Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Gegužės 8 d. Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Panevėžio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių meninio skaitymo konkursas „Pavasario žiedai“. Džiugu, kad po kelių metų pertraukos vėl galėjome susitikti gyvai ir pasidžiaugti mažaisiais skaitovais, paminint pačią gražiausią pavasario šventę ‒ Motinos dieną.
Organizuotame meninio skaitymo konkurse dalyvavo dauguma Panevėžio r. ikimokyklinio ugdymo įstaigų: Naujamiesčio lopšelis-darželis „Bitutė“, Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“, Ramygalos lopšelis-darželis „Gandriukas“, Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ Liūdynės skyrius, Raguvos gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius „Skruzdėliukas“, Raguvos gimnazijos Miežiškių skyrius, Paliūniškio pagrindinė mokykla, Paliūniškio pagrindinės mokyklos Tiltagalių skyrius, Piniavos mokykla-darželis, Pažagienių mokykla-darželis, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius. Džiaugiamės, kad konkurse sulaukėme gausaus dalyvių būrio. Iš viso konkurse dalyvavo 26 skaitovai: 4–5 metų amžiaus grupėje – 14 vaikų ir 6–7 metų amžiaus grupėje – 12 vaikų.
Meninio skaitymo konkurso komisijai, kurią sudarė Panevėžio r. savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bartašė, Krekenavos seniūnijos vyr. socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė, Krekenavos lopšelio darželio „Sigutė“ ugdytinių mamos Indrė Kuratnikienė ir Rūta Eidrigevičienė, teko nelengva užduotis – išrinkti pačius geriausius skaitovus. Pirmoje amžiaus grupėje I vietą laimėjo Benas Paulauskas, Krekenavos lopšelio darželio „Sigutė“ ugdytinis. Konkursui berniuką ruošė mama Kristina Paulauskienė. II vietos nugalėtojas – Vincentas Linkevičius, pats jauniausias konkurso dalyvis iš Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“, mokytoja – Sandra Šiaulė. III vieta atiteko Ajui Kurkauskui iš Pažagienių mokyklos-darželio, mokytoja ‒ Inga Kopcienė. Antroje amžiaus grupėje I vietą laimėjo Piniavos mokyklos-darželio ugdytinė Greta Sasnauskaitė. Konkursui mergaitę ruošė mokytoja Elita Kuliešienė. II vietos nugalėtoja – Ula Butkutė, Raguvos gimnazijos Trakiškių skyriaus ugdytinė, mokytoja – Alė Plėtienė. III vietos nugalėtoja – Lėja Pačekajūtė iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos, mokytojos – Vilma Norvaišienė ir Gažina Malinauskienė.
Abiejose amžiaus grupėse I–III vietų laimėtojai apdovanoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus diplomais ir atminimo dovanėlėmis. Kiti dalyviai gavo padėkas ir atminimo dovanėles.
Sveikiname prizinių vietų laimėtojus ir dėkojame visiems dalyviams už aktyvų dalyvavimą konkurse.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 2009 metų kiekvienais metais gegužės 5 dieną yra minima Pasaulinė rankų higienos diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti žmonių, pacientų, sveikatos ir švietimo įstaigų dėmesį į rankų higienos svarbą ir skatinti visus žmones rankų higieną laikyti viena svarbiausių užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių.
Gegužės 3 dieną, paminint švarių rankų dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo edukacijoje „Muilas – švarių rankų globėjas“. Sveikatos specialistė papasakojo, iš kur atsirado muilas, kiek jam metų, iš kokių žaliavų buvo pagamintas pirmasis muilas. Vaikai prisiminė jau išmoktus rankų plovimo judesius ir rankų priežiūros taisykles, kiekvienas kūrė ir gamino savo muiliuką. Vaikai rinkosi kvapus, derino spalvas, įkomponavo įvairias žoleles, žiedelius. Pagamintais įvairiaspalviais muiliukais pasveikino savo mamytes Motinos dienos proga.
Gegužės 9 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikams pravesta sveikatos valandėlė „Kur pasislėpė mikrobai?“. Grupėje vaikai ieškojo pasislėpusių „blogiukų“, kurie taip ir tyko užšokti ant rankyčių. Išsiaiškino, kad, norint nuo jų apsisaugoti, reikia taisyklingai plauti rankas. Su specialia lempa vaikai stebėjo imituojamus mikrobus ant savo rankų ir kūrė įsivaizduojamą mikrobą.
Žmogaus rankos dažniau nei kitos kūno dalys liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl žmogaus kūno odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam, pavyzdžiui, paspaudžiant ranką. Rankų plovimas su muilu yra veiksmingas būdas, pašalinantis ligas sukeliančius mikroorganizmus, kurie į žmogaus organizmą patenka būtent per rankas, kai dažnai liečiame akis, nosį ir burną, kai ruošiame maistą ir gėrimus, taip pat, kai liečiame aplinkos daiktus ir paviršius. Be to, mikroorganizmai, nuo rankų patekę į maistą, gali pasidauginti ir maisto produktuose bei sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Tad rankas būtina plauti visada, kai:
- jos akivaizdžiai nešvarios;
- prieš valgant;
- pasinaudojus tualetu;
- prieš ir po maisto gaminimo;
- po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais;
- prieš vaiko maitinimą;
- pakeitus vystyklus;
- grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo;
- pasinaudojus visuomeniniu transportu;
- pabuvus viešose vietose;
- pabendravus su sergančiu žmogumi;
- po nosies valymo;
- pažaidus su gyvūnais.
Rekomenduojama laikytis rankų plovimo taisyklių:
- Rankas plaukite dažnai ir kruopščiai, po šaltu ar vėsiu tekančiu vandeniu.
- Pirmiausiai sudrėkinkite rankas vandeniu ir pamuiluokite delnus taip, kad muilas suputotų, tada muilu kruopščiai ištrinkite krumplius, pirštus, tarpupirščius, delnus, išvalykite panages.
- Rankas muilu plaukite mažiausiai 20 sekundžių.
- Nuskalaukite muilą po vandens srove ne trumpiau kaip 10–20 sekundžių, rankas nusausinkite.
- Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio.
Rankų plovimas yra paprasta, nebrangiai kainuojanti profilaktikos priemonė, kuri gali apsaugoti nuo nemalonių ir net pavojingų gyvybei užkrečiamų ligų. Plaukime rankas ir saugokime savo gyvybę!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Vykdydami grupės projektą „Mažųjų gamtininkų kelionės“ vykome į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką. Dalyvavome edukaciniame užsiėmime „Ar pažįsti Lietuvos gyvūnus?“. Vaikai išsirinko po norimą kortelę su gyvūno paveikslėliu ir turėjo pasakyti, ką žino apie gyvūną ir kodėl išsirinko būtent tą kortelę. Žiūrėdami nuotraukas, klausėsi pasakojimo, atsakinėjo į klausimus, daug naujo sužinojo. Susipažinimas su biblioteka tęsėsi žaidžiant judrų žaidimą „Pagauk uodegą“. Apžiūrėjo bibliotekos erdves, žaidė interaktyvius žaidimus. Visi buvo pakviesti apsilankyti bibliotekoje su tėveliais.
„Kiškučių“ grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė
Pavasaris – tai gamtos atgimimas. Pavasariniai žalumynai, pirmieji žydintys augalai džiugina kūną, protą ir sielą.
Taigi, mes irgi pabandėme įkvėpti pavasarinės dvasios ir grupėje įkūrėme savo „Žaliąją palangę“, prisijungdami prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuoto ekologinio konkurso „Mano žalioji palangė“. Konkurso tikslas – skatinti domėjimąsi augalais, jų biologine ir estetine derme, ugdant pažinimo, kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas
Šių metų konkurso tema – „Surask draugą“. Vaikai apžiūrėjo, palietė įvairių rūšių sėklų, patys išsirinko, ką norėtų sėti ar sodinti. Vaikai kartu su mokytojomis sėjo sėklas, sodino daigus. Laistydami augalus, stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą vaikai pastebėjo, kad augalai, pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaisčius vysta, kad augalams dygti ir sužaliuoti ne visada reikalinga žemė. O kadangi šių metų tema „Surask draugą“ savo pasėtas, pasodintas sėklas apgyvendino batuose ir rankinėse. Vaikai užsirašė, nukopijavo savo vardus, augalo pavadinimus ir priklijavo prie batų, nuspalvino pavadinimus ,,Žalioji palangė“ ir ,,Surask draugą“. Vaikai stebėjo, skirstė daigelius pagal išvaizdą, matavo, kiek paaugo, fiksavo savo matavimus stebėjimų lape, vyresnieji padėjo mažiesiems pamatuoti, užrašyti
Vėliau savo išaugintus augalų, agurkų, moliūgų, pomidorų daigelius išsodino po vieną, juos parsineš į namus ir ten augins. O rudenį pasidalins savo įspūdžiais, nuotraukomis, kaip sekėsi namuose juos auginti, ar buvo derlius.
Linkaučių skyriaus mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
Panevėžio muzikos mokykloje gegužės 3 d. vyko Panevėžio miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių dainų festivalis ,,Iš mažos širdelės skambanti dainelė“. Renginyje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės mergaitės Jorė, Gelmina, Viltė ir Miglė. Mergaitės dainavo Ingos Šeduikytės dainą „Varnalėša“. Džiaugiamės ir dėkojame už dalyvavimą mažosioms dainininkėms ir meninio ugdymo mokytojai Virginijai Kavaliauskienei.
„Nykštukų“ grupės ugdytiniai kartu su savo mokytojomis vyko į Radviliškio kaimo kepyklą. Ten mūsų laukė susitikimas su kepyklos šeimininkais Audrone ir Albinu Kisieliais. Vaikučiai dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kelias“, kurią vedė kepyklos šeimininkė, o jai talkino kepėjas Vidmantas.
Duona – sveikiausias maisto produktas ir neįkainuojamas žmogaus turtas. Duoną valgome kasdien, tačiau retai kada susimąstome, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Dalyvavimas šioje edukacinėje programoje buvo siekis supažindinti vaikus su duonos keliu nuo grūdo iki duonos riekelės. Programos metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną, sužinojo, iš kokių grūdų ji kepama, susipažino su duonos kepimo tradicijomis, patys ją minkė, kepė ir ragavo. Kol duonelė kepė, vaikai „Duonos kelio“ skulptūrų parke klausėsi kepyklos šeimininkės Audronės sekamos pasakos, atliko užduotis. O kai duonelė iškepė, kiekvienas rinkosi savo kepalėlį ir vežėsi šiltą duonelę namo. Visi džiaugėsi pirmąja savo mažomis rankelėmis kepta duona.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė ir Margarita Stasevičienė
Balandžio 15–18 dienomis lopšelyje-darželyje vyko STEAM veiklų savaitė, kurios metu grupių mokytojos, organizuodamos atviras STEAM veiklas, dalinosi tarpusavyje veiklų idėjomis. Gerosios darbo patirties sklaidos renginys pradžiugino ir mažuosius ugdytinius, nes šią savaitę turėjo galimybę išbandyti įvairias patyrimines veiklas, kurias organizavo kitų grupių mokytojos.
STEAM savaitė prasidėjo su mokytojos Virginijos Šašienės organizuojama veikla „Laiveliai iš kempinėlių“. Mokytoja su vaikais išsiaiškino, kokios yra transporto priemonės ir kaip mes keliaujame. Buvo pasiūlyta vaikams pasigaminti laivelį iš kempinėlių. Pasigaminus laivelius iškilo klausimas, ar pasigamintas laivelis plauks ir ko reikia laivui, kad plauktų. Laivelių plukdymas vandenyje vaikams suteikė daug teigiamų emocijų. Antrąją STEAM savaitės dieną vaikai dalyvavo mokytojos Odetos Žukauskienės organizuojamoje veikloje „Mano kūnas“. Išsiaiškino, kad žmogaus kūną laiko griaučiai. Vaikai iš skirtingų detalių dėliojo žmogaus kūną, mokėsi įvardinti kūno dalis: galvą, kūną ir kojas. Mokytoja klausė vaikų, ar galima sukonstruoti griaučius iš makaronų. Vaikai konstravo žmogaus griaučius, dėliodami makaronus. Vyresniems vaikams užduotys buvo sunkesnės, jie turėjo nuspėti, kiek reikės makaronų žmogaus griaučiams sukonstruoti. Pabaigoje tikrino savo spėjimą, skaičiavo, kiek makaronų sunaudojo. Trečiąją STEAM savaitės dieną mokytoja Vilma Survilienė pasitiko mažuosius ugdytinius su menine STEAM veikla „Spalvų žaismas“. Veikla skatino vaikų kūrybiškumą, ugdė meninius gebėjimus. Vaikai išmėgino naują būdą piešti su flomasteriais ant folijos. Užlašinus vandenį, spalvos susiliejo, sudarydamos naujus atspalvius. Uždėjus popierių ant folijos, spalvotas paveikslas atsispaudė popieriaus lape. Atlikdami šią veiklą, visi vaikai patyrė sėkmę. Gražūs kūrybiniai darbeliai džiugino mažuosius. Paskutiniąją STEAM savaitės dieną vaikų laukė eksperimentų laboratorija, kuriai vadovavo mokytoja Margarita Stasevičienė. STEAM veikloje „Nardančios vynuogės“ vaikai turėjo galimybę atlikę eksperimentą ir išsiaiškinti, ar vynuogės gali plaukti. Mokytoja vaizdžiai papasakojo vaikams, kad nemokantiems plaukti gali padėti padangos, kuriose yra oro. Vaikai patys įsitikino, kad vynuogės paprastame vandenyje nuskęsta, o gazuotame vandenyje, kuriame yra deguonies, vynuogės plaukioja. Eksperimentas vaikams labai patiko, suteikė daug džiugių emocijų ir juoko. Visi padarė išvadas, kad vynuogės gali plaukti, kai joms padeda „burbuliukai“ (oro prisotintas vanduo).
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Kovo–balandžio mėn. Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis vykdė projektą „Pažintis su vandens lašeliu: regėk, lytėk, išbandyk“. Projekto metu vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką „Lašelio kelionė“, stebėjo skaidres „Vandens svarba“, diskutavo: kam ir kodėl reikalingas vanduo, kaip ir iš kur jis atsiranda, kokios yra vandens formos. Ypatingai mažuosius sudomino praktinė veikla „Vandens formos“. Vaikai tyrinėjo vandenį (vandens, ledo, sniego, kritulių, garų pavidalais). Mažieji įtvirtino turimas žinias, įgijo naujos informacijos. Atlikdami STEAM eksperimentą „Šokančios razinos“, vaikai ne tik stebėjo, tyrinėjo tyro ir gazuoto vandens savybes, bet ir atsirado norinčių paragauti ir pajusti dviejų rūšių vandens skonius. Įdomu, jog geriamasis vanduo ugdytiniams patiko labiau.
Minėdami Pasaulinę vandens dieną, surengėme akciją „Pasivaišink vandenuku“. Pasigaminę karūnėles „Vandens lašelis“, visą savaitę gėrėme vandenuką ir fiksavome per dieną išgertas stiklines geriamo vandens. Savaitės pabaigoje suskaičiavome, kiek pavyko išgerti stiklinių vandens. Ugdytiniai stebėjo savo ir draugų lapus, diskutavo, kodėl vieną dieną daugiau norėjosi vandens, o kitą dieną ne taip daug pavyko išgerti. Pastebėjome, jog grupės vaikai pradėjo labiau gerti vandenuką ir pasibaigus projektinėms veikloms. Tad akciją „Pasivaišink vandenuku“ pakartojome ir dar vieną savaitę. Dalyvaudami veiklose ugdytiniai įsisavino žinias, patyrė bendrumo jausmą. Tikimės, jog pavyko suformuoti nuostatą apie geriamo vandens svarbą žmogaus sveikatai.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytojos Ieva Jakaitienė, Benita Jakaitytė
„Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai dalyvavo Panevėžio r. muzikos mokyklos edukacinėje programoje „Linksmosios natelės“. Vaikai klausėsi mažųjų mokinių koncerto, susipažino su instrumentais: dūdele, saksofonu, klarnetu, smuiku, kanklėmis, akordeonu ir fortepijonu. Koncertas vaikams labai patiko. Ugdytiniai rinkosi, kuriuo iš jų norėtų išmokti groti ir koncertuoti. Muzikantams atsidėkojo šypsenomis, audringais plojimais ir saldžiais gardumynais.
Norint jaustis sveikai ir energingai – svarbiausia organizmui užtikrinti kuo įvairesnį maistą. Įvairaus maisto vartojimas padeda palaikyti subalansuotos mitybos principus, papildo organizmą vitaminais bei mineralais. Vienas svarbiausių ir organizmui itin reikalingų produktų – grūdinės kultūros, įsitaisiusios mitybos piramidės apačioje. Grūdinės kultūros produktai, tokie kaip duona, kruopos, makaronai yra ypač reikalingi sveikatai. Kad organizmą aprūpintume reikiamomis medžiagomis, grūdinės kilmės maistą reikėtų vartoti bent kelis kartus per dieną. Patariama rinktis viso grūdo produktus, nes juose yra daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų. Viso grūdo produktai užtikrina sotumo jausmą, lėtesnį energijos įsisavinimą ir sklandesnę žarnyno veiklą nei perdirbti. Tokio tipo produktuose gausu baltymų, ląstelienos, B grupės vitaminų, antioksidantų. Juose randama ir tokių mikroelementų, kaip geležis, cinkas, varis ir magnis. Viso grūdo produktų įtraukimas į kasdienį racioną gali sumažinti širdies ligų, diabeto, nutukimo ir kai kurių vėžio formų riziką. Pilno grūdo produktų vartojimas taip pat gali pagerinti žarnyno sveikatą bei virškinimą. Ne visi produktai pagaminti iš grūdų gali būti sveiki, todėl renkantis juos svarbu perskaityti etiketę ir pasirinkti produktus pagal skaidulų bei cukraus kiekį. Kuo mažiau cukraus, tuo produktas naudingesnis sveikatai. Pavyzdžiui, avižų dribsniuose dalis grūdo gemalo ir luobelės yra išlikusi, todėl šią košę valgyti sveika ir ji padeda mažinti cholesterolį. Tad pusryčiams ši košė – puikus pasirinkimas.
Milijonai žmonių visame pasaulyje valgo duoną, tačiau ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdienis produktas teikia jų organizmui. Duona – puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai – svarbiausias energijos šaltinis. Iš jų gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę visos paros energijos (kalorijų). Be to, duona – vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia joje yra B grupės vitaminų. Šiame produkte yra nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai pasisavina organizmas. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais.
Balandžio 8 dieną Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams suorganizavo edukaciją „Mano kepaliukas“. Vaikučiai ir auklėtojos susipažino su kepyklos vadove Rasa, kuri vadovaujasi sena patarle: kas nedirba, tas nevalgo. Ji papasakojo, kokio skonio miltai, kaip kvepia rauginta tešla, kodėl duona tokia gardi ir kodėl ji turėtų kasdien būti ant mūsų stalo. Vaikai pasitelkę regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčius tyrinėjo ir aiškinosi duonai iškepti reikalingus produktus, gamino svajonių kepaliuką, dėjo juos į kepimo indus ir stebėjo, kaip krosnelėje kepa duonelė. O kad laikas neprailgtų, kol kepaliukai kepė, vaikai klausėsi pasakojimo apie nenuoramą Pilkišių, kuris mokėsi gaminti duoną, draugauti ir dalintis. Vaikai džiaugėsi savo pagamintomis duonelėmis.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
