Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Per patyrimines ir kūrybines veiklas padėti vaikams pažinti rudens požymius, lavinti skaičiavimo, kalbinius, klausymosi, kūrybinius ir judėjimo gebėjimus, skatinti smalsumą bei savarankiškumą.
Hipotezė. Tyrinėdami rudeninę gamtą, vaikai geriau pažins rudens požymius, lavins savo gebėjimus ir patirs atradimo džiaugsmą.
Veiklos aprašymas. Vaikai darželio kieme ir darže rinko kaštonus bei lapus, juos lygino, skaičiavo, žaidė judriuosius žaidimus. Kasė bulves ir svogūnus, stebėjo rudenį žydinčias gėles, tyrinėjo jų spalvas ir kvapus. Grupėje kūrė lapų lietų, ieškojo pasislėpusių kaštonų, lavino taiklumą, klausėsi kaštonų skleidžiamų garsų ir iš medžių lapų kūrė rudenišką medį.
Išvados. Vaikai per pojūčius, judėjimą, žaidimą ir kūrybą pažino rudens požymius bei gamtos gėrybes. Veiklos lavino įvairius gebėjimus, skatino smalsumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą ir atradimo džiaugsmą.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Spalio 8 dieną Naujamiesčio skyriuje „Bitutė“ lankėsi mokomasis greitosios medicinos pagalbos automobilis, o kartu su juo atvyko ir svarbią misiją atliekantis medikas. Vaikams buvo organizuota įdomi edukacija, kurios metu turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su greitosios medicinos pagalbos darbuotojų veikla bei jų kasdieniu darbu.
Edukacijos metu vaikai apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos automobilį, susipažino su jame esančia medicinine įranga ir sužinojo, kokiais atvejais ji naudojama. Paramedikas papasakojo apie savo atsakingą darbą, paaiškino, kaip suteikiama pirmoji pagalba ir kodėl svarbu nelaimės atveju išlikti ramiems, nepasimesti bei laiku kreiptis pagalbos.
Vaikai smalsiai klausėsi pasakojimų, aktyviai įsitraukė į veiklas, uždavė klausimų ir dalijosi savo žiniomis. Edukacija suteikė galimybę mokytis per patirtį, skatino vaikų smalsumą, ugdė atsakomybę, empatiją ir rūpestį kitu žmogumi. Šis susitikimas priminė, kad kiekvienas galime prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo, o žinios apie pagalbos iškvietimą ir pirmosios pagalbos svarbą gali būti itin reikšmingos.
Tokios edukacijos ne tik praturtina vaikų žinias, bet ir padeda ugdyti gyvenime svarbias vertybes.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Batkevičienė
Spalio 9 dieną Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ vaikai paminėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, dalyvaudami akcijoje „Žalia šviesa gyvenimui“ ir pasipuošę žalios spalvos drabužiais.
Žalia spalva primena, kad gyvenimas yra gražus, kad galima augti, mokytis, draugauti ir padėti vieni kitiems. Tačiau būna dienų, kai nesijaučiama gerai, aplanko liūdesys, pyktis ar kitos nemalonios emocijos. Tokiais momentais labai svarbu nelikti vienam – galima apkabinti draugą, pasikalbėti, pasakyti gerą žodį ar paklausti: „Ar tau viskas gerai? Gal nori, kad pabūčiau kartu?“
Kiekvienas vaikas yra labai svarbus. Šypsena, geras žodis ir draugiškas apkabinimas gali padaryti stebuklą. Su savo jausmais nereikia likti vieniems – svarbu pasikalbėti apie tai, kas slegia, su geru draugu, mokytoju, tėveliais ar kitu žmogumi, kuriuo pasitikima.
Geresnę savijautą gali padėti palaikyti žaidimas, muzika, piešimas, nuoširdi draugystė, poilsis, geras miegas ir gilus, ramus kvėpavimas.
Tą dieną vaikai uždegė žalią šviesą draugystei, gerumui ir rūpesčiui vieni kitais, primindami, kad emocinė sveikata ir gera savijauta yra labai svarbios kiekvienam vaikui.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Valentina Kaušakienė
Spalio 8 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyriuose sužibo žalios švieselės, o vaikus, darbuotojus ir bendruomenės narius suvienijo prasminga akcija „Žalia šviesa gyvenimui“. Šią dieną darželio bendruomenėje dominavo žalia spalva, simbolizuojanti palaikymą ir supratingumą bei primenanti, kaip svarbu rūpintis vieni kitų emocine sveikata. Kodėl būtent žalia spalva? Žalia – tai gyvybės, augimo, vilties ir atsinaujinimo spalva. Ji simbolizuoja šviesesnį rytojų, primena, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir vertas dėmesio, supratimo bei palaikymo. Žalia šviesa – tai tarsi kvietimas sustoti, įsiklausyti, pastebėti šalia esantį ir parodyti, kad niekas nėra vienas. Akcijos metu darželyje degė žalios švieselės, simbolizuojančios viltį ir šviesą kiekvieno žmogaus gyvenime, o žalia spalva pasipuošę dalyviai savo vienybe parodė, kad net ir maži gestai gali turėti didelę reikšmę – nuoširdus pokalbis, padrąsinantis žodis, šypsena ar paprastas klausimas „Kaip tu jautiesi?“. Su vaikais ir bendruomene mintimis apie emocinės sveikatos svarbą pasidalijo darželio sveikatos specialistė. Ji priminė, kaip svarbu atpažinti savo jausmus, nebijoti apie juos kalbėti, išmokti išklausyti kitą ir prireikus kreiptis pagalbos. Juk rūpestis savimi ir šalia esančiu prasideda nuo mažų, kasdienių dalykų. Džiaugiamės, kad Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyrių bendruomenės aktyviai įsitraukė į šią prasmingą iniciatyvą. Tikime, kad tokios akcijos padeda auginti jautrius, supratingus ir empatiškus vaikus, kurti saugią aplinką, kurioje kiekvienas jaučiasi matomas, išgirstas ir priimtas.
Tegul žalia šviesa dega ne tik akcijos dieną, bet ir mūsų širdyse – primindama, kad gyvybė, emocinė sveikata, rūpestis ir bendrystė yra didžiausios vertybės.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Spalio 6 dieną Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai leidosi į kelionę – aplankė Lėlių vežimo teatrą, kuriame žiūrėjo spektaklį „Dėdulės Klouno šypsena“.
Ši išvyka vaikams suteikė galimybę ne tik patirti teatro magiją, bet ir ugdytis įvairius gebėjimus. Stebėdami spektaklį vaikai mokėsi susikaupti, išlaikyti dėmesį, klausytis, sekti pasakojimo eigą bei atpažinti ir įvardyti veikėjų emocijas. Spalvingi personažai ir žaismingas spektaklio turinys skatino vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir smalsumą.
Po spektaklio su vaikais aptarėme matytus personažus, jų išgyvenimus ir elgesį, dalijomės patirtais įspūdžiais. Vaikai noriai reiškė savo mintis, mokėsi išklausyti vieni kitus.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Batkevičienė
Tikslas. Skatinti vaikus kūrybiškai spręsti problemą, konstruojant tvirtą ir tinkamo dydžio namelį gyvūnėliui.
Hipotezė. Ar pavyks pastatyti tokį namelį, kuris negriūtų ir kuriame gyvūnėlis galės ramiai ir saugiai gyventi ?
Veiklos eiga. Vaikai poromis iš pasirinktų priemonių konstravo namelį gyvūnėliui. Planavo statinį, rinkosi medžiagas, statė ir tikrino, ar namas negriūva ir ar gyvūnėlis į jį telpa. Jei namelis buvo nestabilus ar per mažas, vaikai keitė konstrukciją.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad namelis turi būti tvirtas, stabilus ir pakankamai erdvus, kad gyvūnėlis galėtų jame saugiai gyventi.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą ir sensorinę patirtį, tyrinėjant gamtinių medžiagų savybes – svorį, dydį ir gebėjimą skęsti ar plūduriuoti vandenyje, taip pat formuoti pirmuosius dydžių supratimus: didelis ir mažas.
Hipotezė. Maži ir lengvi gamtiniai daiktai, pavyzdžiui, lapai ir šakelės, plūduriuos vandens paviršiuje, o sunkesni – akmenukai, kaštonai ir gilės – nuskęs.
Veiklos eiga. Vaikai apžiūri, liečia ir įvardija surinktas gamtines medžiagas: akmenukus, kaštonus, giles, šakeles ir rudeninius lapus. Lyginami lapų dydžiai – aiškinamasi, kurie lapai yra dideli, o kurie maži. Atlikdami eksperimentą „Skęsta ar plaukia?“, vaikai po vieną deda gamtines medžiagas į indą su vandeniu ir stebi, kas lieka vandens paviršiuje, o kas nugrimzta į dugną. Kartu įvardijami stebėjimo rezultatai: „akmenukas nuskendo“, „lapas plūduriuoja“.
Išvada. Vaikai pastebi, kad akmenukai, kaštonai ir gilės nuskendo, o šakelės ir lapai liko plūduriuoti vandens paviršiuje. Eksperimentu vaikai praktiškai išsiaiškina, kad daikto dydis ne visada lemia, ar jis skęs, ar plūduriuos – svarbios ir kitos jo savybės, pavyzdžiui, svoris ir medžiaga.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Praktiškai pademonstruoti vaikams rankų higienos svarbą, ugdyti jų kritinį mąstymą ir supratimą apie muilo reikšmę šalinant nešvarumus bei mikroorganizmus. Eksperimento metu siekiama praktiškai išsiaiškinti, kaip muilas padeda pašalinti nešvarumus nuo rankų.
Hipotezė. Kas nutinka mūsų rankoms, kai jas plauname tik vandeniu, ir kas – kai naudojame muilą?
Eksperimento eiga. Vaikai į lėkštę su pienu įberia maltų pipirų, kurie simbolizuoja „mikrobus“. Į pieną įmerkus sausą pirštą, pipirai prie jo prilimpa. Tuomet pirštas pamirkomas vandenyje su skystu muilu ir vėl įmerkiamas į pieną. Vaikai stebi, kaip pipirai atsitraukia nuo muiluoto piršto ir pasklinda į lėkštės kraštus. Eksperimento metu aptariama, kaip muilas padeda pašalinti nuo rankų nešvarumus ir mikroorganizmus.
Išvada. Vaikai išsiaiškina, kad vien vandens ne visada pakanka rankoms tinkamai nuplauti. Muilas padeda pašalinti nešvarumus ir mikroorganizmus nuo rankų, todėl norint palaikyti gerą rankų higieną, rankas svarbu kruopščiai plauti su muilu ir vandeniu.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Spalio 2 d. Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ vaikai, tėveliai ir visa darželio bendruomenė susibūrė į organizacijos „Gelbėkit vaikus“ organizuojamą Solidarumo bėgimą. Kiekvienas nubėgtas kilometras tapo solidarumo, bendrystės ir noro padėti išraiška. Kartu ne tik aktyviai leidome laiką, bet ir prisidėjome prie prasmingo tikslo – pagalbos Lietuvos vaikams.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie skyrė savo laiką, atvyko ir dalyvavo. Jūs esate puikus pavyzdys savo vaikams – savo pavyzdžiu mokote juos būti aktyvius, rūpintis kitais, dalintis ir padėti.
Ačiū kiekvienam, kuris prisidėjo savo auka ir parama. Surinktos lėšos bus pervestos organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Džiaugiamės galėdami būti šios gražios iniciatyvos dalimi. Kartu galime daugiau!
Priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Paulina Skrickienė
Rugsėjo 29 d. Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Ežiukų“ grupės vaikai vyko į Panevėžio kraštotyros muziejų, kur dalyvavo edukacijoje „Kaip gyveno karaliai“. Edukacijos pradžioje vaikai sužinojo, kaip kunigaikštis Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi, kaip gyveno, kokia buvo jo šeima ir kuo ypatingas buvo to meto gyvenimas. Vėliau vaikai patys įsitraukė į įvairias veiklas: gaminosi karūnas, ant laiško spaudė karališką antspaudą, spalvino karžygius, dėliojo dėliones ir atliko kitas užduotis. Ypač daug emocijų sukėlė smagi rungtis – mergaičių komanda pastatė tvirtą bokštą, o berniukai jį bandė kuo greičiau sugriauti pasitelkę karaliaus Mindaugo laikus primenančią katapultą.
Įveikę visas užduotis vaikai buvo apdovanoti auksinėmis monetomis. Išvyka suteikė daug naujų žinių, įspūdžių ir leido vaikams istoriją pažinti įdomiai bei žaismingai.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė
