Tikslas. Supažindinti vaikus su svogūno augimo procesu, skatinti jų smalsumą tyrinėjant, lavinti pojūčius (lytėjimą, uoslę, skonį), ugdyti pažinimo, kalbinius ir savarankiškumo gebėjimus.
Hipotezė. Jeigu vaikai pasodins svogūno galvas į žemę, jas laistys ir prižiūrės, iš jų išaugs laiškai, kuriuos bus galima ragauti?
Veikla. Vaikai tyrinėjo svogūno galvas – jas lietė, lupinėjo, uostė, įvardijo spalvas. Vėliau pylė žemes į indelius ir sodino svogūno galvas, jas įspausdami į žemę. Ant svogūnų dėliojo spalvotus popierinius žiedus, įvardijo jų spalvas, taip pat puošė svogūnus akytėmis, kas suteikė daug teigiamų emocijų. Mažieji reguliariai laistė svogūnus ir stebėjo jų augimą. Augant laiškams, jie fiksavo pokyčius, aptarė, kas vyksta. Užaugus laiškams, stebėjo jų pjovimą, taip pat apžiūrėjo išrauto svogūno šaknis, jas lietė. Toliau vyko praktinė veikla: ugdytiniai plovė laiškus, stebėjo jų pjaustymą, ragavo. Jie taip pat stebėjo, kaip ant duonos tepamas sviestas, patys dėjo supjaustytus svogūnų laiškus ant duonos ir ragavo pagamintą užkandį.
Išvada. Vaikai susipažino su svogūno augimo procesu nuo sodinimo iki vartojimo. Jie suprato, kad augalams augti reikalinga priežiūra – žemė, vanduo ir laikas. Tyrinėdami ir praktiškai veikdami, mažieji lavino savo pojūčius, plėtė žodyną, patyrė daug teigiamų emocijų ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė





















