su lupenomis, bandė jas lupti ir ragavo.

Išvada. Vaikai sužinojo, kad bulvė yra daržovė, kurią galima panaudoti įvairiai: ją rinkti, rūšiuoti, vežioti, nulupti ir valgyti. Ši veikla skatino vaikų smalsumą, norą tyrinėti, pažinti naujus pojūčius bei veikti kartu su draugais.

 Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų geometrinių figūrų pažinimą, erdvinį mąstymą ir loginį samprotavimą pasitelkiant edukacinį robotą. Ugdyti vaikų skaitmeninius, problemų sprendimo, bendradarbiavimo ir kantrybės įgūdžius, mokantis per žaismę ir patirtinius atradimus.

Hipotezė. Jeigu vaikai mokysis atpažinti ir jungti geometrines figūras pasitelkdami edukacinį robotą ir skaitmenines priemones, mokymasis taps įdomesnis, o žinios bus lengviau įtvirtinamos.

Eiga. Vaikai ant kilimo ieškojo geometrinių figūrų, jas įvardino ir atliko judesio užduotis – užlipo ant pasirinktų figūrų. Vėliau vaikai atsisėdo ratu (skritulio forma) aplink edukacinį robotą „Mind“, prisiminė, kaip juo naudotis ir kokias funkcijas jis atlieka.

Mokytojai programuojant robotą, vaikai stebėjo, kaip jis piešia įvairius piešinius iš geometrinių figūrų. Vaikai atpažino ir įvardino nupieštus objektus, pasakė, iš kokių figūrų jie sudaryti (pvz., namas – iš kvadrato ir trikampio, žuvis – iš rombo ir trikampio).

Vėliau vaikai savarankiškai planšetėse, naudodamiesi programėle „Mind Designer“, iš geometrinių figūrų dėliojo išmanius paveikslėlius, kurie ekrane atgijo ir judėjo. Vaikai smalsiai tyrinėjo figūras, jas vartė, bandė pritaikyti tinkamose vietose.

Po veiklos vaikai grupelėmis ant kilimo mokėsi programuoti edukacinį robotą, kantriai laukė savo eilės, padėjo vieni kitiems ir dalijosi atrastomis programavimo idėjomis.

Išvados. Vaikai įsitikino, kad edukacinis robotas gali padėti mokytis – jis įtraukė vaikus į aktyvią veiklą ir padėjo pasikartoti savaitės metu įgytas žinias apie geometrines figūras. Veikla skatino vaikų smalsumą, kūrybiškumą, skaitmeninius gebėjimus ir bendradarbiavimą. Mokymasis per žaismę ir technologijas tapo prasmingas, įdomus ir džiuginantis.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė

Tikslas. Suteikti vaikams galimybę kurti iš gamtinės medžiagos, eksperimentuoti, projektuoti, tyrinėti, analizuoti ir patirti kūrybos džiaugsmą.

Hipotezė. Ar galima sukurti vabaliukus iš gamtinės medžiagos?

Eiga. Grupėje kartu su mokytoja vaikai stebėjo įvairius vabalus, naudodamiesi plakatais, multimedijos priemonėmis ir žaisliniais vabaliukais. Aptarė, kokias kūno dalis turi vabalai, kur jie gyvena, kuo minta. Tuomet, pasitelkę gamtines medžiagas – medžių šakeles, rudeninius lapus, graikinių riešutų kevalus, spalvotas vielutes ir kt. – vaikai kūrė, konstravo bei aplikavo savo vabaliukus. Sukurtus darbelius jie „apgyvendino“ rudeninėje pievelėje, sukurdami spalvingą, gyvybingą gamtos kampelį.

Išvada. Vaikams puikiai pavyko sukurti ir pagaminti vabaliukus iš gamtinės medžiagos. Kūrybinė veikla skatino jų smalsumą, lavino vaizduotę ir kūrybiškumą, stiprino gebėjimą bendradarbiauti. Vaikai aktyviai įsitraukė į procesą, patyrė ieškojimų, atradimų bei kūrybos džiaugsmą.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Pagaminti ežiuką iš įvairių vaisių, ugdyti smulkiąją motoriką bei supratimą apie vaisių naudą žmogaus organizmui.

Hipotezė. Ar iš vaisių galima pagaminti ežiuką?

Veiklos eiga. Su vaikais buvo kalbamasi apie įvairius vaisius – jie mokėsi juos atpažinti, aiškinosi, kodėl svarbu valgyti vaisius ir kokią naudą jie teikia žmogaus organizmui. Vaikai pasakojo, kokius vaisius mėgsta, o kokių – ne, bei dalijosi savo patirtimi. Paaiškėjo, kad daugelis vaikų dar nebuvo ragavę granato, todėl tai tapo puikia proga šį vaisių apžiūrėti, susipažinti su jo išvaizda ir paragauti.

Vėliau mokytoja paklausė, ar iš vaisių būtų galima pagaminti ežiuką, panaudojant juos kaip spygliukus. Vaikai išsakė įvairias nuomones – vieni manė, kad tai įmanoma, kiti abejojo. Nusprendus išbandyti, vaikai ant lentelių peiliais pjaustė vaisius: bananus, obuolius, kriaušes, apelsinų skilteles, melioną, nuo kekės skynė vynuoges. Supjaustytus vaisius jie vėrė ant iešmelių, o šiuos – įsmeigė į pusiau perpjautą melioną. Taip buvo sukurtas spalvingas, linksmas ir labai skanus ežiukas.

Išvada. Iš vaisių galima pagaminti ežiuką. Vaikai pastebėjo, kad vaisius reikia pjaustyti ne per smulkiai, nes jie tuomet subyra. Jie taip pat suprato, kad naudojantis peiliu ir iešmeliais reikia būti atsargiems, kad nesusižeistų. Veikla suteikė vaikams daug džiaugsmo, skatino kūrybiškumą, atidumą bei domėjimąsi sveika mityba.

„Rudnosiukų“ grupės mokytoja  Asta Barauskienė

Tikslas. Sužinoti, kaip galima iš nešvaraus vandens išgauti švaresnį vandenį ir kodėl vandens filtravimas yra svarbus.

Hipotezė. Ar galime išvalyti vandenį, panaudodami marlę?

Veiklos eiga. Ugdytiniai atliko bandymą „Švarus vanduo“. Į stiklainį su švariu vandeniu įbėrė smėlio ir išmaišė – vanduo tapo drumstas. Stiklainį pastatė šiek tiek aukščiau ir į jį įdėjo iš marlės susuktą vamzdelį. Kito vamzdelio galą įmerkė į tuščią stiklainį. Vaikai stebėjo, kaip po kurio laiko į tuščią stiklainį pradėjo kapsėti švaresnis vanduo. Veiklos sąsiuviniuose pažymėjo kiekvieną bandymo žingsnį ir aptarė, kas pasikeitė.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino – vandenį galima išvalyti, panaudojant paprastą marlę ar kitą medžiagą, kuri veikia kaip filtras. Marlė sulaiko smėlį ir kitus nešvarumus, todėl vanduo, pratekėjęs pro ją, tampa švaresnis. Panašiai ir gamtoje – žemės sluoksniai veikia kaip natūralus filtras, išvalantis lietaus vandenį ir paverčiantis jį tinkamu gerti.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti daiktų judėjimą ir suprasti, kad apvalūs daiktai gali riedėti.
Hipotezė. Kaštonas rieda, nes jis apvalus.
Eiga. Vaikai apžiūrėjo kaštonus – lietė juos, pasakė, kad jie rudi, švelnūs, šalti. Išrinko juos iš dėžučių su kankorėžiais ir lazdyno riešutais. Paskui, mokytoja paklausė, kas nutiks, jei kaštoną paleisime nuo lentos. Vaikai gūžtelėjo pečiais. „O ar kaštonas gali riedėti?“ – paklausė mokytoja. Keli vaikai atsakė, kad gali. Po trumpo pasikalbėjimo vaikai leido kaštonus nuo nuolydžio – stebėjo, kaip jie rieda. Bandė keletą kartų leisti juos nuo skirtingų paviršių: paprasto kartono, kartono, dengto burbuline plėvele, putplasčio gabalėlio, medinės raižytos lentelės, dėžutės dangtelio su priklijuotais šiaudeliais. Vaikai pastebėjo, nuo kurio paviršiaus kaštonas nuriedėjo greičiausiai ir toliausiai.
Išvados. Pabandę ridenti kampuotus daiktus, vaikai pastebėjo, kad kaštonas rieda, nes jis apvalus. Kuo paviršius lygesnis – tuo toliau kaštonas nurieda. Kai paviršius minkštas ar nelygus – kaštonas sustoja greičiau.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė