Įstaigos emblema
Hipotezė. Ar galiu iš druskos ir lipalo pagaminti snaigę?
Tikslas. Atlikdami eksperimentą su druska ir lipalu, stebės, kaip druska sugeria vandenį ir kaip druska plinta per druską.
Veiklos eiga:
- Ant balto popieriaus pieštuku nupiešti apskritimą ir išsikirpti, nusipiešti snaigės kontūrus.
- Piešinio liniją aptepti lipalu.
- Kol lipalas dar neišdžiūvo, gausiai apibarstyti druska. Palikti keletą minučių, kad lipalas su druska sustingtų. Po to atsargiai nukratyti druskos perteklių.
- Teptuku švelniai užlašinti keletą lašelių spalvoto vandens ant druskos. Spalva pasklis per druską, sukurdama įdomų efektą.
- Palikti kūrinį išdžiūti.
Išvada. Eksperimento metu vaikai matė, kaip druska sugeria vandenį, o spalva plinta per druską sukurdama snaigę.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Įsitikinti, kad žvakėms degti reikalingas deguonis.
Hipotezė. Ar užges žvakės uždengus jas stiklainiu?
Veiklos eiga. Vaikai uždegė žvakutes ir uždengė jas stiklainiais. Stebėjo, kaip neužpučiamos žvakės užgęsta. Ilgiausiai degė žvakelė, kuri buvo uždengta didesniu stiklainiu.
Išvada. Ugdytiniai pastebėjo, kad didesniu stiklainiu uždengta žvakė dega ilgiau. Sužinojo, kad degimo procesui reikalingas deguonis, kurio yra ore.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Saulėtą rytą „Pelėdžiukų“ ir „Kiškučių“ grupių vaikai, nešini smalsiomis šypsenomis ir pilni entuziazmo, išsiruošė į muzikos mokyklą dalyvauti muzikinėje edukacinės programoje „Linksmosios natelės“.
Grupelė mažųjų, susikibusių už rankų, linksmai čiauškėjo apie tai, kokius instrumentus galbūt išgirs ar pamatys. Vaikų akys spindėjo laukimu – juos viliojo galimybė prisiliesti prie muzikos pasaulio paslapčių.
Muzikos mokykloje juos pasitiko šilti ir draugiški mokytojai bei jaunieji muzikantai, kurie su meile atvėrė duris į skambantį muzikos pasaulį. Vaikai susipažino su įvairiais instrumentais: smuiku, kanklėmis, akordeonu, fortepijonu ir kitais. Salėje pasklido skambios melodijos, nes mokiniai demonstravo savo gebėjimus.
Tai buvo ne tik linksma ir turininga kelionė, bet ir nuostabi pažintis su muzika, kuri užbūrė mažųjų širdis. Vaikai išėjo pilni įspūdžių, svajodami apie dieną, kai ir patys galėsi groti instrumentais bei dalytis muzikos džiaugsmu.
„Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su meninės kūrybos technika, skatinti kūrybiškumą, ugdyti smulkiosios motorikos įgūdžius, ugdyti gebėjimą stebėti bei analizuoti rezultatus.
Hipotezė. Kas įvyksta, kai vaškinėmis kreidelėmis nupieštas piešinys yra padengiamas vandeniniais dažais?
Veikla:
- Mokytoja ant vaikams paruoštų popieriaus lapų baltos ir gelsvos spalvos kreidelėmis nupiešė širdelių.
- Vaikai akvareliniais dažais dengė paruoštus popieriaus lapus su vaškinių kreidelių piešiniais.
- Vaikai stebėjosi ir mėgavosi, matydami procesą: užtepus dažų ant lapo, pamatė linijas, o padengus didesnį plotą – širdeles.
- Vaikai nešė ir kabino savo išdžiūvusius darbelius parodėlei. Daugelis atpažino ir rodė savo piešinius, jais grožėjosi.
Išvada. Kai lapas yra dengiamas vandeniniais dažais, išryškėja vašku nupiešti piešiniai.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Tikslas. Naudodami pačių surinktą gamtinę medžiagą, bendradarbiaudami tarpusavyje, vaikai sukurs ežiuką.
Hipotezė. Ar galima iš pušų spygliukų sukurti ežiuką?
Veiklos eiga. Pasivaikščiojimo metu vaikai prisirinko gamtinės medžiagos: spalvotų lapų, sukietėjusių pušies spygliukų, kankorėžių, grybukų. Parsinešę į grupę viską apžiūrėjo, o po to ant ežio trafareto priklijavo ,,spygliukus“, spalvotus lapus ir grybus.
Išvada. Vaikai gali iš pušų spygliukų sukurti ežiuką. Vaikai mokėsi bendradarbiauti tarpusavyje, lavino smulkiąją motoriką, meninę raišką.
Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti grybus įvairiais būdais, siekiant sužinoti, kaip jie atrodo, ir kur jie auga.
Eiga:
- Plakato analizė. Vaikai tyrinėjo plakatą su grybų paveikslėliais, rodė piršteliu į atpažintą grybą, kurį matė ekrane.
- Vaizdinė medžiaga. Džiaugėsi spalvingais grybų paveikslėliais, iškirptais iš knygelių. Juos klijavo ant rėmo, išklijuoto lipnia juostele. Klijuodami paveikslėlius, įvardijo grybo rūšį ir pasakė, kad jis auga miške.
- Kūrybinė užduotis. Klijavo baltos spalvos popierinius apskritimus ant raudonos grybo kepurės, imituodami grybų išvaizdą.
Išvada. Vaikai išmoko atpažinti grybus, sužinojo jų augimo vietas ir džiaugėsi savo kūrybiniu darbu, sukurdami grybų koliažą.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Lapkričio 4–8 d. darželyje vyko „Sveikatinimo savaitė“, kurios tikslas yra skatinti vaikų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, ugdyti emocinę ir asmeninę higieną. Kiekvieną dieną buvo organizuojamos įvairios veiklos, kurios padėjo formuoti sveikos gyvensenos nuostatas.
Fizine sveikata vaikai rūpinosi aktyviai judėdami „Ryto rato“ mankštose, fizinio lavinimo užsiėmimuose, pasivaikščiojimais gryname ore. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai turėjo galimybę dalyvauti Panevėžio r. visuomenės sveikatos biuro ir sveikatos priežiūros specialistės organizuojamoje edukacijoje „Pirmoji pagalba vaikams. Kaip tapti didvyriu?“, kurią vedė sveikatos edukologė, VšĮ „D&DM“ direktorė Daiva Marazienė. Vaikai mokėsi tapti gelbėtojais ir pasirūpinti kitų sveikata, kai reikia skubios pagalbos.
Siekiant stiprinti vaikų emocinę sveikatą, buvo organizuotos veiklos sensoriniame kambaryje. Vaikai čia klausėsi terapinių pasakų, kalbėjosi apie savo emocijas ir mokėsi jas atpažinti bei suprasti savo jausmus. Ši patirtis suteikė mažiesiems ramybės jausmą ir padėjo ugdyti jų emocinį sąmoningumą.
Sveikos mitybos skatinimo veiklose grupių mokytojos organizavo užsiėmimus: „Vitaminai ant mūsų stalo“, „Sveikas maistas“, „Vandenukas – mūsų draugas“ ir „Sveiko užkandžio ruošimas“. Šių užsiėmimų metu buvo aptarta sveikos mitybos svarba, vaikai buvo skatinami rinktis sveikus produktus ir suprasti, kokią naudą jie teikia organizmui. Darželio grupės dalyvavo „Sveikatiados“ organizuotame konkurse „Užkandžių fiesta“, kuriame kūrė sveikus užkandžius ir dalijosi idėjomis, kaip paversti sveiką maistą įdomiu ir patraukliu. Svarbi šios savaitės dalis buvo ir Europos sveikos mitybos diena ̶ lapkričio 8-oji. Šia proga Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras padovanojo vaikams edukacinį lėlių teatro spektaklį „Tigro pusryčiai“. Spektaklis linksmai ir vaizdžiai priminė vaikams sveikos mitybos naudą ir įkvėpė juos rinktis sveikus pusryčius bei kitus maisto produktus.
Ši „Sveikatinimo savaitė“ padėjo vaikams geriau suprasti sveikos gyvensenos svarbą, skatino domėtis savo emocijomis ir jausmais, sužadino norą gyventi sveikiau.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Laikantis susitarimų bei klausantis instrukcijų, pasigaminti vėjo malūnėlį iš popierinio puodelio Tarptautinei Tolerancijos dienai.
Hipotezė. Ar įmanoma iš popierinio puodelio pasigaminti besisukantį vėjo malūnėlį?
Eiga. Po pokalbio apie toleranciją, pristatytos priemonės: popieriniai puodeliai, dantų krapštukai, šiaudeliai. Vaikai spėjo, ką gi iš jų būtų galima sukonstruoti. Po išsakytų nuomonių ir idėjų, mokytoja pasiūlė pasigaminti besisukantį vėjo malūnėlį. Išsikėlus hipotezę, reikėjo ją patikrinti. Ugdytiniai pažymėjo keturis taškus, kurie atstojo kirpimo liniją, kirpo iki puodelio dugno, puošė, spalvino, klijavo lipdukus, per vidurį pravėrė dantų krapštuką, užmovė šiaudelį. Kiekvienas vaikas pasiekė sėkmę, kuria džiaugėsi.
Išvados. Neskubant, dirbant apgalvotai ir susikaupus, pagaminti vėjo malūnėlį iš popierinio puodelio įmanoma.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Išsiaiškinti, kas yra erdvinė figūra, kaip atrodo piramidė, kubas, penkiakampė prizmė ir stačiakampio 3D vaizdas.
STEAM iššūkis. Ar gali sukonstruoti erdvinę figūrą ?
Veiklos eiga:
- Išsidalinome užduočių lapus.
- Prisiminėme pagrindinių geometrinių figūrų pavadinimus.
- Aptarėme konstravimo taisykles.
- Vaikai skaičiavo, kiek jų pasirinktam statiniui reikės „zefyrų“ ir dantų krapštukų.
- Konstravo ir pristatė draugams savo erdvinę figūrą.
Išvada. Šio užsiėmimo metu vaikai pademonstravo gebėjimą konstruoti įvairias erdvines figūras: kubą, piramidę, stačiakampį ir penkiakampį namą. Be to, dalis vaikų sukonstravo lovą, spintą, kas rodo jų kūrybiškumą bei saviraiškos galimybes. Užduotis vaikams sekėsi nevienodai – vieniems konstrukcijos buvo lengvai suprantamos, kitiems teko įdėti daugiau pastangų. Šis užsiėmimas padėjo lavinti vaikų erdvinį mąstymą, konstrukcinius įgūdžius, kantrybę ir atkaklumą siekiant išsikeltų tikslų.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Aptarus ar gyvybei reikalingas vanduo, atliekant eksperimentą, supažindinti su vandens paskaninimo būdais, mokyti laikytis susitarimų bei skirti sveikus paskaninimo būdus nuo nesveikų.
Hipotezė. Kaip galima sveikai paskaninti vandenį?
Veiklos eiga:
- Aptarė, prisiminė, pauostė, palietė ant stalo sudėtas eksperimentui paruoštas priemones: vanduo, druska, cukrus, greipfrutas, citrina, apelsinas, trintos šaldytos braškės be cukraus.
- Gamino, skanino ir ragavo vandenį aptardami jo skonį.
- Skirtingo skonio vandenį vertino pakeltos rankos nykščiu.
- Darė išvadas apie pasikeitusį vandens skonį, išskirdami sveikus paskaninimo būdus nuo nesveikų.
Išvados:
- Neskanus vanduo su druska, augalai numirtų, o gyvūnai tokio negertų.
- Skanus, tačiau nesveikas vanduo su cukrumi.
- Ir skanus, ir sveikas vanduo paskanintas greipfruto, citrinos ar apelsino išspaustomis sultimis bei trintomis braškėmis.
Vaikai noriai ragavo visų skonių vandenį, reiškė savo mintis išklausydami draugą.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
