Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą, lavinti smulkiąją motoriką bei dėmesio sutelktumą.
Hipotezė. Ar pavyks „iškepti“ pyragus iš kinetinio smėlio ir miltų?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo kinetinį smėlį: jį lietė, minkė, formavo įvairiomis formelėmis. Suspaudę smėlį, „iškepė“ pyragus ir keksiukus, kuriuos kūrybiškai papuošė gamtine medžiaga: baltomis ir spalvotomis pupelėmis, graikinių ir pistacijų kevalais, kaštonais, moliūgo sėklomis.
Vėliau vaikai „kepė“ pyragus iš miltų. Ant popieriaus uždėję pyrago trafaretą, jį apibarstė miltais per sietelį. Ši veikla pareikalavo daugiau susikaupimo, dėmesingumo, koordinacijos ir kantrybės.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad kinetinį smėlį lengva formuoti – jis gerai išlaiko formą, malonus liesti, todėl su juo smagu dirbti. Tuo tarpu darbas su miltais reikalavo daugiau kruopštumo, nes miltai yra birūs. Vaikai sėkmingai įgyvendino savo kūrybines idėjas, džiaugėsi rezultatu ir pasijuto tikrais „kepėjais“.
Po veiklos visi vaišinosi tikrais pyragais – juk „Pyragų diena“ be pyragų neįsivaizduojama!
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ spalio 23–31 d. vyko tradicinis, jau trečius metus organizuojamas STEAM projektas „Ar moliūgas – daržo karalius?“. Projekto tikslas – paminėti rudens derliaus savaitę, susipažinti su Lietuvoje užaugintomis daržovėmis, jas tyrinėti, lyginti ir kartu su vaikais išsiaiškinti, ar moliūgas gali būti vadinamas daržo karaliumi.
Šiemet ypatingai džiaugiamės, kad prie projekto įgyvendinimo prisijungė ir mūsų socialinis partneris – Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“. Bendradarbiavimas leido dalintis idėjomis, praplėsti veiklų įvairovę ir sustiprinti tarpinstitucinį ryšį.
Visą savaitę įvairiose grupėse, taip pat Linkaučių ir Žibartonių skyriuose, vyko tyrinėjimai, eksperimentai, pažintinės ir kūrybinės veiklos. Vaikai ne tik stebėjo moliūgų formas, spalvas ir dydžius, bet ir lygino moliūgą su kitomis daržovėmis – aptarė, kuo jos panašios ir kuo skiriasi pagal svorį, spalvą, formą, skonį ir sandarą. Vaikai svėrė ir matavo daržoves, stebėjo moliūgo vidų, lietė sėklas ir minkštimą. STEAM eksperimentai „Daržovės skęsta ar plūduriuoja“ skatino smalsumą ir atradimo džiaugsmą. Didžiausią įspūdį paliko eksperimentas „Putojantis moliūgas“, kurio metu vaikai stebėjo, kaip sodos ir acto reakcija sukuria spalvotų putų „išsiveržimą“. Projekto metu daug dėmesio skirta kūrybiškumui. Vaikai piešė moliūgus, kūrė kompozicijas iš rudens gėrybių, o kartu su tėveliais namuose pagaminti darbai papuošė darželio parodėlę. Taip pat buvo organizuotas moliūgų konkursas, kuriame šeimos pristatė savo užaugintus ar surastus moliūgus. Moliūgai buvo įvairiausių dydžių ir formų, kūrybingai dekoruoti ir šmaikščiai pristatyti. Savaitę vainikavo šventinė „Moliūgadienio“ popietė, kurios metu buvo apibendrintos visos projekto veiklos. Vaikai, pasiskirstę į grupeles, atliko įvairias užduotis apie daržoves, žaidė, diskutavo ir atsakinėjo į pagrindinį klausimą: ar tikrai moliūgas yra daržo karalius? Darželio kieme visi grožėjosi šventei sukurtais moliūgų žibintais, kurie sukūrė jaukią rudeninę nuotaiką. Projekto pabaigoje vaikai diskutavo ir dalijosi nuomonėmis. Dauguma vaikų nusprendė, kad moliūgas tikrai yra daržo karalius, tačiau atsirado ir kitų idėjų – vieni karaliumi rinko burokėlį, kiti cukiniją. Tokia diskusija skatino vaikų gebėjimą argumentuoti, lyginti ir drąsiai reikšti savo mintis.
Projektas suteikė vaikams daug atradimų, džiaugsmo, kūrybos ir bendravimo patirties, o moliūgas dar kartą tapo rudeniško smalsumo simboliu.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Lapkričio pradžioje lietuviai mini dvi svarbias šventes: lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną, o lapkričio 2-ąją – Vėlines, Mirusiųjų pagerbimo dieną.
Su vaikais kalbėjomės apie šių dienų prasmę, tradicijas ir papročius. Vaikai prisiminė savo išėjusius artimuosius, pasakojo, kad lankė kapines, tvarkė kapus, degė žvakeles. Prisiminėme, kad mūsų kaime yra senos, jau neveikiančios kapinės, o šalia jų – kaimo kryžius. Vaikai prisirinko eglių šakelių, dar žydinčių gėlių ir padarė gražią puokštelę. Kiek buvo džiaugsmo ir nuostabos, kai tarp gėlyčių jie aptiko boružę!
Nuėjome prie kryžiaus, padėjome vaikučių padarytą puokštelę ir uždegėme žvakelę – visiems kaimo žmonėms.
Manome, kad vaikai turi pažinti, puoselėti ir gerbti senąsias mūsų tautos tradicijas bei papročius.
Grupės mokytojos Sigita Rimaitienė ir Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikus pažinti, tyrinėti ir eksperimentuoti su daržove – moliūgu, ugdant jų pažinimo, tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus.
Hipotezė. Kas nutiks, sumaišius sodą su actu?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo moliūgą: jo spalvą, kvapą, formą ir skonį, lygino moliūgą su kitomis daržovėmis. Išrinko mažiausią bei didžiausią moliūgą. Tada mokytoja išskobė didžiausio moliūgo vidų. Vaikai skaičiavo rastas sėklas, jas uostė ir ragavo. Į išskobtą moliūgą buvo įdėta stiklinė su soda, įlašinta maistinių dažų ir įpilta acto. Šių medžiagų sąveikos metu susidarė spalvotos, šnypščiančios putos, kurios veržėsi iš moliūgo.
Išvada. Sumaišius sodą su actu (šarminę ir rūgštinę medžiagą) įvyko cheminė reakcija, kurios metu iš moliūgo išsiveržė spalvotos putos. Vaikams buvo smagu stebėti šį procesą; jis sukėlė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Spalio 30-osios rytmetis Žibartonių skyriuje prasidėjo kupinas laukimo. „Boružiukų“ ir „Žiogelių“ grupių vaikai, pasipuošę šventiniais kostiumais ir kupini geros nuotaikos, susirinko į žaidimų kambarį. Čia jų laukė paslaptinga muzika, o akis džiugino šventiškai išpuošta aplinka.
Atvykusi Moliūgė subūrė visus drauge smagiai veiklai: mažieji žaidė įvairius žaidimus, šoko, atliko užduotis, stebėjo ir patys prisidėjo prie eksperimentų vykdymo. Kiekvienas vaikas patyrė smalsumą ir džiaugsmą, lydėjusį visų veiklų metu. Bendrystės ir geros nuotaikos akimirkos įtraukė ugdytinius į šventinį šurmulį.
Šventę vainikavo įdomūs eksperimentai, linksmi šokiai ir stebuklingai atsiradę saldumynai.
Puikiai ir aktyviai praleistas laikas skatino vaikų smalsumą, o mokytojų bei vaikų fantazijai leido atsiskleisti visu grožiu.
„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Gegužės–spalio mėnesiais Krekenavos lopšelyje darželyje „Sigutė“ buvo įgyvendinamas vaikų socializacijos projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“, kurio tikslas – skatinti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, stiprinti fizinį aktyvumą, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir kurti draugišką bei bendruomenišką aplinką. Projekte dalyvavo vaikai iš visų grupių, jų tėveliai, pedagogai ir socialiniai partneriai.
Gegužės mėnesį surengtos „Šeimų olimpinės žaidynės“, kurių metu tėvai ir vaikai sportavo kartu, dalyvavo estafetėse ir stiprino tarpusavio ryšį. Šventės metu tėveliai ne tik patys sportavo, bet ir organizavo įvairias estafetes vaikams: „Žolės riedulys“, „Kamuoliukai“, „Lankų fiesta“, „Kirmėlytės“, „Šuoliukai“.
Vasaros atidarymo šventėje „Pasitikime vasarą sveiki“ vaikai žiūrėjo edukacinį spektakliuką „Brokoliukas ir Braškytė sveikatos karalystėje“. Vaikai žaismingai mokėsi, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, rinktis sveikus maisto produktus ir aktyviai leisti laiką. Pakalbėję apie sveiką gyvenseną vaišinosi sveikais užkandžiais.
Rugsėjo mėnesį buvo organizuojamos judrios estafetės „Pajudėk su Rudenėliu“, skatindamos bendradarbiavimą, gerą nuotaiką ir judėjimo džiaugsmą. Minint Europos judumo savaitę, bendruomenė dalyvavo žygyje pėsčiomis „Aplink Krekenavą“, siekiant paminėti „Dieną be automobilio“ ir paskatinti aktyvų judėjimą gryname ore. Taip pat buvo organizuojamos išvykos ir žygiai į Krekenavos regioninį parką kartu su socialiniais partneriais Panevėžio lopšeliu-darželiu „Nykštukas“. Vaikai tyrinėjo gamtą, judėjo, stebėjo aplinkos pokyčius ir mokėsi ja rūpintis.
Spalio 15–16 dienomis ergoterapeutė organizavo vaikams sensorines veiklas „Matau, girdžiu, liečiu, uodžiu, jaučiu“. Sensoriniame kambaryje vaikai tyrinėjo skirtingas tekstūras, medžiagas, garsus ir judesius, mokėsi nusiraminti, įvardyti pojūčius ir bendradarbiauti su draugu.
Ergoterapeutė taip pat pateikė mokytojoms rekomendacijas, kaip tinkamai planuoti ir vesti sensorines veiklas grupėse, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius.
Projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“ padėjo vaikams augti aktyviems, smalsiems, draugiškiems ir pasitinkantiems naujus iššūkius su gera nuotaika. Veiklos stiprino vaikų emocinę savijautą, fizinį pasirengimą ir bendruomenės ryšį.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Žaismingai ir saugiai atliekant bandymą su moliūgu, supažindinti vaikus su reakcijos reiškiniu, skatinti jų smalsumą ir kūrybiškumą.
Hipotezė. Ar „užvirs“ mūsų burtų puodas – moliūgas?
Veiklos eiga. Vaikai kalbėjosi apie moliūgus, kad juos galima naudoti ne tik valgymui ar dekoracijoms, bet ir kaip indą, pavyzdžiui, pasakų raganaitės puodą. Aptarė, kad ir jie pabandys atlikti eksperimentą – stebuklingą „burtų“ reakciją.
Į kiekvieną moliūgą įbėrė kepimo sodos, įpylė indų ploviklio, įlašino pasirinktos spalvos maistinių dažų, o tada atsargiai įpylė acto ir stebėjo, kas vyksta. Staiga užvirė spalvoti, burbuliuojantys „burtų puodai“ – iš jų ėmė veržtis putos!
Išvada. Taip! Mūsų burtų puodas užvirė! Tai įvyko todėl, kad sumaišius sodą ir actą pradeda gamintis mažos oro burbuliukų dujos – anglies dioksidas. Jos kelia putas į viršų, todėl moliūgas atrodo tarsi „užverda“, kaip tikras pasakų raganaitės viralas.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus, atliekant eksperimentus su daržovėmis bei stebint jų savybes.
Uždaviniai:
- Lavinti gebėjimą formuluoti spėjimus ir juos patikrinti eksperimento metu.
- Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti grupėje, tartis, dalintis veiklos priemonėmis.
- Skatinti vaikų pastabumą, gebėjimą fiksuoti rezultatus ir daryti išvadas.
- Supažindinti su sąvokomis „skęsta“ ir „plūduriuoja“, ugdyti loginį mąstymą.
Veiklos aprašymas. Vaikai tyrinėjo, kurios daržovės skęsta, o kurios plūduriuoja. Dirbdami mažomis grupelėmis, jie išsirinko daržovių paveikslėlius, aptarė jų dydį, formą, svorį ir spėjo, kas nutiks įdėjus daržovę į vandenį. Dėjome daržoves į indą su vandeniu ir vaikai stebėjo rezultatą. Kiekviena grupė pildė užduočių lapą: pažymėjo, ar daržovė skendo, ar plūduriavo.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad ne visos daržovės vienodos – kai kurios (pvz., bulvės, morkos, burokėlis) skęsta, o kitos (pvz., kopūstas, moliūgas, svogūnas, pomidoras, agurkas, česnakas, paprika) gali plūduriuoti. Aptarė, nuo ko tai priklauso, spėjo, jog svarbu daržovės svoris ir oras viduje. Veikla skatino vaikų tyrinėjimo džiaugsmą, loginį mąstymą ir gebėjimą dirbti komandoje.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir inžinerinį mąstymą konstruojant iš netradicinių medžiagų – daržovių.
Uždaviniai:
- Skatinti vaikus tyrinėti daržovių savybes, atrasti tinkamus jų panaudojimo būdus konstrukcijoje.
- Lavinti gebėjimą planuoti ir išbandyti skirtingus sprendimus, siekiant, kad automobilis galėtų riedėti.
- Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti, dalintis idėjomis, vertinti savo ir kitų kūrybinius sprendimus.
- Skatinti pasitelkti vaizduotę, ieškoti kūrybiškų išeičių, kai konstrukcija neveikia.
Veiklos aprašymas. Vaikai kūrė automobilius iš bulvių ir morkų. Bulvė tapo automobilio korpusu, morkos – ratais. Naudodami medinius pagaliukus, vaikai bandė pritvirtinti ratus taip, kad automobilis galėtų riedėti. Eksperimentuodami vaikai stebėjo, kaip bulvės dydis ir ašių vieta lemia automobilio stabilumą. Daugumai konstrukcijų ratai nesiekė paviršiaus, todėl vaikai kartu aptarė, kaip kitą kartą būtų galima patobulinti modelį.
Išvada. Vaikai padarė išvadą, kad norint, jog automobilis galėtų riedėti, svarbu pagal bulvės dydį tiksliai parinkti vietą, kur įverti pagaliukus ašims. Pastebėta, kad kai ratai nesiekia paviršiaus, automobilis nevažiuoja. Vaikai pasiūlė kūrybišką sprendimą – jei automobilis nevažiuoja, gal jis gali skristi. Aptarėme, kokių papildomų detalių (sparnų, propelerių, uodegų) būtų galima pridėti kitą kartą.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Kūrybiškai pažinti įvairių medžiagų savybes ir pritaikyti jas kuriant moliūgo aplikaciją STEAM principu.
Hipotezė. Ar iš kruopų, makaronų ir apelsino žievės galima sukurti ryškų, faktūrinį moliūgo atvaizdą?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai lietė, uodė ir lygino medžiagų savybes – kuri kieta, kuri minkšta ar net kvapni. Ant lipnaus pagrindo klijuodami kruopas, makaronus, apelsino žievę, vaikai pastebėjo, kad kiekviena medžiaga reikalauja skirtingo prisilietimo stiprumo, nes medžiagos lipo nevienodai. Kuriant moliūgo atvaizdą „Boružiukų“ grupės vaikai lavino smulkiąją motoriką, ugdė kantrybę ir dėmesio sutelktumą.
Išvada. Kurdami aplikaciją vaikai sužinojo, jog prie lipnaus paviršiaus, be klijų, galima lengvai tvirtinti medžiagas. Suprato, kad skirtingos medžiagos turi nevienodą spalvą, kvapą, struktūrą bei kūrybiškai veikiant jos gali tapti gražiu kūriniu.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Benita Jakaitytė
