Tikslas. Suprasti, kas yra ledas, stebint vandens virsmą iš skystosios į kietąją būseną.

Hipotezė. Jeigu vanduo bus paliktas lauke, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, vanduo sušals ir pavirs ledu.

Veiklos eiga. Į keksiukų, ledo kubelių formeles įpylėme vandens ir padėjome juos lauke, kai oro temperatūra buvo –10 °C. Vėliau vaikai gamino ledo kubelius: į formeles įpylė vandens, įdėjo uogyčių ir jas paliko lauke. Sušalę ledo kubeliai su uogomis buvo palikti paukšteliams.

Lygindami skirtingas formeles, vaikai pastebėjo, kad mažesnis vandens kiekis užšalo greičiau nei didesnis.  Vaikai suprato, kad ledas – tai užšalęs vanduo: kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, vanduo sustingsta ir virsta ledu.

Išvada. Stebėdami vandens užšalimą, vaikai suprato, kad ledas – tai užšalęs vanduo, susidarantis, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Hipotezė pasitvirtino: lauke paliktas vanduo sušalo ir pavirto ledu.

STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: tyrinėjimas, stebėjimas, mąstymo įgūdžiai, gebėjimas kelti prielaidas ir daryti išvadas, mokėjimas mokytis bei emocijų suvokimas ir raiška. Vaikams veikla buvo įdomi, įtraukianti ir suteikė galimybę patirti gamtos reiškinius tiesiogiai.

„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Ugdyti vaikų pažinimo, tyrinėjimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, skatinant stebėti, lyginti gyvūnų pėdsakus ir nustatyti, kuriam gyvūnui jie priklauso.

Hipotezė. Jei atidžiai stebėsime pėdsakų formą ir dydį bei juos palyginsime, galėsime atspėti, kieno tai pėdos.

Veiklos eiga. Veikla „Kieno pėdos?“ buvo vykdoma taikant STREAM ugdymo principus. Vaikai tyrinėjo gyvūnų pėdų pėdsakus, stebėjo jų formą, dydį, lygino ir darė išvadas. Naudodamiesi interaktyviu ekranu, atidžiai apžiūrėjo pėdsakų vaizdus ir bandė nustatyti, kuriam gyvūnui jie priklauso. Kūrybiškai įsitraukę į žaidybinę-pažintinę situaciją, sekė pėdsakais ir vaidino atradėjus. Jie lygino pėdsakų dydžius, matavo juos savo delnais ir pastebėjo skirtumus, taip plėtodami pažinimo, matematikos bei kalbinius gebėjimus.

Išvada. Vaikai, lygindami pėdsakų formą ir dydį, pastebėjo skirtumus bei panašumus ir, remdamiesi stebėjimais, galėjo pagrįstai nuspręsti, kuriam gyvūnui priklauso pėdsakai.

Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Stebėti, kaip pieno riebalai reaguoja su indų plovikliu ir ieškoti spalvų žaismės.

Hipotezė. Ar galima piešti ant pieno?

Veiklos eiga. Mokytoja į lėkštę įpylė pieno, o vaikai įlašino skirtingų spalvų dažų. Vaikai merkė vatos pagaliuką į indų ploviklį ir tuo pačiu galiuku į pieną. Stebėjo, kaip indų plovikliui susimaišius su pienu, dažai pradėjo judėti, keisti spalvą. Dėl dažų ir pieno spalvų kontrasto, vaikai tą judėjimą pamatė savo akimis. Ieškojo skirtingų siluetų, paveikslų.

Išvada. Pagaliukui su indų plovikliu palietus pieną įvyksta cheminė reakcija. Piene esantys riebalai ir indų ploviklis bando susijungti ir tai iššaukia judėjimą. Eksperimentas pavyko. Vaikai buvo sužavėti išgautais nepakartojamais raštais.

Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Tyrinėti sniego tirpimo procesą ir sužinoti, kuriame stiklainyje greičiau ištirps sniegas, palyginti vandens kiekį skirtingo dydžio stiklainiuose.

Hipotezė. Jeigu mažesniame stiklainyje sniegas ištirps greičiau, o didesniame – lėčiau, ar skirsis vandens kiekis?

Veiklos eiga. Vaikai linksmai ruošėsi tyrinėjimui – papuošė stiklainius: klijavo akis, nosį ir burną, taip sukūrė „Sniego draugus“. Tada nusprendė atlikti bandymą ir išsiaiškinti, per kiek laiko sniegas ištirps, ar skirsis vandens kiekis  stiklainiuose? Ant stalo padėjo skirtingos talpos stiklainius: 0,5 litro ir 1 litro. Į kiekvieną indą pridėjo sniego ir pastatė šiltoje patalpos vietoje. Smalsiai stebėjo, kaip sniegas pamažu tirpo. Ugdytiniai aptarinėjo pokyčius, spėliojo, kuriame stiklainyje ištirps pirmiausia. Jie palygino tirpimo greitį, kantriai laukė rezultatų, kol sniegas pamažu stiklainiuose mažėjo, mažėjo ir virto vandeniu.

 Išvada. Vaikai pastebėjo, kad sniegas greičiau ištirpo 0,5 litro talpos stiklainyje, nes į jį buvo įdėta mažiau sniego. 1 litro stiklainyje sniego buvo daugiau, todėl tirpimo procesas užtruko ilgiau, o ištirpus susidarė didesnis vandens kiekis.

                                                                                    „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Tyrinėjant ir atliekant paprastus eksperimentus susipažinti su gintaro fizinėmis savybėmis (tankiu, skaidrumu, kvapu, šiluminėmis ypatybėmis), ugdyti vaikų pažinimo gebėjimus bei lavinti smulkiąją motoriką naudojant įvairius tyrinėjimo įrankius.

Hipotezė. Gintaras elgsis kitaip nei paprastas akmuo: sūriame vandenyje jis neskęs, o trinamas skleis specifinį sakų kvapą ir taps šiltesnis.

Veiklos eiga. Vaikai lietė šlifuotus ir šiurkščius gintaro gabalėlius, juos uostė. Lygino temperatūrą pridėdami prie žando ir pastebėjo, kad gintaras yra „šiltas“ mineralas. Stipriai trinant gintarą į audinį ar delnus, buvo stebima, ar pasikeičia jo kvapas – vaikai užuodė sakams būdingą aromatą. Naudodami žibintuvėlius, vaikai peršvietė gintaro gabalėlius, stebėjo spalvos pokyčius, ieškojo viduje esančių intarpų, oro burbuliukų. Per didinamuosius stiklus tyrinėjo gintaro „raštą“. Atliktas bandymas su vandeniu: į stiklinę su gėlu vandeniu vaikai įmetė gintaro gabalėlius – jie nuskendo. Į kitą stiklinę buvo įberta keli šaukštai druskos. Pakitus vandens tankiui, gintaras pakilo į paviršių. Vėliau vaikai šaukštais gaudė gintaro gabalėlius iš vandens – ši veikla lavino rankos ir akies koordinaciją bei įrankių valdymo įgūdžius.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino: gintaras pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Skirtingai nei dauguma akmenų, jis plūduriuoja sūriame vandenyje, reaguoja į trintį skleisdamas sakų kvapą ir yra pralaidus šviesai. Tai patvirtina, kad gintaras yra organinės kilmės – sustingę sakai, o ne uoliena.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Sudaryti sąlygas vaikams tyrinėti ledą per pojūčius, skatinti smalsumą ir džiaugsmą atrandant.

Hipotezė. Ledas tirps greičiau, jei ant jo bus lašinamas šiltas vanduo arba barstoma druska.

Veiklos eiga. Vaikai smalsiai apžiūrėjo lede užšalusias gyvūnų figūrėles, lietė ledą rankytėmis, tyrinėjo jo paviršių ir susipažino su ledo savybėmis. Bandydami išlaisvinti gyvūnus rankomis, vaikai pastebėjo, kad ledas yra kietas ir slidus, todėl figūrėlių ištraukti nepavyksta. Mokytojos padedami vaikai ieškojo sprendimų, kaip būtų galima padėti gyvūnams. Viename padėkle vaikai pipetėmis lašino šiltą vandenį ir stebėjo, kaip ledas pamažu tirpsta, atsiranda vandens lašeliai, o figūrėlės ima laisvėti. Kitame padėkle vaikai barstė druską ant ledo ir stebėjo, kaip ledo paviršiuje atsiranda duobutės, jis minkštėja ir tirpsta. Vaikai lygino abu būdus ir džiaugėsi, kai gyvūnų figūrėlės buvo išlaisvintos.

Išvados. Vaikai pamatė, kad ledas tirpsta veikiamas šilumos ir druskos. Stebėdami vykstančius pokyčius, jie suprato, jog skirtingi veiksmai gali padėti greičiau ištirpdyti ledą ir išlaisvinti lede įšalusius daiktus.

Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Ugdyti vaikų empatiškumą, atsakingumą, meilę mus supančiai gyvajai gamtai, rūpintis žiemojančiais paukščiais, kurti netradicines lesyklėles.

Hipotezė. Ar pavyks pasigaminti netradicines lesyklėles, panaudojant antrines žaliavas?

Veiklos eiga. Su vaikais buvo aptartas žiemojančių paukščių gyvenimas ir žmonių pagalbos svarba žiemos metu. Atšalus orams, vaikai įsitraukė į netradicinių lesyklėlių gamybą, naudodami antrines žaliavas. Tualetinio popieriaus ritinėlius vaikai tepė taukais ir medumi, apvoliojo grūdų, sėklų ir uogų mišinyje, o mokytoja pririšo siūlus pakabinimui. Kiti skanėstai buvo dedami į jogurto indelius ir maišomi su taukais. Pagamintos lesyklėlės buvo pakabintos lauke. Vaikai stebi lesyklėles ir supranta, kad paukščius reikia maitinti nuolat iki žiemos pabaigos.

Išvada. Vaikai nustatė, kad birios medžiagos gerai sukimba su taukais ir medumi, todėl tinka paukščių lesyklėlėms. Veikla ugdė vaikų atsakingumą, empatiją, smulkiąją motoriką ir gilino supratimą apie paukščių globą žiemą.

 „Boružiukų“  grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Sudaryti vaikams galimybes per patyrimines veiklas susipažinti su sniego savybėmis.

Hipotezė. Ar vaikams įdomu žaisti su sniegu grupėje? Ar sniegas gali pavirsti vandeniu?

Veikla. Veikla prasidėjo linksma dainele apie žiemą. Vaikai aiškinosi, kad žiemą sninga baltas sniegas. Nedrąsiai, bet smalsiai jie kišo pirštukus į sniegą, sėmė jį rankomis, tačiau greitai paleido, pajutę, kad sniegas yra šaltas. Visgi smalsumas nugalėjo – vaikai dėjo sniegą ant delniukų ir stebėjo, kas vyksta. Jie emocingai reagavo pastebėję, kad nuo delno pradėjo lašėti vanduo. Taip vaikai suprato, jog sniegas sušilo, tirpsta ir virsta vandeniu.

Vaikams buvo sudarytos galimybės žaisti su sniegu grupėje: jie lipdė sniego kamuoliukus ir mėtė juos į dėžutę. Kai kurie vaikai bandė sniegą paragauti, tačiau greitai suprato, kad jis yra nevalgomas.

Išvados. Veiklos metu vaikai per pojūčius ir tiesioginę patirtį su sniegu patyrė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Ugdytiniai buvo skatinami tyrinėti, stebėti vykstančius pokyčius bei ugdyti priežasties ir pasekmės suvokimą. Vaikams buvo įdomu ir linksma žaisti su sniegu grupėje.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Išbandyti skirtingus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes tarpusavyje ir su tikru sniegu, ugdyti vaikų pojūčius, stebėjimo, lyginimo ir vertinimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą?

Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo nuspręsta pasigaminti dirbtinį sniegą ir išbandyti du skirtingus jo gamybos receptus. Pasiskirstę į dvi grupes vaikai gamino dirbtinį sniegą: a) iš miltų ir aliejaus, b) iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų.

Vaikai maišė produktus, minkė masę, lietė, formavo kamuoliukus ir lipdė besmegenius, taip tyrinėdami skirtingas tešlų struktūras ir jutiminius pojūčius. Vėliau vaikai palygino jo pojūčius su dirbtiniu sniegu – lietė, spaudė, stebėjo spalvą, purumą, lipnumą bei pojūčius rankoms.

Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo darbo rezultatus – atliko užduotis lapuose: nupiešė, ką nulipdė iš pasirinkto dirbtinio sniego recepto, emocijų ženklais įvertino, kuris dirbtinis sniegas jiems patiko labiausiai bei palygino dirbtinį sniegą su natūraliu, pažymėdami šypsenėle labiau patikusį.

Išvada. Taip, dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą, tačiau jis vis tiek skiriasi savo savybėmis.

Vaikai pastebėjo, kad skirtingi dirbtinio sniego receptai turi nevienodas savybes. Vieniems labiau patiko sniegas iš miltų ir aliejaus, nes buvo švelnus, glotnus ir lengvai lipdėsi, nors nebuvo baltas. Kitiems patiko krakmolo ir skutimosi putų sniegas dėl baltumo ir purumo, tačiau jis sunkiai lipo ir buvo sudėtinga formuoti besmegenius.

Dalis vaikų nusprendė, kad smagiausia žaisti su tikru sniegu, nors pirštukai greitai sušalo ir ilgai žaisti nepavyko.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su žiemojančiais paukščiais ir jų mitybos ypatumais šaltuoju metų laiku. Ugdyti vaikų empatiją gamtai, lavinti smulkiąją motoriką bei tyrinėti skirtingų medžiagų (riebalų ir sėklų) savybes bei jų sąveiką.

Hipotezė. Riebalai (taukai) veikia kaip „klijai“, kurie sukimba su sėklomis ir kruopomis, o sustingę lauke virsta tvirtu, paukščiams lengvai pasiekiamu energijos šaltiniu.

Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo ir lietė veiklai skirtus ingredientus – sėklas, kruopas ir taukus, aptarė jų savybes bei paukščių mitybos ypatumus žiemą. Rankomis minkė taukus, formavo rutuliukus ir stebėjo, kaip nuo rankų šilumos jie minkštėja. Suformuotus rutuliukus ir taukais pateptus popieriaus ritinėlius apvoliojo sėklų bei kruopų mišinyje, pritvirtino virveles. Pagaminti lesalo gaminiai buvo išnešti į lauką ir pakabinti ant medžių, stebint, kaip šaltyje taukai sukietėja.

Išvados. Riebalai šilumoje minkštėja, o šaltyje kietėja, todėl gali sujungti birias medžiagas į tvirtą visumą. Sėklos ir kruopos yra svarbus paukščių energijos šaltinis žiemos metu. Naudojant paprastas priemones buvo sukurti funkcionalūs ir tvirti lesalo gaminiai. Veiklos metu vaikai lavino smulkiąją motoriką, skaičiavo ir lygino gaminių dydžius, bei praktiškai prisidėjo prie paukščių globos.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė