Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Advento laikotarpis – tai ramybės ir bendrystės metas, kurį gruodžio 4 dieną „Boružiukų“ grupė pasitiko kartu su tėveliais.
Vaikai kūrė medinius kalėdinius žaisliukus, o tėveliai pynė vainiką iš eglių, kėnio ir pušų šakelių. Mažosios vaikų rankelės jį puošė džiovintomis apelsinų riekelėmis, cinamono lazdelėmis, anyžių žvaigždutėmis, obuoliukais ir kankorėžiais. Savo rankomis sukurti ir sušildyti kalėdiniai papuošimai džiugins širdeles, suteiks jaukumo ir šventinės nuotaikos.
Advento vainikas ir ant eglės šakos sukabinti žaisliukai papuošė grupę ir iki pat Kūčių primins mums šį nuostabų, stebuklingą ramybės laikotarpį. Buvo labai jauku ir gera pabūti visiems kartu!
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, estetinius gebėjimus ir komandinį darbą, naudojant įvairias medžiagas ir taikant tvarumo principus.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti žiemos simbolį snaigę ?
Veiklos eiga. Su vaikais buvo kalbėta apie žiemą ir jos požymius, akcentuojant baltą, šerkšnu padengtą aplinką. Vaikai žiūrėjo filmuką apie tai, kaip susidaro snaigės ir kokių įvairių formų jos gali būti. Sužadinus vaikų smalsumą, jie buvo pakviesti į bendrą kūrybinę veiklą. Naudodami iešmelius vaikai atsargiai vėrė putplasčio kvadratėlius, juos skaičiavo, lygino, matavo. Paruoštus iešmelius mokytoja sujungė į putplasčio burbulą – taip išgauta didelė, dekoratyvi snaigė, kuri vėliau pakabinta grupėje kaip Kalėdinė puošmena.
Išvada. Veiklos metu vaikai gilino žinias apie žiemą ir jos reiškinius, ugdė kūrybiškumą bei estetinius gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti ir darniai dirbti komandoje. Naudodami paprastas, tvarias medžiagas jie praktiškai išbandė įvairius kūrybinius sprendimus ir sėkmingai sukūrė žiemos simbolį – snaigę, taip prisidėdami prie grupės aplinkos puošimo ir artėjančių švenčių laukimo.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Lapkričio 28-osios rytą „Pelėdžiukų“, „Nykštukų“ ir Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupių vaikučius pasitiko ypatinga edukacija – „Mažųjų mitybos ABC“. Į salę vos įžengę mažieji pasijuto tarsi spalvingoje sveikatos laboratorijoje, kurioje kiekvienas vaisius ir daržovė slepia savo paslaptingą supergalią. Užsiėmimo metu vaikai ne tik išgirdo, kodėl sveika mityba yra tokia svarbi jų augančiam kūnui, bet ir sužinojo, kokie produktai padeda stiprinti regėjimą, suteikia energijos, saugo nuo ligų ar padeda augti. Vaikai žiūrėjo trumpus edukacinius filmukus „Sveika mityba“ ir „Sveikos mitybos lėkštė“, o vėliau patys tapo mažaisiais mitybos ekspertai – atliko praktines užduotis, rūšiavo produktus, kūrė savo „svajonių lėkštę“. Akimirką salę užliejo juokas, kai visi įsitraukė į Kakės Makės žaidimą „Sveikos mitybos ABC“ – čia reikėjo ir greičio, ir sumanumo, ir žinių. Edukacijos pabaigoje vaikams buvo priminta, kad sveika mityba nėra vien lėkštėje – ją kasdien papildo judėjimas, rankų higiena, reguliarus dienos ritmas ir mitybos režimas. Po edukacijos kiekvienas išėjo su mažyte misija: pasirūpinti savimi ir stengtis valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, o saldumynus tik per išeigines ar šventes. Užsiėmimą vedė lektorė Eglė Rakauskienė, kuri vaikams dovanojo ne tik žinių, bet ir smalsumo kibirkštį.
Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp mitybos ankstyvame amžiuje ir sveikatos vyresniame amžiuje, todėl kuo anksčiau pradedami ugdyti vaikų sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos įpročiai, tuo efektyviau galima užtikrinti gerą jų augimą, vystymąsi bei aukštesnę gyvenimo kokybę jiems suaugus. Tikimės, kad edukacijos ir praktiniai užsiėmimai padės vaikams ugdytis sveikos mitybos įpročius, suprasti ir pasirinkti teisingus maisto produktus kasdieniniam vartojimui. O kadangi jų tėvai yra pirmieji sveikos mitybos įpročių ugdytojai, tai jiems ir tenka didžiausia atsakomybė už sveiką vaiko vystymąsi ir auklėjimą.
Visuomenės sveiktos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Ugdyti vaikų konstrukcinius gebėjimus, smulkiąją motoriką ir supratimą, kaip iš įvairių priemonių ar konstruktoriaus detalių galima sukurti ir pastatyti tiltus.
Hipotezė. Ar panaudojant pasiūlytas priemones (spalvotą popierių, lipnią juodą plėvelę, kreideles, kaladėles) įmanoma sukurti ir pastatyti tiltus?
Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su dviem užduotimis.
- Pirmiausia reikėjo priklijuoti gatvę, iškirpti spalvoto popieriaus juosteles ir iš jų sukurti tiltus. Diskusijos metu svarstyta, kaip pritvirtinti juosteles, kad jos primintų tikrus tiltus. Vaikai aptarė, kurios iš pateiktų priemonių padėtų sukurti tikroviškesnius, aukštesnius, žemesnius ar stabilesnius tiltus. Kai juostelių nepavyko pritvirtinti klijais, jie bandė naudoti lipnią dvipusę plėvelę ir ieškojo kitų tvirtinimo sprendimų.
- Antroji užduotis – sukonstruoti tiltus iš kaladėlių. Vaikai tarėsi, kaip pagerinti savo statinius, kad jie būtų tvirtesni ir platesni, eksperimentavo, ardė ir statė iš naujo. Galiausiai visi sukurti tiltai buvo išbandyti žaidimų metu.
Išvada. Kurdami tiltus vaikai suprato, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą pagrindą, užtikrinti pusiausvyrą ir kruopščiai dėlioti detales. Jie įsitikino, kad tilto aukštis, tvirtumas ir plotis priklauso nuo naudojamų priemonių savybių, jų kiekio ir suderinamumo. Veiklos metu vaikai lavino kūrybiškumą, ugdė inžinerinį mąstymą, bendradarbiavo ir pastebėjo, jog kuriant nuolat atsiranda naujų problemų sprendimo būdų.
„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Suprasti, kodėl žmogaus kūnas yra tvirtas, ir išsiaiškinti, kokią funkciją atlieka skeletas. Ugdyti vaikų gebėjimą kelti klausimus, tyrinėti, modeliuoti ir eksperimentuoti.
Hipotezė. Jeigu žmogaus kūno modelis bus be „kaulų“, jis bus minkštas ir grius. Įterpus vidinę atramą – „kaulus“ – modelis taps tvirtesnis ir išlaikys formą.
Eiga. Vaikai pradėjo veiklą sudėliodami žmogaus skeleto dėlionę ir aptardami, kur realybėje galima rasti tokį skeletą. Iškėlus klausimą, kas nutiktų žmogui be skeleto, vaikai svarstė galimus atsakymus, o vienas vaikas pastebėjo, kad tuomet liktų tik mėsa. Pasikalbėję nusprendėme išsiaiškinti, kodėl žmogaus kūnas yra toks tvirtas. Vaikai kūrė aukštą žmogaus kūno modelį iš plastilino ir bandė jį pastatyti. Greitai pastebėjo, kad minkštas kūnas nesilaiko ir nuolat griūva. Tuomet jie mąstė, kokių sprendimų galėtų imtis, kad modelis būtų tvirtesnis. Eksperimentuodami įterpė „kaulus“ – dantų krapštukus – ir atrado, kad kūno tvirtumui būtina vidinė atrama. Tai padėjo jiems patirti atradimo džiaugsmą ir pasididžiavimą savo darbu.
Išvados. Vaikai įsitikino, kad žmogaus kūno tvirtumui būtina vidinė atrama – skeletas. Į kūno modelį įterpti „kaulai“ suteikė jam stabilumo, todėl jie suprato skeleto funkciją ir jo svarbą žmogaus judėjimui bei laikysenai. Veikla paskatino vaikus tyrinėti, kelti klausimus ir savarankiškai atrasti sprendimus.
Mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Plėtoti vaikų žinias apie emocijas, jausmus, jų išraišką ir valdymą.
Hipotezė. Ar galima iš duotų priemonių sukurti „pyktuką“ ir „švelnuką“?
Eiga. Buvo aptarta su vaikais, kad juos lanko tiek geros, tiek blogos emocijos bei jausmai. Diskutuota, kaip būtų galima pavaizduoti pyktį ir gerumą. Vaikai teigė, kad gerumas, meilė – tai kažkas švelnaus, o pyktis – tarsi „ožiukai“, dygliuoti. Buvo aptarta, iš kokių medžiagų galima pagaminti „pyktuką“ ir „švelnuką“. Vaikai kūrė juos naudodami plastiliną, dantų krapštukus, spalvotas plunksnas.
Išvada. Vaikai pagamino savo emocijų simbolius – „pyktuką“ ir „švelnuką“. Pasitelkus plastiliną, dantų krapštukus ir plunksnas, buvo galima kūrybiškai išreikšti savo jausmus ir emocijas.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, komandinį darbą ir gebėjimą spręsti problemas, kartu supažindinant su tradiciniu jurtos statymo būdu bei konstrukcijos ypatumais.
Hipotezė. Ar dirbant komandoje pavyks pastatyti jurtą?
Veiklos eiga. Kai kuriems vaikams žodis „jurta“ buvo girdėtas, o kitiems – naujas, todėl jis sužadino smalsumą ir norą išsiaiškinti, kas tai yra. Apžiūrėję nuotraukas ir aptarę jurtos statymo būdus bei konstrukcijos ypatumus, vaikai pradėjo rinktis konstruktorius ir planuoti darbo eigą. Kol vieni statė pagrindą, kiti ėmėsi konstruoti kraštines. Vieni laikė, kiti tvirtino sujungimus. Tokiu būdu vyko sklandus komandinis darbas, kurio rezultatas džiugino visus.
Išvada. Vaikai suprato, kad statant jurtą reikia vieni kitiems padėti, klausytis ir veikti drauge. Dirbant atidžiai ir kūrybiškai grupėje turimi konstruktoriai gali virsti tikru nameliu. Sukurta jurta suteikė kiekvienam vaikui pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais, taip pat džiaugsmą dėl bendro ir sėkmingo darbo rezultato.
Grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Ugdyti vaikų gebėjimą planuoti veiksmus, programuoti ir bendradarbiauti, tyrinėjant judėjimą, greitį ir saugų elgesį kelyje. Skatinti kantrybę, susitarimą ir atsakingą sprendimų priėmimą per patirtinį mokymąsi.
Hipotezė. Jeigu vaikai prieš judindami robotukus susitars ir apgalvos programavimo žingsnius, du robotukai galės draugiškai riedėti gatvele nesusidurdami ir nenugriaudami namų.
Eiga. Vaikai kartu aiškinosi, ar įmanoma dviem robotukams vienu metu saugiai judėti gatvele. Skirtingų vaikų programuojami robotukai pradėjo judėti gatvės maketu, stengiantis važiuoti atsargiai, neatsitrenkti vienas į kitą ir nenugriauti šalia esančių namų.
Veiklos metu vaikai stebėjo robotukų judėjimą, džiaugėsi, kai pavyko išvengti kaktomušos, tačiau pastebėjo, kad dėl skubėjimo kai kurie namukai buvo pastumti ar nugriauti. Tai paskatino vaikus susimąstyti, kodėl taip nutiko. Aptardami vaikai priėjo prie išvados, kad spaudinėti mygtukus yra smagu, tačiau norint sėkmingo rezultato svarbu pirmiausia apgalvoti programavimo veiksmus, o tik tada judėti.
Išvados. Vaikai patyrė, kad sėkmingam programavimui reikalingas planavimas, susitarimas ir kantrybė. Veikla padėjo suprasti priežasties–pasekmės ryšį, ugdė problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Per žaismę ir atradimus vaikai mokėsi, kad atsakingas mąstymas padeda išvengti „avarijų“ ir pasiekti geresnių rezultatų.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Tikslas. Praktinės veiklos metu išsiaiškinti su vaikais, kas yra Tolerancijos gatvė ir kas joje gyvena.
Hipotezė. Ar vaikai gali, dirbdami komandoje, sukurti Tolerancijos gatvę ir joje linksmai, draugiškai žaisti?
Eiga. Veikla prasidėjo linksma bendra mankšta, suteikusia vaikams daug džiugių emocijų. Vėliau mažieji džiaugėsi tėvelių sumodeliuotais įvairių dydžių, spalvotais „nameliais“. Prie jų visi drauge tiesė „gatvę“, žaidė draugiškumą, pagarbą ir gerumą ugdančius žaidimus su mašinėlėmis, kūrė spalvotą paveikslą.
Keliaujant visada norisi ko nors skanaus ir sveiko, todėl visi susėdo prie staliuko ir dalijosi bananais. Bendros vaišės džiugino vaikus, skatino būti mandagiems ir gražiai elgtis vieni su kitais.
Veiklos pabaigoje ugdytiniai patyrė šiltą ir draugišką jausmą, įsivaizduodami save kaip didelių „namelių“ gyventojus.
Išvada. Kūrybinė veikla suteikė vaikams daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų, stiprino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, mokė klausytis ir padėti vieni kitiems. Veikdami drauge jie kūrė draugystės ryšį ir lavino kūrybiškumą.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Lapkričio 10–14 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Žibartonių bei Linkaučių skyriuose vyko Sveikatinimo savaitė, skirta Europos sveikos mitybos dienai paminėti. Visą savaitę ugdytiniai kartu su mokytojomis dalyvavo įvairiose edukacinėse veiklose, skirtose sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti.
Grupių mokytojos organizavo užsiėmimus „Vitaminai ant mūsų stalo“, „Sveikas maistas“, „Vandenukas – mūsų draugas“. Jų metu buvo aptarta sveikos mitybos svarba, vaikai diskutavo apie tai, kodėl verta rinktis organizmui naudingus produktus, ir aiškinosi, kokią naudą jie teikia sveikatai. Vaikai stebėjo iliustracijas, aiškinosi, kas yra sveikas maistas, lygino produktus, diskutavo, kodėl gerti „Coca Cola“ yra nesveika. Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai atliko bandymą „Švarus vanduo“, stebėjo filtravimo procesą, žiūrėjo edukacinį filmuką apie vandens kelionę, aptarė, kodėl svarbu gerti švarų, kokybišką vandenį.
Savaitės metu taip pat daug dėmesio skirta asmens higienai ir judėjimo naudai – vaikai prisiminė rankų švaros, dantukų priežiūros svarbą, kalbėjo apie aktyvų judėjimą ir jo reikšmę stiprinant sveikatą. Sveikatos priežiūros specialistė kartu su Panevėžio r. Visuomenės sveikatos biuru vaikams padovanojo galimybę pamatyti edukacinį spektakliuką „Grūdelis ir Cukrelis“. Jo metu vaikai sužinojo, kodėl svarbu rinktis sveikatai palankius produktus, aktyviai judėti ir rūpintis dantukais.
Sveikatinimo savaitė buvo kupina patyrimų, bandymų, atradimų ir gerų emocijų. Svarbiausia – vaikai dar kartą įsitikino, kad sveikata prasideda nuo kasdienių, sąmoningų pasirinkimų: subalansuotos mitybos, higienos ir judėjimo.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
