Įstaigos emblema
Tikslas. Sukurti žibintą, ugdyti meninės kompetencijos įgūdžius.
Hipotezė. Ar galima iš medžių lapų sukurti žibintą?
Veiklos eiga. Vaikai kieme prisirinko įvairiaspalvių lapų, parsinešė juos į grupę ir kūrė žibintus: patepė lapus klijais, klijavo prie stiklainio. Klijams išdžiūvus pritvirtino rankeną. Į stiklainio vidų įdėjo elektroninę žvakutę.
Išvada. Vaikams pavyko sukurti žibintus. Ugdytiniai sužinojo, kad medžių lapus, patepus klijais, galima priklijuoti prie stiklo. Visi džiaugėsi šviečiančiais žibintais.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė ir mokinio padėjėja Rūta Eidrigevičienė
Helovinas švenčiamas spalio 31 dieną. Pastebima, jog ši „vakarietiška“ šventė vis labiau populiarėjanti ir labai laukiama vaikų. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Žibartonių skyriuje ši šventė organizuota jau ne pirmą kartą. Buvome maloniai nustebinti, kad šventinio rytmečio organizavimas sulaukė susidomėjimo ir tėvų indėlio, parūpinant vaikams šventinius kostiumus, tinkamus aksesuarus, vaišes. Spalio 31 d. žaidimų kambarys pavirto „Raganaičių ir „Baubukų“ namais. Šventinio rytmečio tikslas buvo sužadinti įvairaus amžiaus vaikų smalsumą, žaidimų metu ugdyti estetinį suvokimą; suteikti džiugių emocijų. Abiejų grupių vaikai, pasipuošę kostiumais, šoko „Baubuko“ šokį, žaidė paslaptingus žaidimus, atliko pasiūlytas užduotis, stebint ir vykdant eksperimentą mokėsi burtų, burtažodžių. Patyriminių veiklų metu buvo sužadintas ugdytinių noras veikti, skatinama vaikų vaizduotė, lavinamas estetinis suvokimas. Šventinio rytmečio pabaigoje visi dalyviai vaišinosi, džiaugėsi smagiai praleidę laiką drauge. Prie šio rytmečio prisidėjo Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos, mokytojo ir mokinio padėjėjos.
Kol vaikams ir tėvams ši „vakarietiška“ šventė yra įdomi, planuojame ją organizuoti kasmet, galbūt paversti ją mūsų Žibartonių skyriaus tradicine švente.
Vyresn. mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Iš moliūgų ir rudens gėrybių pasigaminti sveikuolišką užkandį.
Hipotezė. Ar galima grupėje iš vaisių ir daržovių pasigaminti sveikuolišką užkandį?
Veiklos eiga. Pirmiausia aptarėme, iš kokių vaisių ir daržovių gaminsime vėrinukus. Juos nutarėme gaminti iš obuolių, bananų, morkų ir moliūgo. Susipjaustėme obuolius, bananus, morkas ir moliūgą. Paragavome, aptarėme kvapą, spalvą ir ėmėmės darbo. Vėrėme vaisius ir daržoves ant medinių iešmelių.
Išvada. Vaikams pavyko suverti sveikuoliškus vėrinukus. Užkandis buvo labai skanus, sveikas ir pačių pagamintas. Vaikai skaičiavo, kiek gabalėlių sunaudojo obuolių, bananų, morkų ir moliūgo savo vėrinukuose. Išsiaiškino, kokių daržovių ir vaisių suvėrė daugiausiai, kokių mažiausiai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Atliekant eksperimentą, supažindinti su cheminėmis sodos ir acto reakcijomis, mokyti laikytis tikslių nurodymų ir saugumo reikalavimų bei mąstyti kaip mokslininkai.
Hipotezė. Kas sukelia moliūgų ugnikalnių išsiveržimą?
Veiklos eiga:
- Į kiekvieną moliūgą įpylė kepimo sodos.
- Ten pat įpylė indų ploviklio.
- Įlašino pasirinktos spalvos maistinių dažų.
- Į moliūgus pylė actą.
- Stebėjo, kaip įvyksta putojanti reakcija, ir burbuliuodami įvairiomis spalvomis išsiveržia moliūgų ugnikalniai!
Išvados:
- Moliūgų ugnikalnių išsiveržimą sukėlė kepimo sodos reakcija su actu: cheminė reakcija įvyksta sumaišius sodą (bazę) ir actą (rūgštį). Šios reakcijos metu susidaro anglies dioksidas (bespalvės, bekvapės dujos), kuris ir sukelia išsiveržimą.
- Išbandė, kas atsitiks, kai pridės daugiau sodos ir acto.
Vaikai ypač atsakingai laikėsi tikslių nurodymų ir saugumo reikalavimų, smalsavo, daug klausinėjo bei jautėsi kaip tikri mokslininkai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Atlikti eksperimentą ir sužinoti, kokia reakcija įvyks sumaišius sodą ir actą.
Hipotezė. Ar moliūgas pradės putoti?
Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai tyrinėjo moliūgą. Išskobė jo vidų ir rado daug sėklų. Tada atliko eksperimentą. Į stiklinę įdėjo sodos, įlašino maistinių dažų ir viską gerai išmaišė. Stiklinę su sumaišytu turiniu įdėjo į moliūgo vidų, pylė acto ir stebėjo, kas vyksta. Ogi moliūgas pradėjo putoti! Vaikams šis eksperimentas sukėlė daug teigiamų emocijų.
Išvada. Sumaišius sodą su actu (šarminę ir rūgštinę medžiagas) skystis ima putoti, kyla aukštyn, veržiasi per moliūgo kraštus.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinį, socialinį ir sensorinį ugdymą, pasitelkiant moliūgą kaip pažinimo ir kūrybinės veiklos objektą.
Hipotezė. Ar moliūgas yra daržo karalius?
Veikla: 1. „Bitučių“ grupės vaikučiai tyrinėjo moliūgus, bandė juos pakelti.
- Šoko ratelį, stebėjo, kartojo judesius.
- Džiaugėsi moliūgų vaišėmis – įvairiomis daržovėmis. Ragavo, įvardino ką valgė.
Išvada. Mažieji lygino daržoves, įvardino jas. Suprato, kad moliūgas yra didelis ir sunkus. Dėkojo moliūgams už vaišes ir įvardino daržoves, jų spalvas.
„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė
Ruduo – tai gražus metų laikas, kai gamta nudažo žemę įvairiomis spalvomis, kai mūsų sodai ir daržai atiduoda sunokusius vaisius ir daržoves.
Spalio 24 d. Linkaučių skyriaus vaikai keliavo apžiūrėti Dėdės Derliaus turtų. Pasipuošę lapų karūnomis kartu su mokytojomis Asta ir Sigita bei padėjėja Karolina, iškeliavo smagiu „traukinuku“ lapų labirintu į Dėdės Derliaus aruodus pažiūrėti, kokių gėrybių jis ten prikaupė žiemai. Kelią mums rodė įvairiaspalviai moliūgai. Radome įvairių paslėptų gėrybių: vienoje vietoje grybų, kitoje vaisių, dar kitoje vietoje daržovių ir, aišku, dėžę mažų moliūgėlių (ačiū Liepos ir Igno tėveliams), o ir marška uždengtą dėžę tikrų daržovių, iš kurių gaminsime darbelius kiemui pasipuošti, surengsime parodą „Rudenėlio paroda“, prie kurios prisidės ir vaikai su tėveliais namuose padarę po darbelį. Na, o pabaigai sukūrėme spalvotą putojančių moliūgų šou ir bėgome gaminti lapų kirmėliukų.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė, mokytoja Sigita Rimaitienė, ikimokyklinio ugdymo mokytojo padėjėja Karolina Mataitienė
Tikslas. Dirbant grupelėmis išsiaiškinti, ar tikrai moliūgas gali būti daržo karalius?
Kiekviena grupė turėjo ant stalo svogūną, moliūgą, burokėlį, papriką arba kopūstą. Vaikai prisiminė daržovių pavadinimus, aptarė, kam naudojamos svarstyklės, metras ir liniuotė, kokie matavimo vienetai.
Užduotys vaikams:
- Naudojantis siūlu, išmatuoti daržovių ilgį ar plotį.
- Pasverti ir užrašyti užduočių lape.
- Iššifruoti paslėptą žodį.
- Nuspręsti, kuri daržovė verta būti daržo karaliumi.
- „Karaliui“ nupiešti karūną ir nuspalvinti tą daržovę.
- Viską atlikus, pasidžiaugti draugo ir savo sėkme, atliekant užduotis.
Vaikai nusprendė, kad moliūgas yra daržo karalius, nes jis plačiausias ir sunkiausias.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Tyrinėti aplinką, pastebėti pokyčius gamtoje rudenį, įvardinti spalvas ir atspalvius.
Hipotezė. Ar galima iš gamtinių medžiagų sukurti mandalą?
Veiklos eiga. Vaikai kieme prisirinko rudeninių lapų, kankorėžių, šakelių, atsinešė kaštonų, gilių. Iš šių gamtinių priemonių kūrė, dėliojo rudeninę gėlę – mandalą. Vaikai lavino meninius įgūdžius, kūrybiškumą, skaičiavo panaudotų gamtinių medžiagų rūšis, įsiminė pavadinimus, rudenines spalvas ir atspalvius.
Išvada. Vaikams pavyko sukurti rudeninę gėlę – mandalą, pažinti skirtingas gamtines medžiagas, kūrybiškai įtvirtinti žinias lauke.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Šią savaitę su vaikais vis ,,keliavome“ tai į mišką, tai prie upelio, tai į vandenyno gelmes. Vaikams labai patiko žiūrint žuvis-pūsliažuvė.
Tikslas. Iš turimų priemonių pagaminti „pūsliažuvę“.
Hipotezė. Ar „pūsliažuvė“ išsipūs, kai suduosi per ją delnu?
Eiga. Vaikai susipažino, kaip atrodo pūsliažuvės: jos yra skirtingos spalvos, skirtingo dydžio, tačiau kai supyksta, visos išsipučia. Visi pasirinko baliono spalvą, ant jo nupiešė akis ir spyglius-žvynus. Į mėgintuvėlius prisipylė sodos, paskui ją supylė į balioną, o į baliono vidų buvo įdėtas plastikinės pirštinės užrištas pirštukas, pripiltas acto. Stipriai balioną užrišus, gavosi žuvis. Vaikai „pūsliažuvę“ įdėjo į lėkštutę ir bandė ,,supykdyti“, kad ji išsipūstų. Švelniai sudavus, niekas nepasikeitė, pirštu palietus – nieko, o delnu sudavus – kai kuriems pasipūtė. Sudavus kumštuku, „pūsliažuvė“ išsipūtė visiems. Vaikai lygino, kieno didesnė, kieno mažesnė. Samprotavo, kodėl taip įvyko. Susimaišė actas su soda, tai ir balionas-pūsliažuvė išsipūtė.
Išvada. Jei švelniai suduosi delnu per balioną „pūsliažuvė“ neišsipūs, o jei smarkiai – išsipūs, nes suplyš pirštukas su actu ir gausis cheminė reakcija.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
