Įstaigos emblema
Tikslas. Atliekant bandymą su spalvomis, įsitikinti, kad maišant pagrindines spalvas gaunamos kitos spalvos.
Hipotezė. Ar naudojant pagrindinių spalvų derinius gausime kitas spalvas?
Veiklos eiga:
- Į tris stiklines įpylė vandens ir vandenį jose nudažė mėlyna, raudona ir geltona spalvomis.
- Sustatė stiklines ratu greta viena kitos.
- Baltą tualetinį popierių merkė vienu galu į stiklinę su vienos spalvos vandeniu, kitu galu į stiklinę su kitos spalvos vandeniu.
- Stebėjo, kaip spalvotas vanduo ima gertis į popierių ir spalvų susidūrimo vietoje atsiranda nauja spalva.
Išvados:
- Naudojant pagrindinių spalvų derinius gavome kitas spalvas.
- Toje vietoje, kur susitiko dvi spalvos, susikūrė nauja, trečioji spalva (iš trijų spalvų gavome šešias).
- Susilietus mėlynai ir geltonai spalvoms atsirado žalia, raudonai ir geltonai – oranžinė, mėlynai ir raudonai – violetinė.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Dantų ėduonis vis dar yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, kuria serga daugiau nei 90 proc. visų pasaulio žmonių. Dantų būklė daro įtaką ir žmogaus savijautai – ar žmogus šypsosi, ar nejaučia diskomforto dėl tam tikrų problemų burnoje. Norint suformuoti reikiamus įpročius, sumažinti sergamumą ėduonimi ir užkirsti kelią kitoms dantų ligoms, svarbu pradėti rūpintis dantimis vos išdygus pirmajam dančiui.
Lyginant vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenis (2022–2023 m. m.) matyti, kad vaikui augant sveikų dantų procentas mažėja. Jeigu trijų metų vaikai turėjo apie 81 procentą sveikų dantų, tai šešių metų tik 33 procentus sveikų dantų.
Svarbu žinoti, kad už kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų priežiūrą yra atsakingi tėvai. Pirmą kartą su vaiku pas odontologą rekomenduojama apsilankyti išdygus pirmam pieniniam dantukui. Vizito metu dantukas apžiūrimas, įvertinama vaiko burnos higienos būklė, tėvams paaiškinama dantų priežiūros svarba, rekomenduojamos tinkamos priežiūros priemonės, aptariama vaiko mityba. Taip pat svarbi nuolatinė tėvų priežiūra, nes dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas negali prižiūrėti ir išsivalyti dantų kokybiškai.
Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, vaikams iki 7–8 metų amžiaus dantis valyti turėtų tėvai, tačiau jeigu burnos higiena yra nepakankama, tėvai skatinami prižiūrėti dantų valymą iki 9–10 metų. Dantų siūlą savarankiškai naudoti siūloma nuo 12 metų amžiaus.
Apie tinkamą dantų priežiūrą, rugsėjo 26, 27 dienomis kalbėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ „Kiškučių“ grupės vaikais, Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikais. Sveikatos specialistė vaikus supažindino su dantų priežiūros priemonėmis, parodė dantų valymo techniką. Vaikai pažiūrėjo edukacinius filmukus „Švarus dantukas“, „Kaip tinkamai prižiūrėti dantukus“. Vaikai atliko praktinę užduotį: žaliajam drakoniukui valė dantukus ir padedant specialioms dažančioms tabletėms, galėjo pažiūrėti, ar gerai išvalyti dantukai.
Norint pasiekti geresnių rezultatų vaikų burnos higienos priežiūroje, visgi didžiausias darbas tenka tėvams. Vaikai paprastai fiksuoja, ką mato – jeigu tėvai patys nevalys dantų ar sėdės prie televizoriaus su saldumynais ir gazuotais gėrimais, sunku bus pasiekti, kad vaiko įpročiai būtų kitokie. Tad svarbu savo elgesiu vaikams rodyti sektiną pavyzdį, subalansuoti vaiko mitybą, reguliariai lankytis pas odontologą, parinkti tinkamas dantų priežiūros priemones ir su specialistų pagalba vaikams ugdyti burnos higienos įpročius.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Žaidžiant su medžių lapais, mokytis pastebėti, atpažinti, nukopijuoti ir pratęsti paprastas dviejų/trijų rūšių medžių lapų sekas.
Hipotezė. Ar gali iš klevo ir ąžuolo arba klevo, ąžuolo ir liepos lapų sudaryti seką ir ją pratęsti?
Veiklos eiga:
- Vaikai krepšyje rado klevo, ąžuolo ir liepos medžių lapus. Juos tyrinėjo: lietė, uostė, aptarė dydžius, formas, spalvas, rūšiavo pagal panašumą.
- Skaičiavo, kiek skirtingų lapų rado, kiek kiekvienos rūšies lapų yra krūvelėje, kas turi daugiau, o kas – mažiau.
- Diskutavo, kur tokius lapus matė, aiškinosi, kokių trijų medžių lapus išrūšiavo (klevo, ąžuolo ir liepos). Mokėsi įsiminti medžių lapų pavadinimus, juos tarti ir atpažinti.
- Pagal pavyzdį dėjo medžių lapų sekas: vienas klevo, vienas ąžuolo ir t. t. Kiti dėjo sekas iš trijų skirtingų lapų: vienas klevo, vienas ąžuolo, vienas liepos ir t. t. Tęsė sekas, vėliau žaidė kurdami savo medžių lapų sekas.
Išvados:
- Sudėjo sekas iš klevo ir ąžuolo lapų, kiti – iš klevo, ąžuolo ir liepos lapų; jas pratęsė, kūrė savo lapų sekas.
- Išsiaiškino, kas yra seka – kai kartojasi lapai (šiuo atveju), gali kartotis ir kiti daiktai.
- Išsiaiškino, kad sekos gali būti sudarytos ir iš kitų daiktų.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Rugsėjo 24 d. priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai vyko į Stumbriuko vardynų renginį Pašilių stumbryne. Prieš išvykdami ugdytiniai kartu su tėveliais rinko stumbriukui vardą, prasidedantį raidėmis „GI“. Susirinkę į grupę, priešmokyklinukai užrašė sugalvotus vardus ant savo pačių dekoruotų kortelių. Pasirūpinę dovanomis stumbrams ir gera nuotaika, vaikai išvyko sveikinti stumbriuko, išrinkti jam vardą ir kartu švęsti vardynas.
Atvykusius šventės svečius pasitiko vaikų draugė Pepė, kuri skyrė vaikams slaptą užduotį: įminti mįslę ir atrasti pažintiniame take paslėptą lobį. Lobis buvo labai saldus. Saldų lobį – zefyrus – kepėme ant laužo, gėrėme skanią arbatą, vaišinomės svečiams paruoštomis vaišėmis ir žaidėme žaidimus. Buvo labai smagu, o dar smagiau buvo susitikti su draugais iš Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ ir Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, su kuriais esame partneriai, bendraujame ir dalyvaujame projektuose.
Kol šventėme ir linksminomės su draugais, iš gausybės stumbriukui sugalvotų vardų buvo išrinktas vienas tinkamiausias, atitinkantis visus reikalavimus – Gigantas. Likome sužavėti nauju stumbriuko vardu, švente ir susitikimu.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Pasiklausę pasakos ,,Kaip Katulis suvaldė pyktį“ ištraukos, išsiaiškinome, kad kilusį pyktį galima išpūsti į maišelį, susprogdinti ir išbarstyti. Kitas būdas suvaldyti pyktį, naudojantis vėžlio patarimu: matau, liečiu, girdžiu ir suskaičiuoju iki trijų.
Mūsų bandymas prasidėjo nuo nuspalvinto maistiniais dažais sodos tirpalo (tai mūsų mintys) ir į pipetes pritraukto acto (mūsų „pyktis“). Pritraukę į pipetes actą ir lašindami į sodos tirpalą pamatėme, kaip ,,sprogsta“ mūsų pyktis ir išsilieja per kraštus. Kartoti norėjosi dar ir dar.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Supažindinti mažuosius su bulvės kelione į „Bitučių“ grupę.
Hipotezė. Ar galima iš bulvių sukurti paveikslą?
Veikla:
- Vaikai stebi, kaip yra kasamos bulvės, renka, deda į kibirėlį.
- „Skaičiuoja“ – deda bulves į eilutę, renka, deda į krepšelį.
- Ant bulvės trafareto klijuoja oranžinės spalvos apskritimus.
- Bulvės puseles deda aplink bulvės trafaretą.
Išvados. Vaikai sužinojo, kur ir kaip auga bulvės. Linksmai žaisdami sukūrė paveikslą.
„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė
Žibartonių skyriaus JUG vaikai keliavo į netoliese esantį parką. Mažieji tyrinėtojai susipažino su kaštonu: jo kamienu, šakomis, lapais ir vaisiais. Apžiūrėję lapus, ugdytiniai išsiaiškino, jog lapai yra dideli, jie susideda iš mažų lapelių. Suradę vaisius ir juos praskyrę, viduje ugdytiniai aptiko įvairių dydžių apvalių kamuolėlių. Prisirinkę pintinėlę kaštonų, vaikai keliavo į darželio kiemą. Čia išsikėlė hipotezę: „Ar galima su kaštonais žaisti ir mokytis?“. Taigi, veiklos buvo tęsiamos kieme: vyresni vaikai kreidelėmis rašė skaičius, įvardino juos. Jaunesnio amžiaus vaikai dėjo ant jų kaštonus, vėliau juos bandė suskaičiuoti. Labai patiko žaisti įvairius žaidimus: mėtyti, gaudyti, rinkti ir dėti į kibirėlius. Lavinosi smulkioji motorika, nes kaštonus norėjosi paliesti, patyrinėti, dėlioti.
STEAM veikla buvo vykdoma grupėje. Išsirinkę kelis grupėje esančius daiktus, ugdytiniai sumanė juos išmatuoti. Praktiškai veiklai užfiksuoti vaikai pasidarė korteles, užsirašė savo vardus. Matavimo veiksmus atliko naudodamiesi kaštonais, lapais, kukurūzų sėklomis. Vėliau mažieji suskaičiavo kaštonus, pažymėjo atitinkamą skaičių prie kortelėse užrašytų pavadinimų. Lygino ir įtvirtino sąvokas „daug“ – „mažai“, „didelis“ – „mažas“, „ilgas“ – „trumpas“. Tyrinėdami, liesdami kaštonus vaikai nusprendė, jog visi jų rasti medžio vaisiai yra skirtingo dydžio ir labai panašūs į geometrinę figūrą apskritimą. Žaisdami ir skaičiuodami ugdytiniai dalinosi savo nuomonėmis, pastebėjimais, priemonėmis. Veiklų metu vyko bendradarbiavimas ir bendravimas. Kartu keliaujant po matematikos pasaulį, džiugino vaikų teigiamos emocijos, atkaklumas, noras veikti.
Vyresn. mokytoja Ieva Jakaitienė
Rugsėjo 20 d. lopšelyje-darželyje paminėjome Tarptautinę dieną be automobilio ir su mažaisiais ugdytiniais suorganizavome tradicija tapusią akciją „Diena be automobilio“. Saulėtą ir šiltą rugsėjo rytą mažieji ugdytiniai rinkosi į darželį su dviračiais ar paspirtukais. Prisiminę akcijos tikslą ir saugaus važiavimo dviračiais taisykles ugdytiniai džiaugėsi aktyvia ir linksma veikla.
Įgyvendindami Visuomenės sveikatos programos projekto „Valgyk sveikai ‒ sportuok linksmai!“ veiklas, rugsėjo 20 d. lopšelyje-darželyje buvo organizuojami judrūs žaidimai lauke „Pajudėk su rudenėliu“. Saulėtą rugsėjo rytą meninio ugdymo mokytoja inscenizuodama Rudenėlį, sukvietė vaikučius pajudėti ir linksmai pasportuoti. Sportinė šventė prasidėjo nuotaikinga visų dalyvių mankštele. Vėliau mažieji ugdytiniai keliavo į įvairias sportines stoteles, kuriose jų laukė įvairios rungtys ir estafetes. Kaip ir kiekvienose rungtynėse buvo visko: sėkmių ir pralaimėjimų, bet svarbiausia nugalėjo draugystė.
