Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką, kūrybiškumą, išsiaiškinti vandens ir ledo kintamąsias savybes.
Hipotezė. Kas atsitiks sušaldžius vandenį balionuose?
Veiklos eiga. Ugdomosios veiklos metu vaikai pylė šaltą vandenį į apvalios formos balionus. Užrištą balioną su vandeniu išnešėme į lauką, kur vyravo minusinė temperatūra. Kitą dieną baliono viduje radome sušalusį vandenį – ledo rutulį. Tada vaikai rutulius nuspalvino pasirinkta spalva ir jie virto – spalvotais kamuoliais.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad pliusinėje temperatūroje (šiltoje patalpoje) ledo rutuliai tirpsta, o vandens tankis šąlant didėjo. Ugdytiniai sužinojo, kad minusinėje temperatūroje vanduo virsta į ledą, o pliusinėje temperatūroje ledas virsta į vandenį, kad ledas yra kietas, šaltas, o vanduo bespalvis ir beskonis. Apvalaus baliono pagalba pavyko išgauti rutulio formos ledą. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, sakytinė kalba, santykiai su bendraamžiais, tyrinėjimas, kūrybiškumas, emocijų suvokimas ir raiška.

                                          Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir pažinimą, eksperimentuojant su netradicinėmis piešimo priemonėmis, tyrinėjant skirtingų medžiagų savybes bei ugdant stebėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus, taikant STEAM elementus.

Hipotezė. Jei naudosime skirtingo storio siūlus, linijos piešinyje skirsis savo storiu ir ryškumu.

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai tyrinėjo netradicinį piešimo būdą – piešimą siūlais. Veiklai buvo paruošti skirtingo storio ir tekstūros siūlai, guašas bei balto popieriaus lapai. Pirmiausia vaikai apžiūrėjo siūlus, juos lygino tarpusavyje, nustatė, kurie yra plonesni, o kurie storesni, lietė juos ir apibūdino pojūčius. Vėliau siūlus mirkė į guašą ir stebėjo, kaip dažai įsigeria į skirtingo storio siūlus bei kaip jie atsispindi ant popieriaus. Piešdami vaikai eksperimentavo su įvairiais judesiais: siūlus tempė, lenkė, sukiojo, dėliojo, traukė tiesiai ar vingiuotai. Veiklos metu stebėjo, kaip keičiasi piešinio linijų storis, ryškumas ir forma, priklausomai nuo siūlo storio ir judesio pobūdžio.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad siūlų storis daro įtaką piešinio išvaizdai: storesni siūlai palieka platesnes, ryškesnes linijas, o plonesni – smulkesnes ir tikslesnes.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Padėti vaikams užrašyti, pažinti, įvardinti savo vardo raides. Eksperimentavimo būdu prisiminti popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes bei išsiaiškinti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje.

Hipotezė. Ar nusispalvins balto popieriaus lapeliai ir ar išliks užrašytos raidės?

Veiklos eiga. Vaikai ant balto popieriaus lapelių su markeriu užsirašė savo vardo raides, jas įvardino, suskaičiavo. Nuspalvino įvairiomis flomasterių spalvomis folijos gabalėlius. Tuomet, naudodami pipetes, ant jų lašino vandenį ir dėjo lapelius. Atkėlus lapelius vaikai pastebėjo, kad pasiskirstęs ant folijos vanduo juos nuspalvino. Pasiskleidusios spalvos susimaišė ir pakeitė baltą lapelių foną, o  markeriu užrašytos raidės liko ryškios.  Stebėdami ir diskutuodami ugdytiniai aiškinosi popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes.

Išvada. Eksperimentas pavyko. Flomasterių spalvos sureagavo su vandeniu, folija sulaikė vandenį ir leido spalvoms pasklisti, nuspalvinti lapelius. Lapeliai tapo dar mielesni, o raidės liko ryškios. Tai patvirtino iškeltą hipotezę. Vaikams ši veikla buvo įdomi, įtraukianti.

 „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Skatinti vaikus pažinti skaičius, lavinti smulkiąją motoriką, rankų ir akių koordinaciją.

Hipotezė. Ar vaikams pavyks, naudojant žnyples, ištraukti kinetiniame smėlyje pasislėpusius skaičius?

Veiklos eiga. Vaikai mokėsi pažinti skaičius. Siekiant padidinti susidomėjimą, skaičiai buvo paslėpti kinetiniame smėlyje. Naudodami žnyples, vaikai ieškojo skaičių, o juos radę įvardijo. Kartu su mokytoja jie ieškojo tokių pačių skaičių grupėje tarp žaislų ir aplinkoje esančių daiktų.

Išvada. Veiklos metu vaikai žaisdami patyrė atradimo džiaugsmą, bendradarbiavo tarpusavyje ir aktyviai įsitraukė į užduotis. Darbas su kinetiniu smėliu lavino smulkiąją motoriką bei tobulino rankų ir akių koordinacijos įgūdžius. Ši veikla skatino vaikų domėjimąsi skaičiais ir jų pažinimą.

                                                                                         „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Tyrinėti, išbandyti sniego galimybes,  sodos ir acto  reakcijas, pažinti ir įvardinti Lietuvos vėliavos spalvas, sukurti ugnikalnį ir visiems kartu patirti geras emocijas.

Hipotezė. Ar galime sniege padaryti spalvotus sniego ugnikalnius?

Veiklos eiga. Šaltą sausio dieną, minint Sausio 13-ąją, vaikai dalyvavo atradimų ir eksperimentų veikloje. Jie įvardijo Lietuvos vėliavos spalvas ir aptarė, kad sniegas šilumoje tirpsta. Vaikams buvo iškeltas klausimas, ar galima sniege sukurti spalvotus ugnikalnius. Pirmiausia buvo aptarta, kas yra ugnikalnis ir kaip jis atrodo. Ant stalo pastatytas dubuo su sniegu, sniege įstatyti trys indeliai – krateriai. Į juos vaikai dėjo sodą, indų ploviklį, pasirinktą spalvą ir actą. Stebėta, kaip sniege „išsiveržia“ spalvoti ugnikalniai. Vaikai džiaugėsi pavykusiu eksperimentu ir tyrinėjo spalvotą sniegą.

Išvada. Veiklos metu vaikai išbandė sniego, sodos ir acto reakcijas, sėkmingai sukūrė spalvotus sniego ugnikalnius, įtvirtino Lietuvos vėliavos spalvas, lavino tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus bei patyrė teigiamas emocijas.

Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Skatinti vaikų pažintinius ir tyrinėjimo gebėjimus, lavinti smulkiąją motoriką bei rankų ir akių koordinaciją, naudojant žnyples sniege paslėptoms raidėms surasti ir jas grupuoti pagal spalvas.

Hipotezė. Ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai?

Veiklos eiga. Vaikai buvo pakviesti tyrinėti padėklus su sniegu ir pasvarstyti, kas galėtų juose slėptis. Prieš pradedant veiklą vaikai svarstė, ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai ir kokiu būdu jų paieška būtų sėkmingiausia. Kad rankos liktų šiltos ir būtų patogu dirbti, vaikams buvo pasiūlytos žnyplės, kuriomis jie ieškojo sniege paslėptų raidžių. Rastas raides vaikai rūšiavo pagal spalvas, skaičiavo jų kiekį ir lygino, kurių spalvų raidžių rado daugiau. Veiklos metu vaikai stebėjo sniego savybes, pastebėjo, kaip sniegas byra ir tirpsta, bei aptarė, ar tai turėjo įtakos raidžių paieškai.

Išvada. Tyrinėdami sniegą vaikai suprato, kad jis gali slėpti įvairius daiktus, o jų paieška reikalauja kantrybės ir tikslumo. Naudodami žnyples kaip įrankį ir rūšiuodami raides pagal spalvas, vaikai ugdė technologinius, matematinius ir pažintinius gebėjimus.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Tyrinėti, atrasti, išbandyti sniego galimybes ir visiems kartu patirti žiemos džiaugsmus.

Hipotezė. Ar pavyks piešti ant sniego?

Veiklos eiga. Žiemiška diena virto smagiu atradimų laiku. Vaikai tyrinėjo sniegą – aiškinosi, iš kur jis atsiranda, kokios jo savybės, stebėjo sniego kristalus per didinamąjį stiklą ir diskutavo, ar įmanoma ant sniego piešti. Sniego vaikai atsinešė ir į grupę, kur kiekvienas turėjo galimybę kūrybiškai eksperimentuoti. Vaikai pipetėmis lašino spalvotus dažus ant sniego ir stebėjo, kaip spalvos susilieja, o sniegas tampa spalvingas. Visi su dideliu susidomėjimu stebėjo sniego tirpimą, spalvų pokyčius ir dalijosi savo pastebėjimais.

Išvada. Ši veikla suteikė ugdytiniams daug džiaugsmo, skatino kūrybiškumą, tyrinėjimą. Vaikai įsitikino, kad piešti galima ir ant sniego, o mokymasis gali būti žaismingas ir netikėtas.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Patyriminės veiklos metu ugdyti vaikų kasdienius gyvenimo įgūdžius, tyrinėjimą, aplinkos pažinimą, iniciatyvumą, atkaklumą ir mokėjimą mokytis.

Hipotezės. Ar arbata gali padėti sušilti? Ar vaikai moka patys susitepti sumuštinį?

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vaikai aptarė metų laiką ir orą, įvardijo, kad yra žiema ir šalta. Buvo diskutuota, kas padeda nesušalti. Mokytoja paaiškino, kad sušilti gali padėti arbata su citrina ir medumi. Vaikai apžiūrėjo ir pauostė citriną, užplikė čiobrelių arbatą, ragavo medų ir sužinojo apie jų naudą sveikatai. Kol arbata vėso, vaikai savarankiškai tepėsi sumuštinius, įvardijo maisto produktus ir mokėsi saugiai naudotis peiliais. Vėliau vaikai gėrė arbatą ir valgė pačių pagamintus sumuštinius.

Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su vaistinėmis žolelėmis, citrina ir medumi, ugdė kasdienius gyvenimo įgūdžius, savarankiškumą ir iniciatyvumą. Vaikai džiaugėsi savo patirtimi ir teigė, kad išmoktus įgūdžius galės pritaikyti namuose.

Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Eksperimentuojant su skirtingomis medžiagomis, pasigaminti masę, iš kurios būtų galima nulipdyti sniego senio galvą.

Hipotezė. Ar pavyks pastatyti sniego senį ir vėliau jį ištirpdyti?

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje buvo aptarti žiemai būdingi orai ir sniego savybės. Vaikai pasakojo, ką galima veikti su sniegu, prisiminė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Mokytoja pasiūlė pasigaminti dirbtinį sniegą ir nulipdyti sniego senio galvą. Vaikams buvo pristatytos veiklai reikalingos medžiagos: soda, druska, skystas muilas ir vanduo. Vaikai paeiliui pylė ir maišė medžiagas, stebėjo jų pokyčius ir iš gautos masės formavo sniego senio galvą. Vėliau ją papuošė akytėmis ir morkos formos nosimi. Mokytoja paskatino vaikus pamąstyti, ar sniego senio galva ištirps šilumoje ir kokiais būdais dar būtų galima ją „ištirpdyti“. Vaikams nepateikus pasiūlymų, buvo pasiūlyta panaudoti actą. Vaikai stebėjo reakciją – actui sureagavus su soda, masė pradėjo putoti ir „tirpti“, sukeldama vaikams daug teigiamų emocijų.

Išvada. Veiklos metu vaikai pastebėjo, kad per didelis vandens kiekis daro masę per skystą lipdymui. Taip pat jie suprato, kad sniego senį galima „ištirpdyti“ cheminės reakcijos metu, kai actas reaguoja su soda ir suardo masę.

Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Ugdyti vaikų pažinimą apie žiemos gamtos reiškinius, sudaryti galimybes per patirtį ir pojūčius stebėti sniego ir ledo savybes bei jų virsmą vandeniu, skatinti smalsumą ir saugų elgesį.

Hipotezė. Vaikai pastebės, kad sniegas ir ledas yra šalti, o sušilus jie ištirpsta ir virsta vandeniu.

Veiklos eiga. Ryto rato metu buvo kalbamasi apie žiemą. Vaikai pasakojo, kad lauke šalta, todėl reikia rengtis šiltus drabužius. Buvo aptarta, ką galima veikti žiemą – žaisti su sniegu, jį liesti, daryti sniego „angelus“. Grupėje vaikai pirštukais lietė sniegą ir ledą. Buvo stebimos jų savybės: sniegas buvo šaltas ir purus, o ledas – šaltas ir kietas. Sniegas ir ledas buvo palikti kambario temperatūroje, stebint, kaip jie tirpsta. Vaikai pastebėjo, kad ištirpus sniegui ir ledui jų vietoje atsirado vanduo. Buvo kalbamasi apie saugų elgesį – kad lauke sniego ir ledo valgyti negalima, nes galima susirgti. Kai kurie vaikai grupėje paragavo švaraus sniego ir pastebėjo, kad jis yra labai šaltas, be skonio, panašus į vandenį.

Išvada. Vaikai patyrė, kad sniegas ir ledas yra šalti, o sušilus tirpsta ir virsta vandeniu. Veikla padėjo vaikams per pojūčius ir tiesioginę patirtį pažinti gamtos reiškinius bei plėtoti jų smalsumą.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė