Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
Siekiant ugdyti vaikų kalbėjimo, skaitymo ir rašymo gebėjimus bei skatinti domėjimąsi knygomis ir raidėmis, grupėje buvo vykdomas projektas apie knygą. Įvairių veiklų metu vaikai turėjo galimybę pažinti knygų pasaulį, klausytis skaitomų kūrinių, kalbėtis ir kūrybiškai įsitraukti į savo pirmųjų knygelių kūrimą.
Vaikams šio projekto veiklos labai patiko. Buvo organizuota įvairių veiklų: vaikai vartė skirtingo turinio ir formato knygas – vaikiškas knygeles, romanus, enciklopedijas, poezijos knygas, knygeles su paveikslėliais ir vadovėlius. Kartu buvo aptarta, kas jose parašyta, skaitomos pasakos ir eilėraščiai. Vaikai domėjosi, kam skirtos enciklopedijos ir vadovėliai. Jie sužinojo, kaip atsiranda knygos – kas jas rašo, kaip jos leidžiamos spaustuvėse, kuo rūpinasi leidyklos. Taip pat buvo kalbama apie knygos dalis: viršelį, turinį, puslapius, iliustracijas ir kitus svarbius elementus. Per multimediją vaikai stebėjo, kaip spausdinamos knygos.
Vaikai pasakojo, kokių knygelių turi namuose ir kas jiems jas skaito. Liepa ir Ignas atnešė bei padovanojo grupei keletą knygelių. Projekto metu vaikai lankėsi kaimo bibliotekoje, kur dar daugiau sužinojo apie knygas ir bibliotekininko darbą. Bibliotekoje jie klausėsi skaitomų knygelių, jas vartė ir dalijosi savo įspūdžiais. Daug džiaugsmo vaikams suteikė knygelė su veidrodėliu, kuriame kiekvienas galėjo pamatyti save.
Vaikai kūrė knygeles „Mano pirma knyga“. Jie patys ieškojo ir karpė raides knygos pavadinimui. Vėliau piešė save, savo šeimą, namus ir kitus jiems tuo metu aktualius bei įdomius dalykus. Iš senų žurnalų ir knygų karpė paukštelių, automobilių, vabaliukų ir žvėrelių paveikslėlius, kuriuos klijavo į savo knygeles. Vaikams teko ir patiems įrišti savo knygas – jie įsitikino, kad tai nėra lengvas darbas. Sukurtas knygeles vaikai išsinešė į namus ir labai džiaugėsi turėdami savo pačių sukurtą pirmąją knygą.
Šis projektas vaikams buvo naudingas. Jo metu buvo ugdoma sakytinė ir rašytinė kalba, stiprinamas domėjimasis knygomis ir raidėmis, lavinamas kūrybiškumas, meninė raiška bei estetinis suvokimas. Taip pat stiprėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, buvo visapusiškai plėtojami vaikų gebėjimai ir pažinimo džiaugsmas.
Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Asta Barauskienė,
ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sigita Rimaitienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinius, matematinius ir tyrinėjimo gebėjimus, stebint gyvąją gamtą, matuojant, eksperimentuojant su kliūtimis bei ugdant pagarbą gyvūnams.
Hipotezė. Sraigės juda lėtai, tačiau geba įveikti fizines kliūtis (akmenis, šakas) ir reaguoja į aplinką, o jų judėjimo greitis skiriasi priklausomai nuo sraigės dydžio ar individualių savybių.
Veiklos eiga. Mokytoja atsineša sraiges permatomame kibirėlyje. Vaikai jas skaičiuoja, apžiūri iš visų pusių. Sraigės paleidžiamos ant tyrinėjimo stalo. Vaikai jas lygina (didesnė, mažesnė) ir liniuote matuoja jų kiautų bei kūno ilgį. Naudodami lupas ir tyrinėjimo indus, vaikai tyrinėja sraigių ūsus, akis, burną, pėdos judėjimą ir paliekamą gleivių žymę. Ant stalo padedami akmenukai ir šakelės. Vaikai stebi, kaip sraigės reaguoja: ar jas apeina, ar perlipa (stebėta, kad sraigės kliūtis perlipo). Ant stalo nubrėžiamos starto ir finišo linijos. Kelios sraigės pastatomos prie starto ir stebima, kuri greičiausiai įveiks atstumą. Po veiklos vaikai sraiges išnešė atgal į jų namus, į pievelę.
Išvada. Sraigės yra lanksčios ir turi stiprią pėdą – jos lengvai perlipa šiurkščius akmenis ir apvalias šakas, nepažeisdamos savo kūno. Sraigių dydžiai skiriasi (išmatuota liniuotėmis), o jų judėjimo greitis varžybose nėra vienodas. Sraigės juda lėtai, bet tikslingai įveikia atstumus ir fizines kliūtis, ieškodamos kelio pirmyn.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Gegužės 21 d. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo smagioje ir naudingoje sveikatingumo valandėlėje, kurią vedė sveikatos specialistė. Jos metu vaikai leidosi į linksmą pasakojimą apie Bebriuko Šaunuoliuko kelionę pas dantų gydytoją. Į savo nuotykį Bebriuką pakvietė maloni odontologė Adelė. Atvykęs į odontologo kabinetą, Bebriukas pirmiausia atsisėdo į „protingą“ kėdę, kuri galėjo kilti aukštyn, leistis žemyn ir net sukiotis į visas puses. Tai vaikams sukėlė nuostabos. Kelionės metu Bebriukas sužinojo daug įdomių dalykų apie dantukus – pasirodo, kiekvienas dantis turi savo numerį! Odontologė Adelė papasakojo, kodėl svarbu prižiūrėti dantis, kaip taisyklingai juos valyti ir kokių produktų reikėtų vengti, kad dantukai būtų stiprūs ir sveiki. Po pasakojimo vaikai kartu su sveikatos specialiste pakartojo svarbiausias dantų higienos taisykles: kaip dažnai reikia valyti dantis, kiek laiko tai daryti ir kodėl būtina lankytis pas odontologą. Mažieji taip pat atliko linksmą užduotėlę „Linksmas ir liūdnas dantukas“, kurios metu mokėsi atskirti, kas dantukams naudinga, o kas jiems kenkia.
Tokios veiklos darželinukams yra labai svarbios, nes nuo mažens formuojami tinkami burnos higienos įpročiai. Vaikai mokosi rūpintis savo dantukais, supranta, kodėl svarbu juos reguliariai valyti ir drąsiai lankytis pas odontologą. Smagios ir žaismingos veiklos padeda mažiesiems suvokti, kad sveiki dantukai – tai graži šypsena, gera savijauta ir stipri sveikata.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Gegužės 25 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ viešėjo Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 10 klasės mokiniai. Jie priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams vedė edukacinę veiklą aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temomis.
Mokiniai pristatė pranešimus apie atliekų kiekio mažinimą ir jų tvarkymą, vandens taršą bei kalbėjo apie atsakingą vartojimą. Vaikai sužinojo, kas yra atliekos, kodėl svarbu jas rūšiuoti ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Buvo pabrėžta, kad atsakingas vartojimas reiškia pirkti ir naudoti tik tai, ko iš tikrųjų reikia, rinktis daugkartinio naudojimo daiktus ir stengtis mažinti susidarančių atliekų kiekį.
Veiklos metu mažieji ugdytiniai taip pat žiūrėjo edukacinį filmuką, kuriame vaikams suprantama kalba buvo paaiškinta, kas yra GMO – genetiškai modifikuoti organizmai. Filmukas paskatino vaikus domėtis maisto kilme ir aplinkos tausojimu. Susitikimas buvo ne tik informatyvus, bet ir įdomus – vaikai aktyviai dalyvavo diskusijose, uždavė klausimų ir dalijosi savo patirtimi apie atliekų rūšiavimą namuose.
Nuoširdžiai dėkojame Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos biologijos mokytojai Daivai Adamkevičienei ir jos mokiniams už prasmingą bendradarbiavimą, skirtą ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą ir atsakingą požiūrį į aplinką. Tikimės, kad ši draugystė ir bendros veiklos tęsis ir ateityje.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su bičių gyvenimu, jų svarba gamtai ir žmonėms, ugdyti kūrybiškumą, tyrinėjimo ir bendradarbiavimo gebėjimus atliekant praktines ir menines veiklas.
Hipotezė. Bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus ir gamina medų.
Veiklos eiga. Diena buvo pradėta trumpu susipažinimu su bite – vaikai sužinojo, kaip ji atrodo, kur gyvena ir kuo yra svarbi gamtai. Pokalbio metu vaikai aptarė bičių reikšmę augalams ir žmonėms. Vėliau visi ragavo medų, apibūdino jo skonį, kvapą bei spalvą. Vaikai taip pat aptarė, kuo medus naudingas žmonių sveikatai ir kam žmonės jį naudoja kasdienybėje. Stebėdami bites gyvojoje gamtoje vaikai lavino kalbinius gebėjimus mėgdžiodami jų skleidžiamą garsą, plėtė žodyną ir susipažino su naujais žodžiais: geluonis, avilys, nektaras. Kūrybinei veiklai vaikai naudojo antrines žaliavas – kiaušinių dėklus ir tualetinio popieriaus ritinėlius. Kurdami darbelius jie lavino kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, spalvų pažinimą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad bitės yra labai svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus, padeda augti vaisiams bei daržovėms ir gamina medų. Ragaujant medų bei aptariant jo skonį, kvapą ir naudą sveikatai, vaikai pagilino žinias apie bičių teikiamą naudą žmogui. Veiklos metu vaikai plėtė žodyną, ugdė pažinimo gebėjimus, smalsumą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius. Hipotezė pasitvirtino – vaikai suprato, kad bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Gegužės 22 dieną „Boružiukų“ grupės vaikai autobusu vyko į edukacinę išvyką. Atvykusius juos pasitiko ūkio šeimininkė, kuri maloniai aprodė ūkį ir papasakojo apie kiekvieną jame gyvenantį egzotinį gyvūną bei dekoratyvinį paukštį.
Ūkyje vaikai pamatė nandus ir emu – smalsiuosius stručius, alpakas, o mediniame namelyje gyveno du ožiai. Taip pat čia gyveno pulkas įvairiausių paukščių: povai, dekoratyvinės vištos, baltieji ir smaragdiniai fazanai bei baltieji balandžiai. Didžiausią įspūdį vaikams paliko dideliame aptvare ramiai žolę rupšnojančios alpakos.
Vaikai turėjo puikią galimybę patys pamaitinti gyvūnus, stebėti juos iš arti ir smagiai praleisti laiką gamtos apsuptyje. Edukacinė išvyka suteikė daug džiaugsmo, naujų įspūdžių ir paliko vaikams gražių bei nepamirštamų akimirkų.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti pienės pūko savybes, stebėti, kaip jis reaguoja į vandenį, ugdyti vaikų smalsumą, tyrinėjimo ir stebėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar pienės pūkas sušlaps panardintas į vandenį?
Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo kalbamasi apie pievose augančias pienes ir jų pūkus. Vaikai pievoje ieškojo pienių pūkų, stebėjo jų sandarą ir aiškinosi, kad pūko apačioje esanti sėklytė padeda pienėms plisti vėjo pagalba. Stebėdami lengvus ir purius pūkelius, vaikai ėmė svarstyti, kas nutiktų jiems sušlapus. Ugdytiniai spėliojo, kad panardintas į vandenį pienės pūkas sušlaps ir subliukš. Norėdami tai patikrinti, jie pienės pūką panardino į stiklinę su vandeniu ir ištraukė. Vaikai nustebo pastebėję, kad pūkas liko sausas ir purus. Eksperimentas buvo pakartotas dar kartą, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tyrinėdami pienių pūkelius, ugdytiniai pastebėjo, kad jų koteliai reaguoja į skirtingus skysčius – vandenyje susisuka, o druskingame vandenyje pradeda tiesintis. Vaikai svarstė, kas galėtų nutikti panardinus pūkelius į karštą vandenį. Prieš poilsį vaikai klausėsi ramios pasakos „Ką sapnavo pienės pūkas“.
Išvada. Pienės pūkas, panardintas į vandenį, nesušlampa ir nesubliūkšta. Vaikai pastebėjo, kad pūko plaukeliai apsaugo jį nuo vandens – tarp jų lieka oro, todėl pūkas išlieka lengvas ir purus. Taip pat ugdytiniai sužinojo, kad pienės koteliai reaguoja į skirtingus skysčius, o gamtoje net mažiausi augalai turi ypatingų savybių, padedančių jiems augti ir plisti.
„Nykštukųׅ“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Gegužės 20 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko smagus ir prasmingas renginys – vaikai stebėjo Alytaus lėlių teatro spektaklį „Peliuko Švariuko atostogos“. Spektaklį vaikams dovanojo Panevėžio rajono savivaldybės administracija kartu su VšĮ „Žaliasis taškas“, siekdami ugdyti vaikų aplinkosauginį sąmoningumą ir skatinti atsakingą atliekų rūšiavimą.
Spektaklio metu mažieji žiūrovai leidosi į nuotaikingą kelionę kartu su pagrindiniu herojumi – peliuku Švariuku. Vaikai sužinojo, kodėl svarbu rūšiuoti atliekas, saugoti gamtą ir atsakingai elgtis su daiktais. Keliaudamas po Lietuvos miškus ir pievas, peliukas sutiko įvairių išmestų daiktų, kurie svajojo patekti ten, kur jiems priklauso – į rūšiavimo konteinerius. Per linksmus personažų nuotykius vaikams suprantama kalba buvo pasakojama apie pakuočių atliekų rūšiavimo svarbą ir galimybes daiktams „gimti iš naujo“.
Spektaklis ne tik dovanojo daug gerų emocijų, bet ir padėjo vaikams geriau suprasti, kad kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Mažieji žiūrovai aktyviai įsitraukė į veiksmą, kartu su personažais ieškojo sprendimų, kaip tinkamai pasirūpinti atliekomis ir tausoti gamtą.
Džiaugiamės galėję dalyvauti šioje edukacinėje veikloje ir dėkojame organizatoriams už prasmingą iniciatyvą, kuri ugdo vaikų atsakomybę bei aplinkai draugiškus įpročius nuo mažens.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Pavasarį, kai bunda gamta, iš žiemos miego pabunda įvairūs vabaliukai, o iš šiltųjų kraštų sugrįžta paukščiai. Kalbėdamiesi su vaikais aptarėme, kad paukščiai gyvena lizduose ir inkiluose, todėl kilo klausimas – o kur gyvena vabaliukai? Pokalbio metu vaikai sužinojo, kuo vabzdžiai yra svarbūs gamtai: jie purena ir vėdina dirvožemį, ardo gamtines atliekas, padeda skaidyti senus lapus, medieną, mėšlą ir kitas organines medžiagas. Taip pat kalbėjomės apie vabzdžių apdulkintojų svarbą – jei jų neliktų, išnyktų didelė dalis augalų, o kartu nukentėtų gyvūnai ir žmonės. Todėl labai svarbu saugoti įvairius vabaliukus ir padėti jiems įrengiant saugius namus – vabzdžių viešbučius.
Vaikai rinko sausas žoles, šakeles ir kitas gamtines medžiagas. Surinktas priemones dėjo į tuščias kavos skardines, taip įrengdami atskirus „kambarius“ vabaliukams. Vėliau visi „kambariai“ buvo sudėti į vieną bendrą namą – vabzdžių viešbutį, kurį pakabinome ant tvoros po beržu. Nuo tada vaikai kiekvieną kartą išėję į kiemą skuba pažiūrėti, ar viešbutis jau sulaukė gyventojų. Vabaliukus jie stebi naudodamiesi didinamaisiais stiklais, o kartais net žiūronais. Vaikai jų ieško pievoje, smėlyje, ant takelių, stebi jų išvaizdą, aptaria kūno sandarą ir kartu ieško jų pavadinimų.
Vaikai turi puikią galimybę iš arti stebėti įvairius vabzdžius, domėtis jų gyvenimo būdu ir kūno sandara. Dažniausi mūsų vabzdžių viešbučio lankytojai – boružėlės. Vieną jų net parsinešėme į grupę ant Ainiaus rankovės. Toliau stebėsime, kokie vabzdžiai apsigyvens viešbutyje, ir gilinsime žinias apie jų gyvenimą. Kartu su tėveliais ir mokytojomis vaikai ieškos informacijos knygose ir internete, dalysis atradimais bei rengs piešinių parodas.
Šių veiklų metu vaikai geriau supranta gamtoje vykstančio gyvenimo įvairovę ir jo svarbą. Ugdomas vaikų smalsumas, aplinkos pažinimo ir saugojimo įgūdžiai, pagarba gyvybei bei atsakingas santykis su gamta.
Mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikus 2026 m. gegužės 15 d. subūrėme paminėti Tarptautinę judėjimo sveikatos labui dieną, minimą gegužės 10-ąją. Ši diena primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, būti fiziškai aktyviems ir kuo daugiau judėti kasdienėje veikloje. Edukatorė Justina Barzevičienė vaikams pravedė įdomią ir linksmą judesio edukaciją, kurios metu mažieji aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose ir atliko smagius pratimus. Vaikai lazdelių pagalba mankštino nugarytes ir pėdutes, atliko pratimą „voriuko šuoliukai“, vaikščiojo kaip meškos, mokėsi stovėti kaip gandras, lavindami pusiausvyrą ir koordinaciją. Taip pat jie atliko užduotis, kuriose reikėjo važiuoti dviračiu, rašyti vardą bei pažinti skaičius skaičiuojant kojų pagalba. Edukacijos metu kineziterapeutė vaikams pademonstravo, kaip atrodo mūsų stuburas, paaiškino jo svarbą ir parodė, kaip jis gali pakisti, kai vaikai mažai sportuoja ir per daug laiko praleidžia sėdėdami prie išmaniųjų ekranų. Vaikai sužinojo, kodėl svarbu taisyklingai sėdėti, judėti ir stiprinti savo kūną. Smagi ir naudinga mankšta vaikams suteikė daug gerų emocijų, o kartu priminė, kad judėjimas – tai sveikatos, stiprybės ir geros nuotaikos šaltinis.
Tad kaip paskatinti vaiką būti aktyvesniu?
- Skirti laiko vaiko sportinio hobio paieškoms, kol kažkas „užkabins“, skatinti, palaikyti susidomėjus;
- Būti pavyzdžiu, eiti drauge pasivaikščioti, išsiruošti į žygį, sportuoti namuose kartu su vaiku, kurti žaidimus, kartu rinktis kitas aktyvias laiko praleidimo formas;
- Judriųjų žaidimų būrelis, tikriausiai, vienas geriausių naujų alternatyvų, skatinančių vaikus judėti;
- Tinkamas fizinės veiklos parinkimas pagal amžių;
- Fizinė veikla turi būti įtraukianti, įdomi, linksma;
- Su vaikais lankytis sporto renginiuose;
- Leisti vaikui pasivolioti ant žolės, pašokinėti per balas, nedrausti išsipurvinti. Neriboti vaiko aktyvumo nuolatiniais draudimais („Nelipk – nukrisi!“, „Nebėk – pargriūsi!“ ir pan.)
- Vaikų pastangas pastebėti, įvertinti bei pagirti.
Fiziškai aktyvus vaikas – sveikas vaikas. Nuo fizinio aktyvumo priklauso, kokia bus žmogaus sveikata ne tik vaikystėje, bet ir likusį gyvenimą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
