Tikslas. Supažindinti vaikus su miško gyvūnais, skatinti pažinimą, smalsumą, kalbos, smulkiosios motorikos ir bendradarbiavimo gebėjimus per įvairias žaidybines veiklas.

Hipotezė. Ar vaikai, stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami, gali geriau pažinti miško gyvūnus?

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai ekrane stebėjo miško gyvūnus ir kartu aiškinosi, koks tai gyvūnas, mokėsi juos atpažinti ir įvardyti. Iš maišelio jie traukė gyvūnų figūrėles, jas apžiūrėjo ir pasakė, kokį gyvūną rado. Vėliau vaikai tyrinėjo, ar gyvūnai plaukia – metė figūrėles į vandenį ir bandė jas plukdyti laiveliu. Po to mažieji šoko ratelį, užsidėję karūnas su įvairių miško gyvūnų paveikslėliais. Kitos veiklos metu vaikai tarp pupelių ieškojo paslėptų gyvūnų figūrėlių, jas surado ir sustatė į eilę. Žaisdami prie sensorinio stalo šaukšteliu pylė pupeles iš vienų indų į kitus – iš puodelių į didelius puodus, o iš puodų į dėžutes. Vaikai taip pat žaidė gyvūnų loto žaidimą ir mokėsi atpažinti gyvūnus paveikslėliuose. Veiklos pabaigoje ant dėžės klijavo paveikslėlius su gyvūnų piešinėliais ir kartu kūrė bendrą miško paveikslą.

Išvada. Vaikai aktyviai ir noriai dalyvavo visose veiklose, susipažino su miško gyvūnais, mokėsi juos atpažinti, įvardyti. Stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami jie plėtė savo žinias apie miško gyvūnus, todėl hipotezė pasitvirtino – per patyriminę ir žaidybinę veiklą vaikai geriau pažino miško gyvūnus. Atlikdami įvairias užduotis vaikai lavino smulkiąją motoriką, dėmesį, kalbinius gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti ir veikti kartu.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Per patyriminę veiklą su vandeniu ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir vartoti sąvokas „daug“ ir „mažai“, lyginant vandens kiekius.

Hipotezė. Ar vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, gebės atskirti, kur yra daugiau, o kur mažiau vandens?

Veiklos eiga. Apžiūrėję ant stalo pastatytą indą su vandeniu, mažas talpas, pipetes, šaukštelius bei laistytuvėlį, vaikai panoro viską paliesti, išbandyti, ir sušlapti pirštukus. Pakviesti pilstyti vandenį iš didelio indo į mažesnes talpas pasirinktomis priemonėmis, vaikai pradėjo semti, lašinti ir pilstyti vandenį bei stebėti, kaip talpos pildosi. Veiklos metu buvo įvardijamos sąvokos „daug“ ir „mažai“. Kai talpos prisipildė skirtingu kiekiu vandens, jos buvo pastatytos šalia viena kitos ir kartu su vaikais lyginamos, ugdytiniai buvo skatinami stebėti ir palyginti vizualiai. Per šią patyriminę veiklą su vandeniu vaikai, tyrinėdami ir lygindami, pradėjo formuoti kiekio suvokimo pradmenis ir gebėjimą atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.

Išvada. Vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, pradėjo suprasti ir atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.

„Boružėlių“ vaikų Benita Jakaitytė

Tikslas. Tyrinėti, ar visos medžiagos tirpsta vandenyje, susipažinti su medžiagų tirpumu vandenyje, ugdyti vaikų smalsumą, stebėjimo, tyrinėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar visos medžiagos tirpsta vandenyje?

Veiklos eiga. Vaikai atliko eksperimentą, siekdami patikrinti, ar visos medžiagos tirpsta vandenyje. Pirmiausia jie stebėjo, kaip vandenyje tirpsta sniego gniūžtė, ir aptarė, kas atsitiko bei kodėl sniegas ištirpo. Tuomet buvo iškeltas klausimas: ar visos medžiagos gali ištirpti vandenyje? Vaikai apžiūrėjo indeliuose paruoštas medžiagas: jas lietė, uostė, tyrinėjo ir spėliojo, kas tai galėtų būti. Buvo susitarta, kad medžiagų neragaus. Kiekvienas vaikas pasirinko po vieną indelį su medžiaga. Į stiklinį puodelį buvo pilamas vanduo, į jį suberiama pasirinkta medžiaga, o vaikai šaukštu maišė ir stebėjo, ar medžiaga tirpsta. Stebėjimo metu buvo aptarta, kad kai kurios medžiagos vandenyje ištirpsta, nes vanduo gali „išskaidyti“ jų daleles, o kitos lieka nepakitusios ir nusėda arba plūduriuoja.

Išvada. Eksperimento metu vaikai, stebėdami ir tyrinėdami, išsiaiškino, kad ne visos medžiagos tirpsta vandenyje. Jie pastebėjo, kad tokios medžiagos kaip druska, cukrus ar medus vandenyje tirpsta, o pipirai, aguonos ar smėlis – netirpsta. Taigi hipotezė, kad visos medžiagos tirpsta vandenyje, nepasitvirtino. Vaikai ugdė stebėjimo, tyrinėjimo ir išvadų darymo gebėjimus.

 Grupės mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su ūkio aplinka, naminiais gyvūnais ir augalais, ugdyti kūrybiškumą, konstrukcinius įgūdžius, smulkiąją motoriką bei supratimą apie gamtos ir žmogaus ryšį.

Hipotezė. Ar iš įvairių pateiktų priemonių – gyvūnų figūrėlių, skirtingų dydžių ir formų kaladėlių – vaikai gali pastatyti ūkį su priestatais, gyvūnais ir aptvarais?

Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – sukurti savo ūkį. Buvo diskutuojama, kas yra ūkis, kokie pastatai jame stovi (namas, tvartas, daržinė), kokie gyvūnai gyvena ūkyje ir kokie darbai jame atliekami. Taip pat aptarta, kokias priemones galima naudoti statybai, kurios medžiagos yra tvirtesnės ir stabilesnės. Vaikai dirbo individualiai ir grupelėmis: statė ūkio pastatus, kūrė aptvarus gyvūnams. Buvo stebima, ar pastatai tvirti, ar nenugriūna, kartu ieškoma sprendimų, ką galima pakeisti (siauresnę detalę pakeisti platesne, trumpesnę – ilgesne), išbandyti kitokį detalių išdėstymą. Baigę statyti savo statinius, vaikai juos „apgyvendino“ gyvūnais ir papasakojo, kas juose gyvena ir kas vyksta ūkyje.

Išvada. Vaikai, kurdami savo ūkį, suprato, kad svarbu tinkamai parinkti medžiagas, užtikrinti statinių stabilumą ir apgalvoti jų išdėstymą. Jie daugiau sužinojo apie ūkio gyvenimą, gyvūnų priežiūrą ir augalų auginimą. Veiklos metu vaikai ugdė kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus, problemų sprendimo įgūdžius bei suprato, kad iš nesėkmių galima pasimokyti ir rasti naujų sprendimų.

Mokytoja Sigita Rimaitienė

Tikslas. Tyrinėti, kaip atsiranda garsas, susipažinti su virpėjimo reiškiniu, ugdyti vaikų smalsumą, klausymosi, stebėjimo ir tyrinėjimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar galima prajuokinti puodelį?

Veiklos eiga. Vaikai atliko eksperimentą, siekdami patikrinti, ar pavyks „prakalbinti“ puodelį. Pirmiausia buvo paruošta konstrukcija: popierinio puodelio dugne (suaugusiojo pagalba) padaryta skylutė, pro ją pervertas medvilninis siūlas. Puodelio viduje siūlas pritvirtintas perlaužto dantų krapštuko dalimis, kad neišslystų. Vaikai papuošė puodelius akytėmis ir nupiešė besišypsančias burnytes. Laikydami puodelį, jie švelniai traukė siūlą žemyn. Iš pradžių, esant sausam siūlui, garsas buvo duslus arba visai nesigirdėjo. Vėliau siūlas ir pirštai buvo sudrėkinti vandeniu. Braukiant sudrėkintais pirštais siūlu žemyn, puodelis pradėjo skleisti garsą, panašų į juoką ar kikenimą. Vaikai pastebėjo, kad garsas tapo stipresnis, kai siūlas buvo gerai sudrėkintas. Jie eksperimentavo – braukė stipriau ar silpniau, bandė naudoti kempinėlę ir stebėjo, kaip keičiasi garsas.

Išvada. Eksperimento metu pavyko „prakalbinti“ puodelį. Sudrėkinus siūlą ir braukiant jį pirštais, siūlas pradeda virpėti. Virpesiai perduodami puodeliui, o šis juos sustiprina, todėl girdimas garsas, primenantis juoką. Tai garso susidarymo pavyzdys.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su kristalizacijos procesu, stebėti, kaip iš prisotinto druskos tirpalo formuojasi druskos kristalai, ugdyti vaikų stebėjimo, tyrinėjimo ir kantrybės gebėjimus.

Hipotezė. Ar iš prisotinto druskos tirpalo gali užaugti druskos kristalai?

Veiklos eiga. Su ugdytiniais buvo sumanyta ištirti, kaip susidaro druskos kristalai. Buvo paruoštas prisotintas druskos tirpalas – į karštą vandenį (suaugusiojo pagalba) vaikai bėrė druską ir maišė tol, kol ji nebetirpo. Iš mėlynos šenilinės vielutės vaikai suformavo snaigių formas ir pririšo jas prie pagaliuko taip, kad jos kabotų stiklinės viduryje ir neliestų dugno. Paruoštos snaigės buvo panardintos į druskos tirpalą ir paliktos ramioje vietoje kelioms dienoms. Vaikai stebėjo, kaip vandeniui pamažu garuojant ant snaigių formų pradėjo formuotis smulkūs balti druskos kristalai. Jie lygino pradines ir pasikeitusias formas, pastebėjo, kaip mėlyna vielutė pasidengė baltais kristalais ir tapo panaši į apšerkšnijusią snaigę. Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo rezultatus – užduočių lapuose piešė snaiges apaugusias kristalais, įvardino, kas pasikeitė, ir aptarė, kokiomis sąlygomis jie susidarė.

Išvada. Taip, iš prisotinto druskos tirpalo gali užaugti druskos kristalai. Vaikai suprato, kad vandeniui garuojant druska nebetelpa tirpale ir vėl tampa kieta. Mažos druskos dalelės jungiasi tarpusavyje ir sudaro kristalus, kurie prisitvirtina prie vielutės ir palaipsniui auga.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Per patyriminę, kūrybinę ir žaidybinę veiklą supažindinti vaikus su Lietuvos simboliais, ugdyti pilietiškumo jausmą, skatinti kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.

Hipotezė. Jei vaikai su Lietuvos simboliais bus supažindinami per žaidybinę, kūrybinę ir sensorinę veiklą, tuomet jie geriau įsimins svarbiausius simbolius ir stiprės jų pilietiškumo jausmas.

Veikla. Veikla prasidėjo pažintimi su Lietuvos simboliu – vėliava. Vaikai apžiūrėjo mažas vėliavėles, jas nešė ir statė į vazą, taip mokydamiesi pagarbos savo šalies simboliui. Vėliau visi ėjo rateliu aplink iškeltą vėliavą, stiprindami bendrystės ir vienybės jausmą. Kūrybinėje dalyje vaikai iš spalvotų LEGO kaladėlių dėliojo Lietuvos vėliavos spalvas – geltoną, žalią ir raudoną – taip įtvirtindami spalvų seką. Vėliau statė Gedimino pilies bokštus iš spalvotų kaladėlių, susipažindami su vienu iš svarbiausių Lietuvos istorinių simbolių. „Kelionė“ tęsėsi – iš spalvotų kaladėlių vaikai tiesė kelią ir juo „keliavo“ patys. Ši veikla lavino jų vaizduotę bei erdvinį suvokimą. Sensoriniame kambaryje, naudodami spalvotus šviečiančius kubus, jie dar kartą dėliojo Lietuvos vėliavą, patirdami spalvas per šviesą ir pojūčius. Pasipuošę trispalvės spalvų karūnomis, vaikai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo šventėje, kur patyrė bendrą šventinę nuotaiką ir stiprino savo pilietiškumo jausmą.

Išvada. Žaidimu paremta veikla pasiteisino – vaikai aktyviai ir noriai įsitraukė į visas veiklas, drąsiai bendradarbiavo, rodė susidomėjimą Lietuvos simboliais. Per patyriminę, kūrybinę ir sensorinę veiklą jie lengviau įsidėmėjo Lietuvos vėliavos spalvas, jų seką, susipažino su Gedimino pilimi bei valstybės švente.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Išbandyti naują piešimo būdą, skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą.

Hipotezė. Ar galima piešti ant sniego pusnių naudojant dažus?

Veiklos eiga. Kūrybinei veiklai buvo paruošti guašo dažai, sumaišyti su vandeniu ir supilti į plastikinius buteliukus. Vaikai susipažino su naudojamomis priemonėmis, mokėsi atpažinti ir įvardinti spalvas. Išėję į kiemą, vaikai išbandė piešimą ant sniego pusnių. Jie spaudė buteliukus, stengėsi kontroliuoti rankų judesius, kad dažai tolygiai lietųsi ant sniego paviršiaus. Kūrybinis procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo, nuostabos ir teigiamų emocijų.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad piešti galima ne tik ant popieriaus, bet ir ant sniego. Hipotezė pasitvirtino – ant sniego piešti galima, tačiau tokia veikla galima tik esant tinkamoms oro sąlygoms žiemos metu.

„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Susipažinti su spalvotais siūlais ir popieriaus ritinėliais, tyrinėti jų savybes, lavinti smulkiąją motoriką, kūrybiškumą bei gebėjimą rūšiuoti ir lyginti.

Hipotezė. Ar tyrinėdami siūlus ir popieriaus ritinėlius (lygindami, sukdami, verdami, rūšiuodami ir klijuodami) vaikai geriau pažins jų savybes ir gebės sukurti kūrybinius darbelius?

Eiga. Vaikų dėmesį patraukė krepšys su spalvotais siūlais ir popieriaus ritinėliais. Jie tyrinėjo spalvas, lietė medžiagas, lygino siūlų ilgį – aiškinosi, kuris ilgesnis, kuris trumpesnis. Vaikai suko siūlus ant popieriaus ritinėlių ir stebėjo, kaip jie gražiai apsiveja aplink. Taip pat išbandė kitus būdus – vėrė ir stūmė spalvotus popieriaus ritinėlius per įtemptą siūlą, ieškojo patogiausio ir veiksmingiausio būdo jiems judėti. Naudodami mažus pincetus, rūšiavo siūlų kamuoliukus pagal spalvas – ši veikla pareikalavo susikaupimo ir kruopštumo. Galiausiai karpytus siūlus klijavo ant popieriaus, kurdami spalvingus ir išradingus darbelius. Taip gimė ypatinga popieriaus ir siūlo draugystė – kupina spalvų, kantrybės ir kūrybos džiaugsmo.

Išvada. Tyrinėdami siūlus ir popieriaus ritinėlius, vaikai praktiškai išbandė įvairius veikimo būdus ir geriau pažino šių medžiagų savybes – ilgį, spalvą, storį, lankstumą bei tekstūrą. Atlikdami užduotis jie mokėsi lyginti, rūšiuoti, derinti ir kūrybiškai pritaikyti medžiagas skirtingose veiklose. Užsiėmimai skatino smulkiosios motorikos lavėjimą, stiprino rankų–akių koordinaciją, ugdė kantrybę, dėmesio sutelkimą ir bendradarbiavimo įgūdžius. Hipotezė pasitvirtino – aktyvus tyrinėjimas padėjo vaikams geriau suprasti medžiagų savybes ir kūrybiškai jas pritaikyti.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Suprasti, kas yra ledas, stebint vandens virsmą iš skystosios į kietąją būseną.

Hipotezė. Jeigu vanduo bus paliktas lauke, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, vanduo sušals ir pavirs ledu.

Veiklos eiga. Į keksiukų, ledo kubelių formeles įpylėme vandens ir padėjome juos lauke, kai oro temperatūra buvo –10 °C. Vėliau vaikai gamino ledo kubelius: į formeles įpylė vandens, įdėjo uogyčių ir jas paliko lauke. Sušalę ledo kubeliai su uogomis buvo palikti paukšteliams.

Lygindami skirtingas formeles, vaikai pastebėjo, kad mažesnis vandens kiekis užšalo greičiau nei didesnis.  Vaikai suprato, kad ledas – tai užšalęs vanduo: kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, vanduo sustingsta ir virsta ledu.

Išvada. Stebėdami vandens užšalimą, vaikai suprato, kad ledas – tai užšalęs vanduo, susidarantis, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Hipotezė pasitvirtino: lauke paliktas vanduo sušalo ir pavirto ledu.

STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: tyrinėjimas, stebėjimas, mąstymo įgūdžiai, gebėjimas kelti prielaidas ir daryti išvadas, mokėjimas mokytis bei emocijų suvokimas ir raiška. Vaikams veikla buvo įdomi, įtraukianti ir suteikė galimybę patirti gamtos reiškinius tiesiogiai.

„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė