Tikslas. Atliekant eksperimentą, supažindinti su cheminėmis sodos ir acto reakcijomis, mokyti laikytis tikslių nurodymų ir saugumo reikalavimų bei mąstyti kaip mokslininkai.
Hipotezė. Kas sukelia moliūgų ugnikalnių išsiveržimą?
Veiklos eiga:
- Į kiekvieną moliūgą įpylė kepimo sodos.
- Ten pat įpylė indų ploviklio.
- Įlašino pasirinktos spalvos maistinių dažų.
- Į moliūgus pylė actą.
- Stebėjo, kaip įvyksta putojanti reakcija, ir burbuliuodami įvairiomis spalvomis išsiveržia moliūgų ugnikalniai!
Išvados:
- Moliūgų ugnikalnių išsiveržimą sukėlė kepimo sodos reakcija su actu: cheminė reakcija įvyksta sumaišius sodą (bazę) ir actą (rūgštį). Šios reakcijos metu susidaro anglies dioksidas (bespalvės, bekvapės dujos), kuris ir sukelia išsiveržimą.
- Išbandė, kas atsitiks, kai pridės daugiau sodos ir acto.
Vaikai ypač atsakingai laikėsi tikslių nurodymų ir saugumo reikalavimų, smalsavo, daug klausinėjo bei jautėsi kaip tikri mokslininkai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Atlikti eksperimentą ir sužinoti, kokia reakcija įvyks sumaišius sodą ir actą.
Hipotezė. Ar moliūgas pradės putoti?
Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai tyrinėjo moliūgą. Išskobė jo vidų ir rado daug sėklų. Tada atliko eksperimentą. Į stiklinę įdėjo sodos, įlašino maistinių dažų ir viską gerai išmaišė. Stiklinę su sumaišytu turiniu įdėjo į moliūgo vidų, pylė acto ir stebėjo, kas vyksta. Ogi moliūgas pradėjo putoti! Vaikams šis eksperimentas sukėlė daug teigiamų emocijų.
Išvada. Sumaišius sodą su actu (šarminę ir rūgštinę medžiagas) skystis ima putoti, kyla aukštyn, veržiasi per moliūgo kraštus.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė