Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir erdvinį suvokimą, supažindinant su 3D rašiklio naudojimu kurti paprastas erdvines formas.

Hipotezė. Ar pavyks sukurti erdvines geometrines figūras panaudojant 3D rašiklį?

Veiklos eiga. Vaikai stebėdami susipažino su 3D rašikliu, išsiaiškino jo veikimo galimybes. Išklausę saugumo instruktažo, pradėjo kurti erdvines geometrines figūras. Išsirinko popierines geometrines figūras, jas uždėjo ant stalo padėkliuko ir flomasteriu apvedė jų kontūrus. Į 3D rašiklį įdėjo spalvotą plastiką. Pirmiausia vaikai išvedžiojo formų kontūrus, vėliau užpildė jų vidų, uždėjo medinius pagaliukus, kuriuos pritvirtino tuo pačiu karštu plastiku. Vaikai pastebėjo, kad valdant šį įrankį reikalingas susikaupimas, dėmesingumas, kruopštumas.

Išvada. Iškelta hipotezė pasitvirtino. Paprastos spalvingos formos nukeltos nuo stalo padėkliuko tapo erdviniais objektais – geometrinėmis figūromis. Šiuolaikinė technologija, tai nauja, įtraukianti patirtis kasdieninėje vaikų veikloje.

 Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Ugdyti rašybos, skaičiavimo ir smulkiosios motorikos gebėjimus; mokyti pažinti raides ir sudėlioti savo vardą, naudojant raidėmis pažymėtas „Duplo“ kaladėles.

Hipotezė. Jei vaikai sudėlios savo vardą iš ant „Duplo“ kaladėlių užrašytų raidžių, suskaičiuos raidžių skaičių ir duomenis pažymės diagramoje, jie galės nustatyti, kieno vardas yra ilgiausias, o kieno – trumpiausias.

Eiga. Veikla pradėta vartant knygeles ir aptariant raidžių svarbą. Pokalbio metu vaikai padarė išvadą, kad be raidžių nebūtų žodžių ir nebūtų galima skaityti. Mokytoja išdėliojo lapelius su vaikų vardais, o vaikai kiekvienas susirado savąjį. Pasiėmę lapelius, jie ieškojo „Duplo“ kaladėlių su savo vardo raidėmis. Sudėlioję vardus, vaikai statė bokštus, išlaikydami teisingą raidžių eiliškumą. Tuomet skaičiavo raides ir nustatė jų kiekį. Galiausiai duomenis žymėjo stulpelinėje diagramoje. Vėliau analizavo rezultatus ir, pažvelgę į diagramą, iš karto įvardijo, kieno vardas ilgiausias, o kieno – trumpiausias.

Išvada. Vaikai suprato, kad suvedus duomenis į vieną vietą, juos daug lengviau analizuoti. Jie nustatė, kad ilgiausias vardas yra Gabrieliaus, o trumpiausi – Ado ir Jorės.

Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Kasdienių žaidybinių–patyriminių veiklų metu supažindinti vaikus su pagrindinėmis geometrinėmis figūromis (apskritimu, kvadratu, trikampiu), įtvirtinti jų pavadinimus.

Hipotezė. Ar vaikai, aktyviai žaisdami ir tyrinėdami, pažins ir atskirs geometrines figūras?

Veiklos  eiga. Vaikai susipažino su geometrinėmis figūromis, žiūrėdami mokomuosius filmukus. Vėliau jie atpažino ir rodė figūras paveiksluose, dėjo jas į „kartoninio namo“ tuščius langelius ir žaidė jame. Aplink geometrines figūras mažieji dėliojo spalvotus kamštelius, įvardijo spalvas ir figūras. Iš kvadratinių kaladėlių tiesė kelią, statė žmonių figūrėles ir judėjo juo pražergtomis kojomis. Ant trikampio trafareto, priklijuoto ant grindų, dėliojo iš antrinių žaliavų pagamintas trikampes minkštas kaladėles, aplink jį stumdė mašinas. Vaikai taip pat dirbo su apvalia figūra, kurioje buvo pavaizduota saulė – jos išorė buvo apvesta geltona spalva, todėl vaikai į šią geltoną liniją bedė dantų krapštukus. Taip mažieji lavino bendradarbiavimo gebėjimus, kūrybiškumo įgūdžius, loginį bei inžinerinį mąstymą.

Išvada. Aktyvi, patyriminiu žaidimu paremta veikla padėjo vaikams lengviau įsisavinti geometrines figūras. Vaikai gebėjo atpažinti ir įvardyti figūras bei jas pritaikyti įvairiose veiklose.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir smalsumą konstruojant iš LEGO kaladėlių, lavinti problemų sprendimo gebėjimus bei supažindinti su paprastais miesto kūrimo ir statybos principais.

Hipotezė. Ar pavyks sujungus statinius iš LEGO kaladėlių sukurti bendrą miestą?

Veiklos eiga. Vaikams patinka konstruoti įvairius statinius iš LEGO kaladėlių, todėl vieną dieną jie sumanė sukurti miestą. Pirmiausia su vaikais buvo pasikalbėta, kas būna mieste – namai, keliai, parkai, parduotuvės, tiltai. Vaikai dalijosi savo idėjomis ir pasakojo, kokius statinius norėtų pastatyti. Vėliau vaikai pradėjo konstruoti. Vieni statė aukštus namus, kiti – tiltus, parką ar kitus miesto statinius. Konstruodami vaikai bendravo tarpusavyje, tarėsi, kur geriausia pastatyti savo statinį, kad visi kartu galėtų sukurti vieną bendrą miestą. Baigę statyti, visi kartu apžiūrėjo sukurtą LEGO miestą. Vaikai pristatė savo statinius, pasakojo, ką pastatė ir kas vyksta jų sukurtoje miesto dalyje.

Išvada. Iš LEGO kaladėlių tikrai galima sukurti miestą. Vaikai pastatė daug įvairių statinių ir sujungė juos į vieną bendrą miestą. Veiklos metu ugdytiniai patyrė daug džiaugsmo, kūrybiškai reiškė savo idėjas, mokėsi bendradarbiauti ir planuoti. Konstruodami jie lavino smulkiąją motoriką, vaizduotę bei domėjimąsi kūryba ir statyba.

                                                                                                   Mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su spalvų maišymu ir parodyti, kaip iš pagrindinių spalvų galima išgauti naujas spalvas.

Hipotezė. Jeigu sumaišysime dvi skirtingas spalvas, galėsime išgauti naują spalvą, panašią į tas, kurios yra vaivorykštėje.

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje mokytoja su vaikais aptarė, kas yra vaivorykštė, kokias spalvas joje galime pamatyti ir kiek jų yra. Vaikai apžiūrėjo pagrindines spalvas – raudoną, geltoną, mėlyną ir žalią. Vėliau jie spėliojo ir bandė nusakyti, kas galėtų nutikti, jei būtų sumaišytos dvi skirtingos spalvos. Po spėjimų vaikai pradėjo eksperimentuoti maišydami spalvas: sumaišę raudoną ir mėlyną gavo violetinę, raudoną ir geltoną – oranžinę, o geltoną ir mėlyną – žalią spalvą. Maišydami geltoną ir žalią spalvas vaikai išgavo mėlyną. Gautomis spalvomis vaikai piešė vaivorykštę. Veiklos pabaigoje kartu aptarta, kokias naujas spalvas pavyko sukurti ir ar pasitvirtino jų spėjimai.

Išvada.Vaikai suprato, kad maišant spalvas galima sukurti naujas spalvas. Tyrimo metu jie išgavo violetinę, oranžinę, žalią ir mėlyną spalvas. Hipotezė pasitvirtino.

 Mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Išbandyti netradicinį piešimo būdą ant sniego, skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą bei paminėti Kovo 11-ąją.

Hipotezė. Ar galima ant sniego nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą?

Veiklos eiga. Su vaikais buvo aptarta, kad rytoj – Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kalbėtasi, kokia tai šventė ir kuo ji svarbi Lietuvai. Vaikai prisiminė Lietuvos simbolius – himną, herbą ir vėliavą, aptarė, kad per šventes prie namų iškeliama Lietuvos vėliava.

Tuomet buvo iškeltas klausimas, ar ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą. Vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas ir jų eiliškumą. Lauke buvo pasirinkta vieta ant sniego, vaikai pasirinko purškiklius su guašu. Jie spaudė purškiklių rankenėles, stengėsi valdyti rankų judesius, kad spalvos ant sniego pasiskirstytų plačiai ir tolygiai. Kūrybinis procesas vaikams suteikė daug gerų emocijų ir džiaugsmo.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino – naudojant purškiklius ir guašą ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą. Vaikai kūrybiškai paminėjo Kovo 11-ąją ir prisiminė Lietuvos simbolius.

Grupės mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Skatinti vaikų pažinimo gebėjimus, sudarant galimybes patiems sodinti, laistyti, stebėti ir matuoti svogūnų laiškų augimą.

Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?

Eiga. Vaikai, pasižiūrėję trumpą siužetą apie svogūnų sodinimą, sužinojo, kad prieš sodinimą galima nupjauti svogūno viršūnę, tuomet laiškai išdygsta greičiau. Tyrinėdami perpjautą svogūną jie uostė, lietė, ragavo ir aptarė jo savybes. Vaikai sužinojo, kad svogūno laiškai auga į viršų, o šaknys – žemyn į žemę, taip pat kad augalams augti reikalingas vanduo. Kartu su mokytoja vaikai nusprendė atlikti eksperimentą: vienus svogūnus sodino į žemę, o kitus merkė į vandenį. Jie stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo ir kada pradėjo augti laiškai. Išdygusius laiškus vaikai matavo liniuote, lygino jų ilgį (ilgesnis – trumpesnis, didesnis – mažesnis) ir matavimus kartojo kas kelias dienas. Užaugusius laiškus vaikai nukirpo, juos uostė ir ragavo.

Išvada. Vaikai susipažino su svogūno savybėmis, stebėjo ir matavo laiškų augimą, įtvirtino sąvokas didelis–mažas, ilgas–trumpas. Jie padarė išvadą, kad svogūnų laiškus galima užsiauginti ant palangės, o žemėje pasodinti svogūnai sudygsta greičiau nei pamerkti į vandenį.

„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su miško gyvūnais, skatinti pažinimą, smalsumą, kalbos, smulkiosios motorikos ir bendradarbiavimo gebėjimus per įvairias žaidybines veiklas.

Hipotezė. Ar vaikai, stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami, gali geriau pažinti miško gyvūnus?

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai ekrane stebėjo miško gyvūnus ir kartu aiškinosi, koks tai gyvūnas, mokėsi juos atpažinti ir įvardyti. Iš maišelio jie traukė gyvūnų figūrėles, jas apžiūrėjo ir pasakė, kokį gyvūną rado. Vėliau vaikai tyrinėjo, ar gyvūnai plaukia – metė figūrėles į vandenį ir bandė jas plukdyti laiveliu. Po to mažieji šoko ratelį, užsidėję karūnas su įvairių miško gyvūnų paveikslėliais. Kitos veiklos metu vaikai tarp pupelių ieškojo paslėptų gyvūnų figūrėlių, jas surado ir sustatė į eilę. Žaisdami prie sensorinio stalo šaukšteliu pylė pupeles iš vienų indų į kitus – iš puodelių į didelius puodus, o iš puodų į dėžutes. Vaikai taip pat žaidė gyvūnų loto žaidimą ir mokėsi atpažinti gyvūnus paveikslėliuose. Veiklos pabaigoje ant dėžės klijavo paveikslėlius su gyvūnų piešinėliais ir kartu kūrė bendrą miško paveikslą.

Išvada. Vaikai aktyviai ir noriai dalyvavo visose veiklose, susipažino su miško gyvūnais, mokėsi juos atpažinti, įvardyti. Stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami jie plėtė savo žinias apie miško gyvūnus, todėl hipotezė pasitvirtino – per patyriminę ir žaidybinę veiklą vaikai geriau pažino miško gyvūnus. Atlikdami įvairias užduotis vaikai lavino smulkiąją motoriką, dėmesį, kalbinius gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti ir veikti kartu.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Per patyriminę veiklą su vandeniu ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir vartoti sąvokas „daug“ ir „mažai“, lyginant vandens kiekius.

Hipotezė. Ar vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, gebės atskirti, kur yra daugiau, o kur mažiau vandens?

Veiklos eiga. Apžiūrėję ant stalo pastatytą indą su vandeniu, mažas talpas, pipetes, šaukštelius bei laistytuvėlį, vaikai panoro viską paliesti, išbandyti, ir sušlapti pirštukus. Pakviesti pilstyti vandenį iš didelio indo į mažesnes talpas pasirinktomis priemonėmis, vaikai pradėjo semti, lašinti ir pilstyti vandenį bei stebėti, kaip talpos pildosi. Veiklos metu buvo įvardijamos sąvokos „daug“ ir „mažai“. Kai talpos prisipildė skirtingu kiekiu vandens, jos buvo pastatytos šalia viena kitos ir kartu su vaikais lyginamos, ugdytiniai buvo skatinami stebėti ir palyginti vizualiai. Per šią patyriminę veiklą su vandeniu vaikai, tyrinėdami ir lygindami, pradėjo formuoti kiekio suvokimo pradmenis ir gebėjimą atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.

Išvada. Vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, pradėjo suprasti ir atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.

„Boružėlių“ vaikų Benita Jakaitytė