„Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Jei nebėgsi, išvarysim, su botagais išbaidysim!“ Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prišaukti pavasarį. Tai viena iš savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų yra kaukės, persirenginėjimas, Morės deginimas, blynų valgymas. Seni žmonės sakydavo: jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.

      Mes irgi varėme žiemą ir šaukėme pavasarį.

     Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikai sausio 11–12 d. dalyvavo valandėlėje „Čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas“. Vaikai sužinojo, kad visi  virusai paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams. O prisidengti burną ir nosį čiaudint – higieninė būtinybė, kurią privaloma žinoti kiekvienam.

     Kartu su sveikatos specialiste mažieji aptarė, kaip teisingai kosėti ir čiaudėti, kokiomis priemonėmis naudotis, kad viruso lašelių kuo mažiau patektų į orą. Išsiaiškino, kodėl žmonės čiaudo, koso. Vaikai sužinojo, kad  čiaudulys gali apsaugoti mūsų kūną. Tai labai svarbi imuninio proceso dalis, kuri padeda išsaugoti gerą sveikatą.

     Mikrobai gali patekti į žmogaus organizmą per įvairias kūno ertmes: burną, šnerves, akis ir ausis. Todėl turime mokyti vaikus, kaip užkirsti kelią plisti mikrobams, apsisaugoti nuo jų ir  nebūtų pavojinga aplinkiniams.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

     Visi sutinka, kad ne visada įpročių formavimas būna malonus procesas, dažnai jiems ugdyti reikia valios pastangų ir didelio entuziazmo. Dantukų valymas – ne išimtis.

     „Sveiki dantukai“ – tokia buvo valandėlės tema. Sausio 28–29 d. „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupės vaikučiai su sveikatos specialiste ne tik aiškinosi apie dantukų priežiūros svarbą, bet kartu mokėsi ir juos valyti. Pas mažuosius į grupes atkeliavo drakoniukas, kuris turėjo gražų, didelį šepetuką, dantų pastą ir dantų krapštukus. Vaikai susidraugavo su juo, išmoko dviejų pirštukų taisyklę: ,,2-2-2“.  Dantukus reikia valyti dukart per dieną: atsikėlus ryte ir vakare, prieš miegą, po dvi minutes ir aišku dviese – su mamyte ar tėveliu. Mažieji apsilankė dantukų šalyje, kur gyveno dantukų fėja ir peliukas. Jie papasakojo, kokių vaikai gauna dovanų, kai iškrenta sveikas ar sugedęs dantukas. Visiems vaikams padalinti dantukų priežiūros kalendoriai, kuriuos kiekvieną dieną pildys su tėveliais.

     Tinkama vaikų burnos profilaktika sumažina ne tik burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito išplitimą, bet ir kitų infekcinių susirgimų, ypatingai virškinamojo trakto ligų skaičių, ugdo vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.

      Kad vaikai galėtų plačiai šypsotis ir džiaugtis sveikais dantimis, tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

     Žiema – ne vien tik linksmybės statant besmegenius, čiuožinėjant nuo kalnelio, bet ir rūpestis, kaip padėti peržiemoti neišskridusiems paukšteliams. Šį mėnesį paspaudęs šaltukas kaip reikiant sukaustė žemę, pribarstė daug sniego ir tai įpareigojo mus padėti savo draugams.

     Pakalbėjome apie paukštelius, kad jiems labai sunku ieškoti maisto žiemą sniege, o lesyklėlės yra tam, kad išalkęs paukštelis atskristų ir pasimaitintų. Tad nusprendėme prisijungti prie gražios akcijos ,,Baltasis badas“: darželio teritorijoje lesyklėlėse lesinsime paukštelius.

     Čiupome kartoninius ritinėlius nuo tualetinio popieriaus, įvairias kruopas ir sėklytes, riešutų sviestą ir medinius pagaliukus, kuriais tą sviestą ne tik tepėme, bet ir ragavome. Kai jau visas kartoninis ritinėlis buvo išteptas riešutų sviestu, pavoliojome ritinėlį kruopomis, o išėję į darželio kiemą pakabinome juos ant medelių. Ilgai netruko laukti, kai paukšteliai pasirodė prie mūsų lesyklėlių.

     Padarėme ir meninį darbelį. Pūtėme muilo burbulus, jais nudažėme popieriaus lapą, tepėme dažais rankytes, dėjome atspaudus, kurie virto gražiais paukšteliais: zylutėmis ir sniegenomis.

„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Lindautaitė

Judėti turime visi bet kokiame amžiuje. Vaikui fizinis aktyvumas reikalingas taip pat, kaip maistas ar oras. Judėjimas stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, gerina psichinę bei fizinę sveikatą. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir vystosi. Judėdami vaikai patenkina svarbiausius savo poreikius – fizinius, pažintinius, saviraiškos ir kitus. Vaikų poreikis judėti yra didžiulis, o šių dienų kasdienybėje jis dar aktualesnis.

Sausio 21–22 d. Krekenavos lopšelio-darželio ,,Sigutė“ ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo fizinėje veikloje. Mažieji atliko nesudėtingus judėjimo pratimus. Jie tarsi lenktyniavo, kas pratimus atliks ilgiau, kas greičiau, kas geriau, galėjo išbandyti savo kūno galimybes. Tokie žaidimo forma pratimai lavina vaikų motoriką ir fizinius gebėjimus.

Vaikui kasdien reikia 2–3 valandų aktyvaus judėjimo tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas viso kūno ir jo funkcijų vystymasis.Taigi fizinis aktyvumas – nauda sveikatai ir smagi pramoga.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Linkaučių ir Žibartonių skyriais prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Iš ryto uždegtos dešimčiai minučių žvakelės visą bendruomenę sutelkė rimčiai ir prisiminimams. Kad vaikai pajustų bendrumą su visa švenčiančia tauta, tylos minute dėkojome už laisvę kovojusiems ir žuvusiems lietuviams. Sausio 13-osios nakties įvykių fragmentus vaikai žiūrėjo filmuotoje medžiagoje, klausėsi patriotinių dainų, darė teminius darbelius. Tai priemonės, ugdančios patriotiškumą, meilę Tėvynei.

Mokykim jaunąją kartą didžiuotis savo šalimi, istorija, kalba, puikiais žmonėmis, o mes, suaugę, gyvenkime vienybėje.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Buzienė

Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ įgyvendino visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Gamta – geriausias sveikatos mokytojas“. Šio projekto tikslas – mokyti ir stiprinti bendruomenės narių sveikatą pasitelkiant gamtos poveikio terapiją.

Organizuotos sveikos gyvensenos valandėlės įvairaus amžiaus grupėse apie fizinės sveikatos stiprinimą. Naujai įsigytos priemonės padėjo kurti aktyvumą skatinančią ir sveikatą stiprinančią aplinką. Kasdienis buvimas lauke stiprino ir grūdino vaikų organizmą. Įvyko ne viena išvyka už darželio ribų, kad vaikai įprastų gyventi savo aplinkoje pagal tam tikras dorovines nuostatas. Panevėžio lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vaikai, mokytojos dalyvavo bendroje išvykoje į Pašilių stumbryną. Vaikai stebėjo girios galiūnus, domėjosi  pažintinio tako vaizdine informacija apie miške gyvenančius paukščius ir kitus gyvūnus. Gamtinė aplinka ir draugai suteikė tikrą bendravimo džiaugsmą. Dalyvauta Panevėžio Šiaurinės bibliotekos organizuotoje edukacinėje programoje „Riedėk, riedėk, obuoliuk“. Pasitelkę aktyvius metodus, vaikai buvo supažindinti apie obuolio naudą vaiko sveikatai. Jie klausėsi sekamos pasakos iš V. Vytauto Landsbergio knygos „Obuolių pasakos ir kriaušių“, atsakinėjo į klausimus, žaidė žaidimus, dainavo, gamino kūrybinį darbelį. Darželio kiemelyje vaikai turėjo galimybę ne tik šokti, sportuoti, bet ir nuotaikingai praleisti laiką. Skambant smagiai muzikai, kartu su trenere vaikai mokėsi Zumbos šokio judesių. Šokyje vaikai galėjo išreikšti save bei likti sužavėti muzika ir judesio galia. Akcijoje „Diena be automobilio“ vaikai džiaugsmingai važinėjosi dviratukais, mokėsi jausti atsakomybę už savo saugumą. Vaikų tėveliai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėlėse „Gamtą kviečiu į namus“. Surengus parodėlę „Rudenėlio išdaigos“, jų kūrybiniais darbeliais dar ilgai grožėjosi vaikai.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Buzienė

Ikimokykliniame amžiuje vaikai sparčiai auga. Būtent todėl kasdien jiems reikia gauti daug ir įvairių maisto medžiagų. Šis amžius ypatingas tuo, kad tuomet formuojasi vaiko maitinimosi stereotipai, valgymo įpročiai ir vienokios ar kitokios nuostatos mitybos atžvilgiu.

Lapkričio 26–30 d. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ „Pelėdžiukų“ grupės ir Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės vaikai dalyvavo sveikos mitybos valandėlėje „Kuriam sveikos mitybos piramidę“. Jos metu mažieji, su sveikatos specialiste, aptarė, kokius maisto produktus geriausia rinktis, išsiaiškino, kiek vietos lėkštėje turi užimti daržovės ir vaisiai bei kiti produktai. Vaikai dalinosi savo patirtimi ir pasakojo, ką dažniausiai valgo namuose, kokius produktus labiausiai mėgsta. Grupelėse atliko praktinę kūrybinę užduotėlę, kūrė sveikos mitybos piramidę.

Linkime, kad nuo mažų dienų, kuo sparčiau plistų sveikos mitybos virusas.

VSPS Aušra Džiugelytė

Apie fizinio aktyvumo naudą kalbame daug ir dažnai. Vaikams fizinis aktyvumas turi tapti tokia pat įprasta veikla, kaip valytis dantis, gerai išsimiegoti ir sveikai pavalgyti.

Taisyklinga laikysena – tai ne gamtos dovana, o pačio žmogaus įdirbis ir pasiekimas. Netaisyklinga laikysena – viena iš dažniausiai pasitaikančių patologijų.

Spalio 22–23 dienomis darželio vaikai dalyvavo fizinio aktyvumo pamokėlėje „Kad nugarytė būtų tiesi“. Jos metu vaikai darė nesudėtingus mankštos pratimus, kurie stiprina stuburo raumenis, lavina taisyklingą laikyseną.

Lapkričio 12,13 dienomis vaikai dalyvavo aktyvioje „Ąžuolo mankštelėje“. Kartu su trenere ir Ąžuolu galinguoju, skambant nuotaikingai muzikai, mankštino rankas ir kojeles.

Jau nuo mažų dienų reikia pratinti vaikus sąmoningai kontroliuoti savo laikyseną, kantriai aiškinant taisyklingos laikysenos svarbą. Gera vaiko laikysena padeda ateityje išvengti daugybės sveikatos problemų.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant, vaikai nuo pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosius vaizdinius.\\

Akių ligų yra įvairių. Jos neaplenkia ir pačių mažiausių. Pablogėjus regai, vaikai gali skųstis pablogėjusiu matymu, galvos skausmu, nuovargiu. Neretai vaikai pareiškia nenorą „skaityti, rašyti“ ir net žaisti, dažnai užkliūna už daiktų, pargriūna, žiūri prisimerkę ir kt. Vakare gali būti paraudusios akys, gal dažnai mirksi, jas trina? Pasitaiko, kad, žiūrėdamas televizorių, kreipia galvą į vieną kurią nors pusę? Tai jau gali būti regos sutrikimų simptomai.

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena.

Šią dieną paminėjo Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikai. Spalio 8, 9 dienomis jie dalyvavo valandėlėje apie akių priežiūrą, kaip jas išlaikyti kuo sveikesnes. Mažieji su sveikatos specialiste diskutavo, kodėl reikalingos akys, koks tai svarbus organas, kaip jaučiasi žmonės, kurie neturi galimybės matyti šio supančio pasaulio. Aptarė, kokią mitybą pasirinkti, kad akytės būtų sveikesnės, mokėsi mankštos pratimų. Išsiaiškino, kaip elgtis su aštriais daiktais ar įrankiais, kad nesužeistų akių. Akies trauma – tai ne tik fizinis skausmas, bet ir rizika netekti regėjimo. „Pelėdžiukų“ grupės vaikams sveikatos specialistė patikrino regėjimą. Rezultatai buvo pateikti tėveliams.

Nuo seno liaudyje gajus posakis – nori, kad akys būtų sveikos, valgyk daug morkų ir mėlynių. Tadėl privalome jomis rūpintis, nes jos yra mūsų sielos veidrodis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė