Tikslas. Ugdyti vaikų pažinimą apie žiemos gamtos reiškinius, sudaryti galimybes per patirtį ir pojūčius stebėti sniego ir ledo savybes bei jų virsmą vandeniu, skatinti smalsumą ir saugų elgesį.
Hipotezė. Vaikai pastebės, kad sniegas ir ledas yra šalti, o sušilus jie ištirpsta ir virsta vandeniu.
Veiklos eiga. Ryto rato metu buvo kalbamasi apie žiemą. Vaikai pasakojo, kad lauke šalta, todėl reikia rengtis šiltus drabužius. Buvo aptarta, ką galima veikti žiemą – žaisti su sniegu, jį liesti, daryti sniego „angelus“. Grupėje vaikai pirštukais lietė sniegą ir ledą. Buvo stebimos jų savybės: sniegas buvo šaltas ir purus, o ledas – šaltas ir kietas. Sniegas ir ledas buvo palikti kambario temperatūroje, stebint, kaip jie tirpsta. Vaikai pastebėjo, kad ištirpus sniegui ir ledui jų vietoje atsirado vanduo. Buvo kalbamasi apie saugų elgesį – kad lauke sniego ir ledo valgyti negalima, nes galima susirgti. Kai kurie vaikai grupėje paragavo švaraus sniego ir pastebėjo, kad jis yra labai šaltas, be skonio, panašus į vandenį.
Išvada. Vaikai patyrė, kad sniegas ir ledas yra šalti, o sušilus tirpsta ir virsta vandeniu. Veikla padėjo vaikams per pojūčius ir tiesioginę patirtį pažinti gamtos reiškinius bei plėtoti jų smalsumą.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė























