

Tikslas. Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti su netradicinėmis medžiagomis bei ugdyti kūrybiškumą ir atkaklumą.
Hipotezė. Ar galime pasigaminti telefoną grupėje ir ar juo galima susikalbėti?
Eiga. Kartu su vaikais sukonstravome telefonus. Tam panaudojome dvi vienkartines stiklines: jų dugnuose padarėme po skylutę, per kurias įvėrėme virvutę. Virvutės galuose pritvirtinome sąvaržėles, kad virvutė neišslystų. Vaikai susitarė, kuris kalbės, o kuris klausys. Vienas vaikas priglaudė stiklinę prie ausies, o kitas – kalbėjo į kitą stiklinę. Kalbant sukuriamas garsas sukelia vibracijas, kurios sklinda per stiklinės pagrindą ir virvutę. Vibracijos pasiekia kitos stiklinės pagrindą ir vėl virsta garsu.
Vaikams ši veikla buvo labai įdomi ir smagi. Didžiausias iššūkis buvo išlaikyti tinkamą atstumą, kad virvutė būtų pakankamai įtempta ir garsas galėtų keliauti.
Išvada. Vaikai suprato, kad galima pasigaminti telefoną iš paprastų priemonių ir sėkmingai juo susikalbėti, jei virvutė yra įtempta. Ši veikla paskatino juos tyrinėti, suprasti garso sklidimo principą ir lavinti kūrybiškumą.
Linkaučių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Kūrybinės veiklos metu plėtoti gebėjimus pažinti ir suprasti pasaulį, domėtis supančia aplinka.
Hipotezė. Ar pavyks pastatyti du miestus ant dviejų didelių lapų?
Eiga. Jungtinės ugdymo grupės vaikų ugdymo(si) savaitės tema buvo „Miestas“. Siekiant priartinti turimas ir naujas žinias apie miestą, ugdymo procese pasitelktas inovatyvus ir kūrybiškas STEAM metodas. Pradėtas įgyvendinti patyriminis–kūrybinis projektas „Miestas“.
Pirmiausia vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką apie miestą, kuris įkvėpė juos diskusijai. Jie dalijosi savo patirtimis ir įspūdžiais apie buvimą mieste. Diskusijos metu mažiesiems buvo pasiūlyta sukurti du miestus. Analizuodami ir diskutuodami tarpusavyje, vaikai svarstė: koks bus jų miestas, kaip jis atrodys, kiek jame bus namų, objektų, vandens telkinių. Vaikai pasiskirstė į dvi grupes ir, naudodami pasiūlytas medžiagas bei pasirinktais metodais, pradėjo braižyti, projektuoti, piešti, matuoti, lyginti ir skaičiuoti. Jie išbandė įvairius kirpimo ir klijavimo būdus, kūrė tiltus, gyvenamuosius namus (nuosavus namus ir daugiabučius), geležinkelius ir kitus miesto objektus. Miestai buvo papildyti automobiliais, kelio ženklais, medžiais, žmonių ir paukščių piešiniais. Veiklos metu vaikai aptarė, kokias geometrines formas primena sukurti namai ir objektai, aiškinosi pastatų dydžius, atstumus tarp miesto erdvių, pavyzdžiui, nuo parko iki upės. Atlikdami šias užduotis, ugdytiniai lavino savo matematinį bei erdvinį mąstymą.
Išvada. STEAM veikla labai sudomino vaikus. Jie sėkmingai įgyvendino sumanymą pastatyti du miestus, kūrybiškai įveikė statybos iššūkius, sugalvojo ir užrašė miestų pavadinimus. Ši veikla padėjo vaikams lavinti vaizduotę, kūrybiškumą bei ugdė bendradarbiavimo ir problemų sprendimo įgūdžius.
Grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Kai nėra natūralaus sniego, žiemos nuotaiką kurti gaminant dirbtinį sniegą.
Hipotezė. Ar galime pagaminti dirbtinį sniegą?
Veiklos eiga. Dirbtinis sniegas buvo gaminamas iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų:
Išvados. Jei žiemą nėra sniego, galime pagaminti dirbtinį sniegą! Dirbtinio sniego žaidimai beveik tokie pat linksmi kaip ir su natūraliu sniegu.
Būtų įdomu išbandyti ir kitus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes bei lyginti pagamintą sniegą su natūraliu.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų žingeidumą ir norą veikti, tyrinėjant bei lyginant natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Ugdyti gebėjimą analizuoti, stebėti, apibendrinti ir kūrybiškai spręsti užduotis.
Hipotezė. Ar galima sukurti paslaptingą dirbtinį sniegą?
Veiklos eiga:
Išvada. Jeigu gamta pagailėjo natūralaus sniego, galima sukurti dirbtinį sniegą, kuris yra šiltas, baltas, švelnus ir lipnus. Šis kūrybiškas procesas lavina vaikų smalsumą ir leidžia praktiškai įgyvendinti tyrinėjimų idėjas.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Šiandien, sausio 13-osios rytą, languose sužibo atminimo žvakelės – gyvybės, šviesos, atminties ir vienybės simbolis. Kaip ir kasmet, prisijungėme prie gražios pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“ ir paminėjome Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ryte ant palangių degė atminimo žvakės, o vaikai ir mokytojos dalijosi tyla ir susikaupimu, pagerbdami pasiaukojusius už Tėvynės laisvę.
Vaikai jautė, kad tai ypatinga diena – prie žvakės šviesos kalbėjosi apie Lietuvą, jos gynėjus bei mūsų, lietuvių, stiprybę ir vienybę. Pagerbdami laisvės kovotojus, vaikai piešė neužmirštuolės žiedą – simbolį, kuris primena mūsų istoriją ir laisvės kainą.
Direktorė Danutė Ropienė
Tikslas. Formuoti ir plėtoti matematinius gebėjimus, lavinti loginį mąstymą, mokytis naudotis matavimo priemonėmis: svarstyklėmis, liniuote, metru.
Hipotezė. Kas sveria mažiau nei penkios plunksnos?
Eiga. Pasiruošėme dvi skirtingas svarstykles ir pasirinkome kuo įvairesnes grupėje turimas priemones, kurias, vaikų manymu, būtų įdomiausia pasverti. Pirmiausia ugdytiniai bandė nuspręsti, kiek kas sveria tik žiūrėdami ir laikydami priemones delnuose, vėliau svėrė naudodamiesi svarstyklėmis. Rezultatai vaikus nustebino ir paskatino priemones dar išmatuoti. Veiklą užbaigėme pasigamindami savo „liniuotes“.
Išvada. Veiklos metu vaikai suprato, kad iš pasirinktų priemonių plunksnos sveria mažiausiai. Išsiaiškino, kad penkios plunksnos sveria mažiau už dešimt džiovintų rožių žiedlapių, bet dešimt žiedlapių sveria daugiau nei penkios kavos pupelės. Vaikai, bandydami išmatuoti daiktus liniuote, suprato ir nustebo, kad niekas nėra to paties dydžio.
Žibartonių jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Ar kada nors susimąstėte, kaip statomi didingi televizijos bokštai? Tai yra ne tik inžinerijos stebuklai, bet ir puikūs pavyzdžiai, kaip mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (STEAM) principai susijungia kuriant stulbinančius statinius.
Mūsų STEAM veikloje „Televizijos bokštas“ vaikai buvo kviečiami sukurti savo bokšto modelį, pasitelkiant savo vaizduotę ir įvairias medžiagas.
Veiklos tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius, naudojant STEAM principus. Jie mokėsi, kaip derinti skirtingų medžiagų savybes, kad sukurtų stabilų, aukštą ir estetiškai patrauklų bokštą.
Hipotezė. Pasirinktos medžiagos – magnetinės ir medinės kaladėlės bei antrinių žaliavų elementai leis pastatyti televizijos bokštą, kuris bus ne tik tvirtas, bet ir originalus savo dizainu.
Veiklos eiga:
Išvados. Konstravimo veikla buvo sėkminga – visi vaikai sukūrė unikalaus dizaino televizijos bokštus. Pasirodė, kad medinės kaladėlės suteikė stabilumo, o magnetinės – lankstumo ir greito jungimo galimybes. Antrinės žaliavos atgijo naujai ir didingi bokštai kvietė į atradimų šalį.
„Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Ugdyti meninius ir kūrybinius gebėjimus, lavinti tyrinėjimo įgūdžius, estetinį suvokimą ir kritinį mąstymą.
Hipotezė. Ar galima grupėje piešti ant sniego?
Eiga. Į grupę atsinešėme sniego, jį patyrinėjome ir išbandėme piešimą bei tapymą ant sniego. Vaikai derino spalvas, aptarė pasirinktus ornamentus ir pasakojo apie savo kūrinius. Vieni kūrė ornamentus, kiti statė Senius Besmegenius ir juos spalvino. Veiklos metu vaikai dirbo susikaupę ir su nekantrumu laukė rezultatų. Darbus palikome ir stebėjome, kas nutiks po kelių valandų. Sniegas ištirpo, o vandens paviršiuje atsirado nauji, netikėti ornamentai ir piešiniai.
Išvados. Piešimo ant sniego eksperimentas pavyko. Veiklos metu atsiskleidė vaikų fantazija ir vaizduotė, jie aktyviai komentavo atsiradusius piešinius. Tirpstant darbeliams, vaikai įžvelgė naujas formas ir spalvas. Eksperimentuojant ugdomi vaikų kūrybiniai gebėjimai, noras pažinti, tyrinėti ir veikti, o taip pat skatinamas jų kritinis mąstymas.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius bei lavinti bendradarbiavimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar galima grupėje įrengti „sniego laboratoriją“ ir tyrinėti sniegą?
Eiga. Vaikai tyrimo metu aiškinosi sniego savybes ir sužinojo, kada sniegas tirpsta, kuo jis kvepia, kokia jo spalva, būsena, kada pavirsta vandeniu ir kokiomis sąlygomis vėl sušąla į ledą ir kodėl sniego negalima valgyti. Stebėjo sniegą per didinamąjį stiklą ir aiškinosi jo struktūrą. Tirpino sniegą šiltame ir šaltame vandenyje, stebėjo, kuriame inde sniegas greičiau ištirpsta ir šiltas vanduo atšąla.
Išvada. Tyrimo metu vaikai išsiaiškino, kad sniegas baltas, šaltas, sudarytas iš mažų kristalų, kvepia „žiema ir šalčiu“, šildant virsta vandeniu, šaldant – ledu. Sniego valgyti negalima, nes jis nešvarus, šaltas, galima susirgti. Iš sniego galima nulipdyti senį besmegenį ir tinka žaisti tik lauke.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Padengti foną mėlynais atspalviais naudojant netradicinę techniką.
Hipotezė. Ar krepinis popierius dažo?
Veiklos eiga. Skiautelėmis susikarpė skirtingų mėlynų atspalvių krepinį popierių, akvarelinio piešimo popieriaus foną padengė krepinio popieriaus skiautelėmis, stengėsi išlaikyti besmegenio apskritimus nenudažytus, jas sudrėkino. Stebėjo, kaip sudrėkintų skiautelių spalvos gražiai liejasi ant piešimo popieriaus. Skiautelėms sudžiūvus, jas nuėmė, papuošė besmegenį kepure, šaliku, nupiešė akis, nosį, burną.
Išvada. Tik pradėjus drėkinti popierių, vaikai iškart pamatė, kaip vanduo išskiria spalvą iš popieriaus, jam sudžiūvus, pamatė išsiliejusias spalvas. Krepinis popierius dažo.
„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė