Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Tyrinėti pienės pūko savybes, stebėti, kaip jis reaguoja į vandenį, ugdyti vaikų smalsumą, tyrinėjimo ir stebėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar pienės pūkas sušlaps panardintas į vandenį?
Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo kalbamasi apie pievose augančias pienes ir jų pūkus. Vaikai pievoje ieškojo pienių pūkų, stebėjo jų sandarą ir aiškinosi, kad pūko apačioje esanti sėklytė padeda pienėms plisti vėjo pagalba. Stebėdami lengvus ir purius pūkelius, vaikai ėmė svarstyti, kas nutiktų jiems sušlapus. Ugdytiniai spėliojo, kad panardintas į vandenį pienės pūkas sušlaps ir subliukš. Norėdami tai patikrinti, jie pienės pūką panardino į stiklinę su vandeniu ir ištraukė. Vaikai nustebo pastebėję, kad pūkas liko sausas ir purus. Eksperimentas buvo pakartotas dar kartą, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tyrinėdami pienių pūkelius, ugdytiniai pastebėjo, kad jų koteliai reaguoja į skirtingus skysčius – vandenyje susisuka, o druskingame vandenyje pradeda tiesintis. Vaikai svarstė, kas galėtų nutikti panardinus pūkelius į karštą vandenį. Prieš poilsį vaikai klausėsi ramios pasakos „Ką sapnavo pienės pūkas“.
Išvada. Pienės pūkas, panardintas į vandenį, nesušlampa ir nesubliūkšta. Vaikai pastebėjo, kad pūko plaukeliai apsaugo jį nuo vandens – tarp jų lieka oro, todėl pūkas išlieka lengvas ir purus. Taip pat ugdytiniai sužinojo, kad pienės koteliai reaguoja į skirtingus skysčius, o gamtoje net mažiausi augalai turi ypatingų savybių, padedančių jiems augti ir plisti.
„Nykštukųׅ“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Balandžio 27–29 dienomis darželyje vyko įdomi ir prasminga STEAM savaitė, kurios metu vaikai tyrinėjo, eksperimentavo, programavo, kūrė ir mokėsi per patirtį. Veiklose dalyvavo „Nykštukų“, „Pelėdžiukų“, „Drugelių“ ir „Kiškučių“ grupių ugdytiniai.
Balandžio 27 d. vyko mokytojos Arnės organizuota atvira STREAM veikla „Programuojame pasaką“. Vaikai, naudodamiesi edukaciniu robotuku „Mind“, spalvotu kilimėliu, pasakos „Vilkas ir trys paršiukai“ paveikslėliais bei veltinio veikėjais, mokėsi programuoti robotuko kelią. Jie skaičiavo žingsnius, numatė kryptis, sudarė komandų sekas, taisė klaidas ir robotukui sustojus prie paveikslėlio nuosekliai sekė pasaką. Veikla skatino loginį mąstymą, kalbinius gebėjimus, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.
Balandžio 28 d. vaikai dalyvavo mokytojos Virginijos organizuotoje veikloje „Lietus stiklainyje“. Eksperimento metu ugdytiniai pylė vandenį į stiklines, kūrė „debesėlius“ iš skutimosi putų ir pipetėmis lašino mėlynai nudažytą vandenį. Stebėdami, kaip spalvotas vanduo skverbiasi per putas ir leidžiasi žemyn, vaikai aiškinosi, kaip atsiranda lietus. Kiekvienas galėjo sukurti savo „lietų“ ir patirti atradimo džiaugsmą.
Balandžio 29 d. vyko mokytojos Daivos organizuota veikla „Miško slapukės – gyvalazdės“. Vaikai tyrinėjo gyvalazdes, stebėjo jų išvaizdą, skaičiavo kojeles, aptarė kūno formą, spalvą ir gebėjimą slėptis aplinkoje. Naudodami didinamuosius stiklus, ugdytiniai aiškinosi, kodėl gyvalazdės panašios į šakeles ir kaip tai padeda joms išgyventi. Vėliau iš šakelių, lanksčių vielučių, plastilino ir akyčių vaikai kūrė savo gyvalazdžių modelius.
STEAM savaitės veiklos suteikė vaikams daug teigiamų emocijų, naujų žinių ir praktinių patirčių. Ugdytiniai mokėsi tyrinėti, kelti klausimus, ieškoti sprendimų, bendradarbiauti ir džiaugtis ne tik rezultatu, bet ir pačiu pažinimo procesu. Džiaugiamės vaikų smalsumu, aktyvumu, kūrybiškumu ir noru atrasti pasaulį!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Per kūrybinį eksperimentavimą lavinti vaikų smulkiąją motoriką, stebėjimo gebėjimus ir supažindinti su paprastais gamtos bei mokslo reiškiniais.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai kruopščiai vyniojo rankšluostinio popieriaus skiautę ant pieštuko, ją suspaudė ir spalvino flomasteriais, kūrybiškai dekoruodami savo vikšrelius. Kai kuriems vaikams prireikė pagalbos, tačiau visi aktyviai įsitraukė į kūrybinį procesą. Didžiausią susižavėjimą sukėlė eksperimentas su vandeniu – vaikai stebėjo, kaip užlašintas vanduo „atgaivina“ vikšrelį, spalvos susilieja, o pats vikšrelis pradeda judėti.
Išvada. Ši STEAM veikla skatino vaikų pažinimo džiaugsmą, smalsumą, kūrybiškumą, tyrinėjimo įgūdžius bei gebėjimą stebėti ir daryti atradimus.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Aptarti vandens ciklą gamtoje ir atliekant eksperimentą stebėti, kaip susidaro lietus.
Hipotezė. Ar galima sukurti lietų stiklinėje?
Veiklos eiga. Su vaikais buvo kalbamasi apie pavasario gamtos reiškinius, vieną iš jų – lietų. Ugdytiniams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentą ir sukurti lietų stiklinėje. Vaikai noriai įsitraukė į veiklą. Į stiklinę jie pripylė vandens, ant viršaus užpurškė skutimosi putų, kurios simbolizavo debesis. Į kitą indelį įpylė vandens ir jį nuspalvino mėlynos spalvos guašu. Pipetėmis vaikai lašino spalvotą vandenį ant „debesų“ ir stebėjo, kaip pro putas pradeda skverbtis mėlyni lašeliai – „lietus“.
Išvada. Vaikai eksperimento metu susipažino su vandens ciklu gamtoje, suprato, kaip debesyse kaupiasi vanduo ir kaip susidaro lietus. Veikla skatino smalsumą, tyrinėjimą bei lavino vaikų smulkiosios motorikos įgūdžius.
Mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su svogūno augimo procesu, skatinti jų smalsumą tyrinėjant, lavinti pojūčius (lytėjimą, uoslę, skonį), ugdyti pažinimo, kalbinius ir savarankiškumo gebėjimus.
Hipotezė. Jeigu vaikai pasodins svogūno galvas į žemę, jas laistys ir prižiūrės, iš jų išaugs laiškai, kuriuos bus galima ragauti?
Veikla. Vaikai tyrinėjo svogūno galvas – jas lietė, lupinėjo, uostė, įvardijo spalvas. Vėliau pylė žemes į indelius ir sodino svogūno galvas, jas įspausdami į žemę. Ant svogūnų dėliojo spalvotus popierinius žiedus, įvardijo jų spalvas, taip pat puošė svogūnus akytėmis, kas suteikė daug teigiamų emocijų. Mažieji reguliariai laistė svogūnus ir stebėjo jų augimą. Augant laiškams, jie fiksavo pokyčius, aptarė, kas vyksta. Užaugus laiškams, stebėjo jų pjovimą, taip pat apžiūrėjo išrauto svogūno šaknis, jas lietė. Toliau vyko praktinė veikla: ugdytiniai plovė laiškus, stebėjo jų pjaustymą, ragavo. Jie taip pat stebėjo, kaip ant duonos tepamas sviestas, patys dėjo supjaustytus svogūnų laiškus ant duonos ir ragavo pagamintą užkandį.
Išvada. Vaikai susipažino su svogūno augimo procesu nuo sodinimo iki vartojimo. Jie suprato, kad augalams augti reikalinga priežiūra – žemė, vanduo ir laikas. Tyrinėdami ir praktiškai veikdami, mažieji lavino savo pojūčius, plėtė žodyną, patyrė daug teigiamų emocijų ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su skysčių įsigėrimu (absorbcija) ir spalvų maišymusi, lavinant smulkiąją motoriką bei kūrybiškumą.
Hipotezė. Jei ant vatos tamponėlio užlašinsime spalvoto vandens, jis greitai nusidažys, o šalia esančios spalvos susilies ir sudarys naujus atspalvius, taip „pražydindamos“ mūsų medį.
Veiklos eiga. Ant tyrinėjimų stalo padedamos natūralios medžio šakelės – kompozicijos pagrindas. Aplink jas išdėliojami balti vatos tamponėliai – būsimi „žiedai“. Vaikai pipetėmis siurbia vandeniu praskiestus guašo dažus ir atsargiai lašina juos ant vatos tamponėlių. Stebima, kaip vata sugeria skystį ir kaip balta spalva virsta ryškiu „žiedu“. Vaikai skatinami lašinti skirtingas spalvas ant to paties tamponėlio kraštų ir stebėti, kaip jos susilieja ir susimaišo (pvz., geltona ir mėlyna virsta žalia).
Išvados. Vata yra akyta medžiaga, kuri gerai sugeria skysčius (veikia kapiliarumo principas). Naudojant pipetes ir skystus dažus galima išgauti įvairius naujus atspalvius tiesiog ant „žiedo“. Medis „pražydo“ ne tik dėl spalvų, bet ir dėl vaikų kantrybės bei tikslių rankų judesių valdant pipetę.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Atrasti ir susipažinti su gamtine medžiaga darželio kieme, skatinti kūrybiškumą ir saviraišką.
Hipotezė. Ar pavyks „Emociukams“ užauginti plaukus?
Veiklos eiga. Veiklai atlikti buvo pasirinkta darželio kiemo teritorija, o gamtinė aplinka tapo erdvia mokymosi vieta. Vaikai prisiminė ir pakartojo emocijų pavadinimus. Vėliau jie rinko įvairią gamtinę medžiagą – lapus, šakeles, spyglius, samanas, pirmųjų pavasario gėlyčių žiedus, medžių drožles. Įsitraukę į kūrybinį procesą, vaikai kūrė „Emociukams“ plaukus. Pastebėta, kad ši veikla skatino vaikų smalsumą, kūrybinį mąstymą, lavino bendradarbiavimo įgūdžius bei smulkiąją motoriką.
Išvada. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, fizinis aktyvumas, santykiai su suaugusiais ir bendraamžiais, mokėjimas mokytis, kalbinė raiška, problemų sprendimas. Veiklos metu buvo įtvirtinta sąvoka „gamtinė medžiaga“. Smagus mokymasis lauke suteikė džiaugsmo, atradimų bei įkvėpimo.
Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus ir supratimą apie medžiagų tvarumą, statant namelį, kuris apsaugotų paršiuką nuo vilko.
Hipotezė. Ar pavyks iš skirtingų medžiagų pastatyti namelį, kurio nebūtų galima nupūsti ?
Veiklos eiga. Mokytoja, naudodama popierines lėlytes, vaikams suvaidino pasaką apie tris paršiukus. Po vaidinimo su vaikais buvo aptarta, kodėl vieni nameliai sugriuvo, o kitas išliko tvirtas. Vaikai savarankiškai pasirinko įvairias medžiagas (kartonines dėžes, plastikinius indelius, tualetinio popieriaus ritinėlius, medines kaladėles) ir ėmėsi statyti namelius. Statybos metu jie eksperimentavo, bandė skirtingus sprendimus, ne kartą perstatė savo statinius, nes šie griūdavo ar būdavo nestabilūs. Pastatę namelius, vaikai juos išbandė – pūtė, imituodami vilko veiksmus, ir stebėjo, kurie statiniai atlaiko „vėjo“ poveikį.
Išvada. Vaikai, eksperimentuodami su skirtingomis medžiagomis, nustatė, kad tvirtesni ir sunkesni statiniai yra atsparesni „pūtimui“, todėl hipotezė pasitvirtino. Veiklos metu ugdytiniai lavino kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti tarpusavyje ir pasidžiaugti rezultatu.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimą ir problemų sprendimo gebėjimus, naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas, kuriant margučio kompoziciją.
Hipotezė. Ar naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas ant didelio kartono lapo, eksperimentuojant jų išdėstymą, galimą sukurti unikalų ir kūrybišką velykinį margutį?
Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – sukurti iš gamtinių ir antrinių medžiagų velykinį margutį. Vaikams ant kartono buvo nupieštas margučio trafaretas kurį apklijavo su karštais klijais (mokytojo pagalba) pasirinktomis gamtinėmis ir antrinėmis medžiagomis (kaštonai, gilės, plastikiniai kamšteliai, kankorėžiai). Vėliau dekoravo margutį lipnia juostele, tarpus nudažė guašu, tada įvairias kruopas (žirnius, pupeles, makaronus ir pan.) nudažė maistiniais dažais. Ant nudažyto guašu margučio trafareto štampavo klijus ir vėliau barstė spalvotas kruopas.
Išvados. Kurdami velykinį margutį, vaikai suprato, kad eksperimentuojant ir kūrybiškai komponuojant įvairias gamtines bei antrines medžiagas galima sukurti unikalų ir estetišką kūrinį. Veiklos metu vaikai geriau pažino skirtingų medžiagų savybes, ugdė kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus bei problemų sprendimo įgūdžius. Jie taip pat įsitikino, kad kūrybinė veikla leidžia išreikšti savo idėjas, bendradarbiauti su kitais ir patirti džiaugsmą dėl sukurto rezultato.
Mokytoja Sigita Rimaitienė
Tikslas. Sukonstruoti plaukiantį laivelį naudojant skirtingų tekstūrų medžiagas ir išsiaiškinti, kas padeda laivui išlaikyti pusiausvyrą bei judėti vandenyje.
Hipotezė. Kempinė laikysis vandens paviršiuje, nes ji lengva ir akyta, o pūsdami į popierinę burę vaikai galės reguliuoti laivelio plaukimo kryptį ir greitį.
Veiklos eiga. Vaikai ėmė spalvotas virtuvines kempinėles (laivo pagrindas). Į jų centrą įsmeigė medinį iešmelį (stiebas). Iš spalvoto popieriaus iškirpo pasirinktos formos bures, jas dekoravo ir pervėrė per iešmelį. Laivelius nuleido į tyrinėjimų stalą („ežerą“). Vaikai stebėjo, kaip laivelis plūduriuoja.
Sukūrė vėją, pučiant burna ir laivelius plukdė per visą stalą. Vaikai skaičiavo priemones iš kurių gamino laivelius (kempinėlės, stiebas, burės), skaičiavo, kiek laivelių plaukė „ežere“.
Išvados. Kempinė yra puiki medžiaga laivui, nes dėl joje esančių oro tarpų ji neskęsta net sušlapusi. Popierinė burė „sugauna“ vėją – kuo didesnė burė ir stipresnis vėjas, tuo greičiau laivelis skrieja „ežeru“. Jei stiebas per aukštas arba burė per sunki, laivelis tampa nestabilus ir virsta, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
