Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Ugdyti vaikų empatiškumą, atsakingumą, meilę mus supančiai gyvajai gamtai, rūpintis žiemojančiais paukščiais, kurti netradicines lesyklėles.
Hipotezė. Ar pavyks pasigaminti netradicines lesyklėles, panaudojant antrines žaliavas?
Veiklos eiga. Su vaikais buvo aptartas žiemojančių paukščių gyvenimas ir žmonių pagalbos svarba žiemos metu. Atšalus orams, vaikai įsitraukė į netradicinių lesyklėlių gamybą, naudodami antrines žaliavas. Tualetinio popieriaus ritinėlius vaikai tepė taukais ir medumi, apvoliojo grūdų, sėklų ir uogų mišinyje, o mokytoja pririšo siūlus pakabinimui. Kiti skanėstai buvo dedami į jogurto indelius ir maišomi su taukais. Pagamintos lesyklėlės buvo pakabintos lauke. Vaikai stebi lesyklėles ir supranta, kad paukščius reikia maitinti nuolat iki žiemos pabaigos.
Išvada. Vaikai nustatė, kad birios medžiagos gerai sukimba su taukais ir medumi, todėl tinka paukščių lesyklėlėms. Veikla ugdė vaikų atsakingumą, empatiją, smulkiąją motoriką ir gilino supratimą apie paukščių globą žiemą.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Saugus elgesys suprantamas kaip veikla, apimanti žinių apie pagrindines elgesio taisykles ir atsargumo priemones įgijimą, tinkamo žmogaus elgesio gebėjimų ugdymą ir vertybinių nuostatų formavimą. Saugus elgesys yra svarbus visose gyvenimo srityse: namuose, mokykloje, eisme, internete, socialiniame gyvenime ir kt.
Sausio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo organizuoti užsiėmimai saugios aplinkos tema. Gaisras – tai vienas pavojingiausių nelaimingų įvykių, galinčių kelti rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Apie gaisro pavojus, jų priežastis ir prevenciją kalbėjomės su „Pelėdžiukų“ grupės vaikais. Mažieji smalsiai žiūrėjo edukacinius filmukus „Gaisro priežastys“ ir „Kaip elgtis gaisro metu“, dalijosi savo mintimis ir kartu ieškojome atsakymų, kaip saugiai elgtis kasdienėje aplinkoje, kur kreiptis pagalbos ir ką daryti, jei nelaimė vis dėlto įvyktų. Praktinė užduotėlė padėjo vaikams įtvirtinti žinias ir dar kartą prisiminti, kad saugus elgesys prasideda nuo mūsų.
Su „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupių vaikais per žaidimą aiškinomės, kaip žmogus, ypač vaikai, turėtų tinkamai elgtis, kad būtų išvengta nelaimių, traumų ar sveikatos sutrikimų. Kartu aptarėme, koks netinkamas vaikų elgesys gali lemti sužalojimus, ir mokėmės saugių kasdienio elgesio įpročių.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Sausio 22 dieną darželio salėje vyko gerosios patirties sklaidos renginys, kurio metu mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė dalijosi įspūdžiais bei įgytomis žiniomis iš seminaro „Vaikų fizinio raštingumo ugdymas, skatinant bendravimą, bendradarbiavimą ir socialinių įgūdžių plėtrą per aktyvias fizines veiklas“, vykusio pagal projektą „Lietuvos mažųjų žaidynės“.
Renginio tikslas – pasidalinti naujomis idėjomis su kolegėmis, grupių mokytojomis ir mokinio padėjėjomis, aptarti praktinį įgytų žinių pritaikymą ugdymo procese bei stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Renginio vedėjos pristatė įvairias priemones, veiklas ir žaidimus, padedančius paįvairinti, patobulinti ar sukurti aktyvias, įdomias ir įtraukiančias fizinio aktyvumo veiklas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.
Didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų bendravimo, bendradarbiavimo ir socialinių įgūdžių ugdymui per judėjimą, kas atitinka šių metų „Lietuvos mažųjų žaidynių“ pagrindinį tikslą. Renginio metu dalyviai aktyviai įsijungė į siūlomas veiklas ir žaidimus, vyravo gera nuotaika ir susidomėjimas.
Tokie susitikimai ne tik praturtina pedagogų profesinę patirtį, bet ir prisideda prie kokybiškesnio, įvairesnio bei vaikams patrauklaus ugdymo organizavimo.
Mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Tikslas. Sudaryti vaikams galimybes per patyrimines veiklas susipažinti su sniego savybėmis.
Hipotezė. Ar vaikams įdomu žaisti su sniegu grupėje? Ar sniegas gali pavirsti vandeniu?
Veikla. Veikla prasidėjo linksma dainele apie žiemą. Vaikai aiškinosi, kad žiemą sninga baltas sniegas. Nedrąsiai, bet smalsiai jie kišo pirštukus į sniegą, sėmė jį rankomis, tačiau greitai paleido, pajutę, kad sniegas yra šaltas. Visgi smalsumas nugalėjo – vaikai dėjo sniegą ant delniukų ir stebėjo, kas vyksta. Jie emocingai reagavo pastebėję, kad nuo delno pradėjo lašėti vanduo. Taip vaikai suprato, jog sniegas sušilo, tirpsta ir virsta vandeniu.
Vaikams buvo sudarytos galimybės žaisti su sniegu grupėje: jie lipdė sniego kamuoliukus ir mėtė juos į dėžutę. Kai kurie vaikai bandė sniegą paragauti, tačiau greitai suprato, kad jis yra nevalgomas.
Išvados. Veiklos metu vaikai per pojūčius ir tiesioginę patirtį su sniegu patyrė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Ugdytiniai buvo skatinami tyrinėti, stebėti vykstančius pokyčius bei ugdyti priežasties ir pasekmės suvokimą. Vaikams buvo įdomu ir linksma žaisti su sniegu grupėje.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Išbandyti skirtingus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes tarpusavyje ir su tikru sniegu, ugdyti vaikų pojūčius, stebėjimo, lyginimo ir vertinimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą?
Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo nuspręsta pasigaminti dirbtinį sniegą ir išbandyti du skirtingus jo gamybos receptus. Pasiskirstę į dvi grupes vaikai gamino dirbtinį sniegą: a) iš miltų ir aliejaus, b) iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų.
Vaikai maišė produktus, minkė masę, lietė, formavo kamuoliukus ir lipdė besmegenius, taip tyrinėdami skirtingas tešlų struktūras ir jutiminius pojūčius. Vėliau vaikai palygino jo pojūčius su dirbtiniu sniegu – lietė, spaudė, stebėjo spalvą, purumą, lipnumą bei pojūčius rankoms.
Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo darbo rezultatus – atliko užduotis lapuose: nupiešė, ką nulipdė iš pasirinkto dirbtinio sniego recepto, emocijų ženklais įvertino, kuris dirbtinis sniegas jiems patiko labiausiai bei palygino dirbtinį sniegą su natūraliu, pažymėdami šypsenėle labiau patikusį.
Išvada. Taip, dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą, tačiau jis vis tiek skiriasi savo savybėmis.
Vaikai pastebėjo, kad skirtingi dirbtinio sniego receptai turi nevienodas savybes. Vieniems labiau patiko sniegas iš miltų ir aliejaus, nes buvo švelnus, glotnus ir lengvai lipdėsi, nors nebuvo baltas. Kitiems patiko krakmolo ir skutimosi putų sniegas dėl baltumo ir purumo, tačiau jis sunkiai lipo ir buvo sudėtinga formuoti besmegenius.
Dalis vaikų nusprendė, kad smagiausia žaisti su tikru sniegu, nors pirštukai greitai sušalo ir ilgai žaisti nepavyko.
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su žiemojančiais paukščiais ir jų mitybos ypatumais šaltuoju metų laiku. Ugdyti vaikų empatiją gamtai, lavinti smulkiąją motoriką bei tyrinėti skirtingų medžiagų (riebalų ir sėklų) savybes bei jų sąveiką.
Hipotezė. Riebalai (taukai) veikia kaip „klijai“, kurie sukimba su sėklomis ir kruopomis, o sustingę lauke virsta tvirtu, paukščiams lengvai pasiekiamu energijos šaltiniu.
Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo ir lietė veiklai skirtus ingredientus – sėklas, kruopas ir taukus, aptarė jų savybes bei paukščių mitybos ypatumus žiemą. Rankomis minkė taukus, formavo rutuliukus ir stebėjo, kaip nuo rankų šilumos jie minkštėja. Suformuotus rutuliukus ir taukais pateptus popieriaus ritinėlius apvoliojo sėklų bei kruopų mišinyje, pritvirtino virveles. Pagaminti lesalo gaminiai buvo išnešti į lauką ir pakabinti ant medžių, stebint, kaip šaltyje taukai sukietėja.
Išvados. Riebalai šilumoje minkštėja, o šaltyje kietėja, todėl gali sujungti birias medžiagas į tvirtą visumą. Sėklos ir kruopos yra svarbus paukščių energijos šaltinis žiemos metu. Naudojant paprastas priemones buvo sukurti funkcionalūs ir tvirti lesalo gaminiai. Veiklos metu vaikai lavino smulkiąją motoriką, skaičiavo ir lygino gaminių dydžius, bei praktiškai prisidėjo prie paukščių globos.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti sniego savybes pasitelkiant pojūčius ir mokslinius metodus. Supažindinti su sniego struktūra, tirpimo procesu bei medžiagų sąveika (druska, vanduo), kartu lavinant kūrybiškumą per meninę raišką.
Hipotezė. Sniegas greičiausiai ištirps tame inde, į kurį bus įpilta šilto vandens arba užberta druskos, o lėčiausiai – paliktas kambario temperatūroje be jokių priedų.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai sensoriniu būdu tyrinėjo sniegą: per didinamuosius stiklus stebėjo jo struktūrą, snaigių formas ir kristalus, lietė, uostė bei aptarė patiriamus pojūčius. Vėliau buvo paruošti trys indai su vienodu sniego kiekiu: viename sniegas pabarstytas druska, kitame – užpiltas vandeniu, trečiame paliktas be priedų kambario temperatūroje. Vaikai stebėjo tirpimo greitį, sniego tekstūros ir tūrio pokyčius. Kūrybinėje dalyje pipetėmis lašino spalvotą vandenį ant sniego, stebėjo spalvų sklidimą ir kuriamus raštus.
Išvados. Druska pagreitina sniego tirpimą, nes skaido ledo kristalus (mažina užšalimo temperatūrą). Vanduo taip pat pagreitina tirpimą dėl šilumos mainų. Lėčiausiai tirpsta natūraliai stovintis sniegas.
Per didinamąjį stiklą vaikai pamatė, kad sniegas sudarytas iš mažų kristalų. Nors sniegas atrodo baltas, ištirpęs jis tampa skaidriu vandeniu.
Sniegas yra puiki medžiaga menui – jis sugeria drėgmę ir leidžia spalvoms „keliauti“ paviršiumi, sukurdamas unikalius, laikinus vaizdus.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką, kūrybiškumą, išsiaiškinti vandens ir ledo kintamąsias savybes.
Hipotezė. Kas atsitiks sušaldžius vandenį balionuose?
Veiklos eiga. Ugdomosios veiklos metu vaikai pylė šaltą vandenį į apvalios formos balionus. Užrištą balioną su vandeniu išnešėme į lauką, kur vyravo minusinė temperatūra. Kitą dieną baliono viduje radome sušalusį vandenį – ledo rutulį. Tada vaikai rutulius nuspalvino pasirinkta spalva ir jie virto – spalvotais kamuoliais.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad pliusinėje temperatūroje (šiltoje patalpoje) ledo rutuliai tirpsta, o vandens tankis šąlant didėjo. Ugdytiniai sužinojo, kad minusinėje temperatūroje vanduo virsta į ledą, o pliusinėje temperatūroje ledas virsta į vandenį, kad ledas yra kietas, šaltas, o vanduo bespalvis ir beskonis. Apvalaus baliono pagalba pavyko išgauti rutulio formos ledą. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, sakytinė kalba, santykiai su bendraamžiais, tyrinėjimas, kūrybiškumas, emocijų suvokimas ir raiška.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir pažinimą, eksperimentuojant su netradicinėmis piešimo priemonėmis, tyrinėjant skirtingų medžiagų savybes bei ugdant stebėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus, taikant STEAM elementus.
Hipotezė. Jei naudosime skirtingo storio siūlus, linijos piešinyje skirsis savo storiu ir ryškumu.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai tyrinėjo netradicinį piešimo būdą – piešimą siūlais. Veiklai buvo paruošti skirtingo storio ir tekstūros siūlai, guašas bei balto popieriaus lapai. Pirmiausia vaikai apžiūrėjo siūlus, juos lygino tarpusavyje, nustatė, kurie yra plonesni, o kurie storesni, lietė juos ir apibūdino pojūčius. Vėliau siūlus mirkė į guašą ir stebėjo, kaip dažai įsigeria į skirtingo storio siūlus bei kaip jie atsispindi ant popieriaus. Piešdami vaikai eksperimentavo su įvairiais judesiais: siūlus tempė, lenkė, sukiojo, dėliojo, traukė tiesiai ar vingiuotai. Veiklos metu stebėjo, kaip keičiasi piešinio linijų storis, ryškumas ir forma, priklausomai nuo siūlo storio ir judesio pobūdžio.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad siūlų storis daro įtaką piešinio išvaizdai: storesni siūlai palieka platesnes, ryškesnes linijas, o plonesni – smulkesnes ir tikslesnes.
Grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Vadovaujantis Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir sporto ministro 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-279 (2024 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-130 redakcija) 16 ir 17 punktais, pateikiama svarstyti Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ bendruomenei ir lopšelio-darželio tarybai direktorės Danutės Ropienės 2025 metų veiklos ataskaita (toliau – Ataskaita).
Lopšelio-darželio bendruomenė per 10 dienų nuo Ataskaitos paskelbimo įstaigos interneto svetainėje (iki sausio 28 d.) turi teisę pateikti pasiūlymus dėl jos vertinimo lopšelio-darželio tarybai (pirmininkei Kristinai Paulauskienei el. p. krekendarze@gmail.com).
Lopšelio-darželio taryba per 15 dienų nuo Ataskaitos pateikimo, įvertinusi Ataskaitą ir lopšelio-darželio bendruomenės narių siūlymus, priima sprendimą dėl direktorės Danutės Ropienės 2025 metų veiklos įvertinimo ir pateikia jį Panevėžio rajono savivaldybės merui.