Tikslas. Tyrinėti pienės pūko savybes, stebėti, kaip jis reaguoja į vandenį, ugdyti vaikų smalsumą, tyrinėjimo ir stebėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar pienės pūkas sušlaps panardintas į vandenį?
Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo kalbamasi apie pievose augančias pienes ir jų pūkus. Vaikai pievoje ieškojo pienių pūkų, stebėjo jų sandarą ir aiškinosi, kad pūko apačioje esanti sėklytė padeda pienėms plisti vėjo pagalba. Stebėdami lengvus ir purius pūkelius, vaikai ėmė svarstyti, kas nutiktų jiems sušlapus. Ugdytiniai spėliojo, kad panardintas į vandenį pienės pūkas sušlaps ir subliukš. Norėdami tai patikrinti, jie pienės pūką panardino į stiklinę su vandeniu ir ištraukė. Vaikai nustebo pastebėję, kad pūkas liko sausas ir purus. Eksperimentas buvo pakartotas dar kartą, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tyrinėdami pienių pūkelius, ugdytiniai pastebėjo, kad jų koteliai reaguoja į skirtingus skysčius – vandenyje susisuka, o druskingame vandenyje pradeda tiesintis. Vaikai svarstė, kas galėtų nutikti panardinus pūkelius į karštą vandenį. Prieš poilsį vaikai klausėsi ramios pasakos „Ką sapnavo pienės pūkas“.
Išvada. Pienės pūkas, panardintas į vandenį, nesušlampa ir nesubliūkšta. Vaikai pastebėjo, kad pūko plaukeliai apsaugo jį nuo vandens – tarp jų lieka oro, todėl pūkas išlieka lengvas ir purus. Taip pat ugdytiniai sužinojo, kad pienės koteliai reaguoja į skirtingus skysčius, o gamtoje net mažiausi augalai turi ypatingų savybių, padedančių jiems augti ir plisti.
„Nykštukųׅ“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
























