Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Lapkričio 14 d. priešmokyklinio ugdymo grupės „Pelėdžiukai“ auklėtiniai sulaukė ypatingų svečių – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 1 klasės mokinių ir jų mokytojų. Susitikimas buvo skirtas Draugystės dienai paminėti ir pilietinei iniciatyvai „Tolerancijos gatvė“ įgyvendinti.
Renginys prasidėjo linksma bendra mankšta, kuri visus nuteikė gerai nuotaikai ir draugiškam bendravimui. Vėliau vaikai „keliavo“ simboline gatve, iš raidžių dėliodami ir aptardami įvairius gatvių pavadinimus: Pagarbos, Supratimo, Tolerancijos, Gerumo, Pagalbos, taip pat – Pykčio, Patyčių ir Gėdos. Kiekvienas pavadinimas tapo proga aptarti, kokios „gatvės“ reikalingos mūsų gyvenime, o kurių geriau vengti. Mažieji suprato, kad gražiausia ir reikalingiausia yra ta gatvė, kurioje gyvena gerumas ir pagarba. Po prasmingų pokalbių visi kartu žaidė draugystę stiprinančius žaidimus: „Šviesoforas“, „Nunešk kamuolį su draugu“, „Kas greitesnis“. Šoktas ir smagus ratelis-žaidimas, kupinas judesio ir bendro juoko.
Renginio pabaigoje vaikus nudžiugino maloni staigmena – saldžios dovanėlės, kurios dar labiau pradžiugino ir suartino dalyvius.
Ši jauki popietė priminė, kad draugystė, pagarba ir tolerancija – vertybės, kurias puoselėjame kiekvieną dieną. Tokie susitikimai padeda vaikams augti bendrystėje, mokytis suprasti kitus ir kurti saugią, šiltą bendruomenę.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikus domėtis sveika mityba, ugdyti savarankiškumą ir higienos įpročius gaminant sveikus užkandžius.
Hipotezė. Jei vaikai patys gamins sveikus užkandžius – vaisių vėrinukus, jie labiau domėsis vaisiais, noriau juos ragaus ir supras sveikos mitybos bei švaros svarbą.
Veiklos eiga. Vaisius valgyti sveika, todėl vaikai nutarė susiverti pačius skaniausius vaisių vėrinukus. Jie nuplovė vynuoges, nulupo bananą, mandariną, apelsiną, apžiūrėjo slyvą, supjaustė kriaušę. Apžiūrėję iešmelius, susitarė, kad reikia elgtis labai saugiai ir atsakingai. Lavindami smulkiąją motoriką, vaikai vėrė skanumynus. Grįžę po žaidimų salėje, jie nusiplovė rankas ir labai skaniai suvalgė savo vėrinukus. O kodėl reikia plauti vaisius ir rankas? Kad būtų sveika ir skanu!
Išvada. Vaikai sužinojo, kad sveiki užkandžiai gali būti ir labai skanūs! Jie mokėsi rūpintis savo sveikata, įtvirtino higienos įgūdžius, lavino smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą. Bendra veikla suteikė daug džiaugsmo, bendravimo ir pasididžiavimo savo darbu.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Išsiaiškinti, kodėl svarbu plauti rankas su muilu.
Hipotezė. Ar mikrobai „bijo“ muilo?
Veiklos eiga. Kalbėjome su vaikais apie sveiką gyvenseną ir kaip galime apsisaugoti nuo ligų. Vienas iš svarbiausių būdų – plauti rankas su muilu. Pažiūrėję filmuką apie mikrobus, atliko smagų eksperimentą. Į lėkštę įpylė pieno ir pabėrė maltų pipirų, kurie simbolizavo mikrobus. Vaikai įmerkė ausų krapštuką – jis „aplink“ surinko pipirus. Tada, į tą pačią lėkštę, įlašino lašą muilo. Kai vaikai vėl įmerkė krapštuką, pipirai „pabėgo“ į šonus – visi nustebo, kaip „mikrobai“ išsigando muilo!
Išvada. Vaikai suprato, kad muilas padeda nuplauti mikrobus nuo rankų. Po eksperimento visi praktiškai pasikartojo, kaip taisyklingai plauti rankas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Išsiaiškinti, ar vandens kiekis ir kokybė turi įtakos augalų augimui ir gyvybingumui.
Hipotezė. Ar augalas gali gyventi be vandens arba užterštame vandenyje?
Veiklos eiga. Aptarę, kodėl gamtai reikalingas lietus ir vanduo, vaikai kalbėjosi apie vandens svarbą augalams. Atliekant eksperimentą „Koks vanduo padeda augti?“, vaikai stebėjo tris saliero stiebus: vieną – be vandens, antrą – užterštame (mėlyna spalva nudažytame) vandenyje, trečią – švariame, gausiai vandeniu pripildytoje vazelėje. Vaikai lygino salierų būklę ir pastebėjo: be vandens laikytas saliero stiebas nuvyto, džiūvo ir prarado tvirtumą; užterštame, nudažytame vandenyje esantis stiebas užsiteršė mėlyna spalva ir atrodė pavargęs; švariame vandenyje laikytas stiebas išliko žalias, tvirtas, sveikas, gyvybingas ir tinkamas naudoti maistui.
Išvada. Vaikai padarė išvadą, kad augti ir gyventi būtinas vanduo – ir ne bet koks, o švarus vanduo. Be vandens ar nešvariame vandenyje augalai vysta ir silpsta, o švarus vanduo leidžia jiems augti stipriems ir sveikiems. Kaip ir augalams, taip ir žmonėms bei kitiems gyviems organizmams, švarus vanduo yra būtinas gyvybei, sveikatai ir augimui.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Lapkričio 6-ąją mūsų darželyje, o taip pat Linkaučių ir Žibartonių skyriuose pirmą kartą vyko jauki ir kvepianti Pyragų diena! Šią dieną visa bendruomenė – vaikai, tėveliai ir darželio darbuotojai – dalijosi savo iškeptais gardumynais, ragavo įvairiausių pyragų ir džiaugėsi šiltu bendravimu. Pyragų dienos idėja – ne tik pasimėgauti saldžiais kepiniais, bet ir skleisti gerumo, draugiškumo ir bendrystės dvasią, prisidedant prie paramos akcijos tiems, kuriems šiuo metu ypač reikalinga mūsų pagalba.
Nuoširdžiai dėkojame visiems darbuotojams, tėveliams ir vaikams, kurie prisidėjo – kepė, dalijosi, ragavo ir palaikė iniciatyvą. Džiaugiamės, kad kartu sukūrėme šventę, kupiną šypsenų ir šilumos. Surinkta 313 eurų suma bus paaukota „Lietuvos neįgaliųjų fizinio aktyvumo asociacijos“ vaikams.
Padovanokime žmonėms su negalia galimybę patirti aktyvų ir pilnavertį gyvenimą!
Direktorė Danutė Ropienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimą apie gamtą ir jos išteklius, lavinti smulkiąją motoriką bei gebėjimą taikyti STEAM principus kuriant gamtos įkvėptus statinius.
Hipotezė. Iš gamtinių medžiagų galima sukurti tvirtus, gražius, funkcionalius namelius žvėreliams, jei pasirinkti tinkami būdai juos sujungti ir subalansuoti konstrukciją.
Veiklos eiga. Su vaikais vyko pokalbis apie miško gyvūnus: kokie žvėreliai gyvena miške, kur jie slepiasi, kai šalta ar lyja, kodėl jiems svarbu turėti saugius namus. Vaikai stebėjo ir tyrinėjo gamtines medžiagas – lygino, kurios iš jų yra tvirtos, lengvos, lanksčios, svarstė, kokiai konstrukcijai jos labiausiai tiktų. Tuomet pasiskirstė į grupeles ir ėmėsi kurti žvėrelių namelius. Jie pasirinko tinkamas medžiagas, išbandė įvairius būdus elementams sujungti, stebėjo, kas geriau laiko konstrukciją, kurios medžiagos slysta ar lūžta. Baigę statybas, vaikai papuošė savo namelius lapais, kaštonais, akmenukais ir kitomis gamtos gėrybėmis, kad šie būtų ne tik tvirti, bet ir jaukūs. Galiausiai jie „įkurdino“ savo žvėrelius nameliuose ir pristatė savo kūrinius – papasakojo, kam pastatytas namelis, kokios medžiagos naudotos, kaip užtikrintas tvirtumas ir patogumas.
Išvados. Gamtinės medžiagos yra puikios kūrybai – jos skirtingos formos, tekstūros ir spalvų. Kai kurios medžiagos( pvz., šakelės, kankorėžiai) suteikia tvirtumo, o kitos (lapai, kaštonai) – grožio, jaukumo. Vaikai išmoko bendradarbiauti, dalintis, planuoti, eksperimentuoti.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą, lavinti smulkiąją motoriką bei dėmesio sutelktumą.
Hipotezė. Ar pavyks „iškepti“ pyragus iš kinetinio smėlio ir miltų?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo kinetinį smėlį: jį lietė, minkė, formavo įvairiomis formelėmis. Suspaudę smėlį, „iškepė“ pyragus ir keksiukus, kuriuos kūrybiškai papuošė gamtine medžiaga: baltomis ir spalvotomis pupelėmis, graikinių ir pistacijų kevalais, kaštonais, moliūgo sėklomis.
Vėliau vaikai „kepė“ pyragus iš miltų. Ant popieriaus uždėję pyrago trafaretą, jį apibarstė miltais per sietelį. Ši veikla pareikalavo daugiau susikaupimo, dėmesingumo, koordinacijos ir kantrybės.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad kinetinį smėlį lengva formuoti – jis gerai išlaiko formą, malonus liesti, todėl su juo smagu dirbti. Tuo tarpu darbas su miltais reikalavo daugiau kruopštumo, nes miltai yra birūs. Vaikai sėkmingai įgyvendino savo kūrybines idėjas, džiaugėsi rezultatu ir pasijuto tikrais „kepėjais“.
Po veiklos visi vaišinosi tikrais pyragais – juk „Pyragų diena“ be pyragų neįsivaizduojama!
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ spalio 23–31 d. vyko tradicinis, jau trečius metus organizuojamas STEAM projektas „Ar moliūgas – daržo karalius?“. Projekto tikslas – paminėti rudens derliaus savaitę, susipažinti su Lietuvoje užaugintomis daržovėmis, jas tyrinėti, lyginti ir kartu su vaikais išsiaiškinti, ar moliūgas gali būti vadinamas daržo karaliumi.
Šiemet ypatingai džiaugiamės, kad prie projekto įgyvendinimo prisijungė ir mūsų socialinis partneris – Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“. Bendradarbiavimas leido dalintis idėjomis, praplėsti veiklų įvairovę ir sustiprinti tarpinstitucinį ryšį.
Visą savaitę įvairiose grupėse, taip pat Linkaučių ir Žibartonių skyriuose, vyko tyrinėjimai, eksperimentai, pažintinės ir kūrybinės veiklos. Vaikai ne tik stebėjo moliūgų formas, spalvas ir dydžius, bet ir lygino moliūgą su kitomis daržovėmis – aptarė, kuo jos panašios ir kuo skiriasi pagal svorį, spalvą, formą, skonį ir sandarą. Vaikai svėrė ir matavo daržoves, stebėjo moliūgo vidų, lietė sėklas ir minkštimą. STEAM eksperimentai „Daržovės skęsta ar plūduriuoja“ skatino smalsumą ir atradimo džiaugsmą. Didžiausią įspūdį paliko eksperimentas „Putojantis moliūgas“, kurio metu vaikai stebėjo, kaip sodos ir acto reakcija sukuria spalvotų putų „išsiveržimą“. Projekto metu daug dėmesio skirta kūrybiškumui. Vaikai piešė moliūgus, kūrė kompozicijas iš rudens gėrybių, o kartu su tėveliais namuose pagaminti darbai papuošė darželio parodėlę. Taip pat buvo organizuotas moliūgų konkursas, kuriame šeimos pristatė savo užaugintus ar surastus moliūgus. Moliūgai buvo įvairiausių dydžių ir formų, kūrybingai dekoruoti ir šmaikščiai pristatyti. Savaitę vainikavo šventinė „Moliūgadienio“ popietė, kurios metu buvo apibendrintos visos projekto veiklos. Vaikai, pasiskirstę į grupeles, atliko įvairias užduotis apie daržoves, žaidė, diskutavo ir atsakinėjo į pagrindinį klausimą: ar tikrai moliūgas yra daržo karalius? Darželio kieme visi grožėjosi šventei sukurtais moliūgų žibintais, kurie sukūrė jaukią rudeninę nuotaiką. Projekto pabaigoje vaikai diskutavo ir dalijosi nuomonėmis. Dauguma vaikų nusprendė, kad moliūgas tikrai yra daržo karalius, tačiau atsirado ir kitų idėjų – vieni karaliumi rinko burokėlį, kiti cukiniją. Tokia diskusija skatino vaikų gebėjimą argumentuoti, lyginti ir drąsiai reikšti savo mintis.
Projektas suteikė vaikams daug atradimų, džiaugsmo, kūrybos ir bendravimo patirties, o moliūgas dar kartą tapo rudeniško smalsumo simboliu.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Lapkričio pradžioje lietuviai mini dvi svarbias šventes: lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną, o lapkričio 2-ąją – Vėlines, Mirusiųjų pagerbimo dieną.
Su vaikais kalbėjomės apie šių dienų prasmę, tradicijas ir papročius. Vaikai prisiminė savo išėjusius artimuosius, pasakojo, kad lankė kapines, tvarkė kapus, degė žvakeles. Prisiminėme, kad mūsų kaime yra senos, jau neveikiančios kapinės, o šalia jų – kaimo kryžius. Vaikai prisirinko eglių šakelių, dar žydinčių gėlių ir padarė gražią puokštelę. Kiek buvo džiaugsmo ir nuostabos, kai tarp gėlyčių jie aptiko boružę!
Nuėjome prie kryžiaus, padėjome vaikučių padarytą puokštelę ir uždegėme žvakelę – visiems kaimo žmonėms.
Manome, kad vaikai turi pažinti, puoselėti ir gerbti senąsias mūsų tautos tradicijas bei papročius.
Grupės mokytojos Sigita Rimaitienė ir Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikus pažinti, tyrinėti ir eksperimentuoti su daržove – moliūgu, ugdant jų pažinimo, tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus.
Hipotezė. Kas nutiks, sumaišius sodą su actu?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo moliūgą: jo spalvą, kvapą, formą ir skonį, lygino moliūgą su kitomis daržovėmis. Išrinko mažiausią bei didžiausią moliūgą. Tada mokytoja išskobė didžiausio moliūgo vidų. Vaikai skaičiavo rastas sėklas, jas uostė ir ragavo. Į išskobtą moliūgą buvo įdėta stiklinė su soda, įlašinta maistinių dažų ir įpilta acto. Šių medžiagų sąveikos metu susidarė spalvotos, šnypščiančios putos, kurios veržėsi iš moliūgo.
Išvada. Sumaišius sodą su actu (šarminę ir rūgštinę medžiagą) įvyko cheminė reakcija, kurios metu iš moliūgo išsiveržė spalvotos putos. Vaikams buvo smagu stebėti šį procesą; jis sukėlė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
