Tikslas. Išbandyti naują piešimo būdą, skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą.

Hipotezė. Ar galima piešti ant sniego pusnių naudojant dažus?

Veiklos eiga. Kūrybinei veiklai buvo paruošti guašo dažai, sumaišyti su vandeniu ir supilti į plastikinius buteliukus. Vaikai susipažino su naudojamomis priemonėmis, mokėsi atpažinti ir įvardinti spalvas. Išėję į kiemą, vaikai išbandė piešimą ant sniego pusnių. Jie spaudė buteliukus, stengėsi kontroliuoti rankų judesius, kad dažai tolygiai lietųsi ant sniego paviršiaus. Kūrybinis procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo, nuostabos ir teigiamų emocijų.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad piešti galima ne tik ant popieriaus, bet ir ant sniego. Hipotezė pasitvirtino – ant sniego piešti galima, tačiau tokia veikla galima tik esant tinkamoms oro sąlygoms žiemos metu.

„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Susipažinti su spalvotais siūlais ir popieriaus ritinėliais, tyrinėti jų savybes, lavinti smulkiąją motoriką, kūrybiškumą bei gebėjimą rūšiuoti ir lyginti.

Hipotezė. Ar tyrinėdami siūlus ir popieriaus ritinėlius (lygindami, sukdami, verdami, rūšiuodami ir klijuodami) vaikai geriau pažins jų savybes ir gebės sukurti kūrybinius darbelius?

Eiga. Vaikų dėmesį patraukė krepšys su spalvotais siūlais ir popieriaus ritinėliais. Jie tyrinėjo spalvas, lietė medžiagas, lygino siūlų ilgį – aiškinosi, kuris ilgesnis, kuris trumpesnis. Vaikai suko siūlus ant popieriaus ritinėlių ir stebėjo, kaip jie gražiai apsiveja aplink. Taip pat išbandė kitus būdus – vėrė ir stūmė spalvotus popieriaus ritinėlius per įtemptą siūlą, ieškojo patogiausio ir veiksmingiausio būdo jiems judėti. Naudodami mažus pincetus, rūšiavo siūlų kamuoliukus pagal spalvas – ši veikla pareikalavo susikaupimo ir kruopštumo. Galiausiai karpytus siūlus klijavo ant popieriaus, kurdami spalvingus ir išradingus darbelius. Taip gimė ypatinga popieriaus ir siūlo draugystė – kupina spalvų, kantrybės ir kūrybos džiaugsmo.

Išvada. Tyrinėdami siūlus ir popieriaus ritinėlius, vaikai praktiškai išbandė įvairius veikimo būdus ir geriau pažino šių medžiagų savybes – ilgį, spalvą, storį, lankstumą bei tekstūrą. Atlikdami užduotis jie mokėsi lyginti, rūšiuoti, derinti ir kūrybiškai pritaikyti medžiagas skirtingose veiklose. Užsiėmimai skatino smulkiosios motorikos lavėjimą, stiprino rankų–akių koordinaciją, ugdė kantrybę, dėmesio sutelkimą ir bendradarbiavimo įgūdžius. Hipotezė pasitvirtino – aktyvus tyrinėjimas padėjo vaikams geriau suprasti medžiagų savybes ir kūrybiškai jas pritaikyti.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė