Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Vasario 15 dieną visa lopšelio-darželio bendruomenė susirinko į šventinį rytmetį švęsti Lietuvos gimtadienio. Šventė prasidėjo iškilmingos trispalvės vėliavos įnešimu ir Lietuvos himno giedojimu. Linksmai nusiteikę ir tautiniais rūbais pasipuošę grupių vaikučiai dovanojo Lietuvai paruoštas menines ir kūrybines dovanas: šokius, eilėraščius ir daineles. Visą savaitę vaikai kalbėjo apie Lietuvą. Susipažino su jos istorija ir pagrindiniais simboliais bei suorganizavo kūrybinių darbelių parodėlę „Laisvė mano širdelėje“. Šventės metu pasitikrino ir įtvirtino savo žinias dalyvaudami viktorinoje „Lietuva ir jos simboliai“. Šventėje tvyrojo rami ir jauki aplinka, ugdytiniai buvo geros nuotaikos, laimingi ir laisvi. Šventės pabaigoje visi vaišinosi ekologiškais lietuviškų sodų obuoliais. Vaikų veiduose spindėjo šypsena.
Tikimės, kad organizuotos veiklos suteikė ne tik gerų emocijų, bet ir įskiepijo meilę Tėvynei, gimtajam kraštui.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, vienas iš ligų profilaktikos elementų. Ypač reikšminga vaikų mityba, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis. Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo (nepusryčiauja). Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimo pavyzdys. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jie gauna pakankamai žinių. Maitinimosi įpročiai formuojasi ankstyvajame amžiuje, o šiuo amžiaus laikotarpiu įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. O kad vaikai žinotų, suprastų sveikos gyvensenos nuostatas ir mokėtų pasirinkti sveikesnius maisto produktus, juos dažniau vartotų, į pagalbą skuba ugdymo įstaigų darbuotojai: mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai. Lietuvoje vis daugiau ugdymo įstaigų įsitraukia į sveikatingumo projektus, organizuojamos sveikatos valandėlės, kurių metu vaikai įgyja žinių apie sveikatą, sveiką mitybą, formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai, nuostatos ir sveikatą stiprinanti elgsena.
Vasario 2 ir 15 dienomis Krekenavos lopšelio-darželio ,,Sigutė“ vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėse apie sveikatai palankią mitybą. ,,Kiškučių“ grupės vaikai klausė ,,Meškučio Ledučio istorijos“. Su sveikatos specialiste aptarė, kokie svarbiausi maisto produktai turėtų būti mūsų lėkštėse, įvardijome svarbiausią, be kurio žmogus neišgyventų. Vaikams parodyta ir paaiškinta mitybos piramidės esmė. Išsiaiškinome, kad vaisius, daržoves ir grūdinės kultūros produktus privalome vartoti dažnai, o saldžius ir riebius retai arba tik per šventes. ,,Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo užsiėmime ,,Vaisiai ir daržovės – mano draugai“ . Sveikatos specialistė vaikus supažindino su nematytomis ir negirdėtomis vaisių ir daržovių rūšimis, aptarė jų išvaizdą. Išsiaiškinome „kur gyvena vitaminai“, kad vaisių ar daržovių spalva gali būti vienoda, tačiau nauda ir vitaminai skirtingi. Vaikams paaiškinta, kad vartojant pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, geriau veikia virškinimo sistema ir taip natūraliai apsaugo nuo ligų, susijusių su mityba. Užsiėmimo pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį, dalyvavo degustacijoje, užrištomis akimis ragavo vaisius, daržoves, spėliojo jų pavadinimus, taip lavindami skonio receptorius.
Formuojant sveikatai palankios mitybos įpročius bei gerinant vaikų mitybą, ugdymo įstaigos dalyvauja vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programoje. Jos metu jaunesniojo amžiaus vaikams ugdymo įstaigose, nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės, pienas ir pieno produktai.
Vaikams svarbu vartoti ne tik naudingus maisto produktus, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu, kad jis būtų energingas ir sveikas.
Pagrindiniai mitybos principai:
- Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų, kartą per dieną košę.
- Vartoti įvairius maisto produktus, nes kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų.
- Pratinti vaiką prie skirtingų skonių. Neragautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kartus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto.
- Riebią mėsą verčiau keisti į liesą arba į žuvį ar paukštieną.
- Pirmenybę teikti ne kepimui riebaluose, o virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.
- Perkant pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaityti sudėtines dalis – jų neturi būti daug. Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cukraus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
- Nustatyti mitybos režimą. Valgymams skirti tam tikras valandas ir kaskart stengtis jų laikytis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darželyje ar mokykloje.
- Ugdyti vaikams maisto kultūrą: visi drauge gaminkite šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunkite televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su vaikais visiems malonia tema.
- Mėgstamas maistas neturėtų būti naudojamas kaip atlygis ar paskatinimas.
- Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia.
- Norint palepinti vaiką saldumynais rekomenduojama rinktis vaisius.
Tėvų elgesį mėgdžioja vaikai, todėl svarbu nepamiršti valgyti naudingą bei subalansuotą maistą, į savo šeimos meniu įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių, nes jų įpročiai dažniausiai suformuoja ilgalaikius vaiko įgūdžius.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Vasario 14 d. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai vyko į Panevėžio lopšelį-darželį „Dobilas“ ir dalyvavo įstaigos STEAM laboratorijoje „Dobiliukas“ organizuojamoje veikloje „Tvirtas ir judrus“.
Tikslas. Įgyti žinių apie žmogaus kūną; išbandyti programėlę „Animated drawings“.
Hipotezė. Ar galiu būti tyrinėtojas?
Veiklos eiga. Vaikai atidarė Krekenavos lopšeliui-darželiui „Sigutė“ paštininko paliktą dėžę. Joje rado tyrinėtojo laišką, žemėlapį ir archeologo įrankius. Išsiaiškinę žodžio archeologas reikšmę, aptarę įrankių paskirtį, keliavo į žemėlapyje pirmu numeriu pažymėtą kasinėjimų vietą. Joje, pasinaudodami dėžėje rastais įrankiais, atkasė žmogaus griaučių dalis. Mokėsi pavadinti rastus kaulus, sudėti žmogaus skeletą. Sužinojo, jog rentgeno spindulių pagalba galima pamatyti kiekvieno iš mūsų griaučius. Sekdami žemėlapį, antru numeriu pažymėtoje patalpoje žaidė lėlytėmis, imitavo jų judesius ir išsiaiškino, kad žmogaus kūnui griaučiai suteikia atramą ir formą. Trečiu numeriu pažymėtoje vietoje suko užduočių ratą ir išbandė kūno galimybes įveikdami įvairias judėjimo užduotis. Daugiausiai emocijų sukėlė ketvirtu numeriu pažymėta užduotis – vaikų nupieštų žmogeliukų judėjimas naudojant programėlę „Animated drawings“.
Išvada. Vaikams pavyko tapti tyrinėtojais; žmogaus kaulus galima pamatyti rentgeno spindulių pagalba; žmogui griaučiai būtini atramai ir formai suteikti; programėlė „Animated drawings“ „įdeda“ nupieštiems žmogeliukams kaulus, todėl jie gali judėti.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Vasario 13 d. lopšelio-darželio kieme vyko triukšminga Užgavėnių šventė. Linksmai nusiteikę į renginį sugūžėjo būrys persirengėlių: raganos, velniai, ožkos, bobos, ubagai. Renginio organizatorė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė supažindino ugdytinius su Užgavėnių tradicijomis. Grupėse vaikai atliko įvairias užduotis, skaitė ir šifravo QR kodus, sužinojo apie Užgavėnes ir jų papročius. Persirengėliai ragino visus bėgti į lauką ir ten dūkti, šėlti ir vyti žiemą iš mūsų kiemo. Šventėje vyko įnirtinga Lašininio ir Kanapinio dvikova. Paskutinėje virvės traukimo rungtyje kovą laimėjo Kanapinis, kuris kvietė visą lopšelio-darželio bendruomenę atsisveikinti su žiema ir laukti ateinančio pavasario. Šokiais, žaidimais ir dainomis triukšmingai vijome žiemą. Kad žiema tikrai išeitų ir nebesugrįžtų, garsiai šaukėme „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ Atsisveikinome ne tik su žiema, bet ir su blogomis mintimis, darbais. Kartu su Gavėnu sudeginome ir nupieštus ar užrašytus blogus darbus bei pasižadėjome būti drausmingais ir draugiškais. Šventės pabaigoje vaišinomės gardžiai kvepiančiais blynais.
Su džiaugsmu laukiame ateinančio pavasario.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Pastatyti bokštą iš ryžių, įsiminti vėliavos spalvas, lavinti smulkiąją pirštų motoriką.
Hipotezė. Ryžius galima nudažyti ir iš jų pastatyti bokštą.
Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai mokėsi pažinti Lietuvos vėliavos spalvas. Mokytoja pasiūlė atlikti eksperimentą. Vaikai subėrė ryžius į plastikinius maišelius, įpylė po kelis lašus pasirinktos spalvos dažų. Maišelius sandariai uždarė ir pirštukais ,,dažė“ ryžius. Supylė kruopas į padėklus, paliko džiūti. Ryžiams išdžiūvus, bėrė juos į stiklines, kūrė trijų spalvų bokštus, kuriuos papuošė vėliavėlėmis.
Išvados. Vaikams pavyko nudažyti ryžius ir iš jų pastatyti trijų spalvų bokštą.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Išsiaiškinti apie deguonies reikšmę Žemėje ir suprasti, kad degimui reikalingas deguonis.
Hipotezė. Žvakelė gali degti be deguonies.
Eiga. Žvakelę uždegame ir uždengiame stiklainiu. Stebime, kaip žvakelė užgęsta. Naudojame dviejų dydžių stiklainius ir stebime, kad po didesniu stiklainiu žvakelė dega ilgiau.
Išvada. Žvakelė negali degti be deguonies. Liepsna užgęsta, kai stiklainyje jis baigiasi. Išsiaiškinome, kad nelaimės atveju, mažą gaisrą galima užgesinti užmetus ant degančio daikto audeklą. Ugnis negauna deguonies ir užgęsta.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Burnos sveikata yra daugialypis modelis apimantis galimybę šypsotis, kalbėti, liesti, ragauti, kramtyti, ryti, perteikti įvairias emocijas bei veido išraiškas be diskomforto, skausmo bei ligų. Ji atspindi fiziologinius, socialinius, psichologinius aspektus, kurie yra būtini gerai gyvenimo kokybei. Rodiklis, atspindintis burnos būklę, yra burnos higienos indeksas – kuo prastesnė burnos higiena, didesnis ėduonies intensyvumas, tuo šis rodiklis didesnis.
Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti. Pagrindinis faktorius, lemiantis ėduonį vaikų amžiuje, yra apnašos ir jų valymo dažnumas. Dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos ir jose esantys mikroorganizmai, todėl svarbiausia jas pašalinti. Dantis valant šepetėliu ir pasta burnoje sumažėja mikroorganizmų, pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Taip ne tik mechaniškai pašalinamos apnašos, bet ir fluoridai patenka ant danties paviršiaus. Burnos sveikatai didžiausią poveikį turi ne tik dantų higiena, bet ir tinkamai pasirinktos dantų valymo priemonės bei tinkama mityba, kurioje išlaikytas baltymų, angliavandenių, riebalų bei mineralų balansas. O tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, norint palaikyti gerą burnos ertmės būklę, įskaitant morfologinę, histologinę dantų būklę ir periodonto audinių sveikatą.
VSSIS sistemos duomenimis per šešerius metus (nuo 2016 iki 2022 metų) vaikų, turinčių sveikus dantis, procentas šiek tiek padidėjo (nuo 18, 44 proc. iki 22,73 proc.). 2021–2022 mokslo metais iš atlikusių profilaktinę dantų patikrą, tik trečdalio vaikų (34,7 proc.) dantys buvo sveiki, t. y., nepažeisti ėduonies, neplombuoti ir dėl ėduonies neišrauti. Didžiausia dalis turinčiųjų sveikus dantis nustatyta ikimokyklinio amžiaus vaikams (60 proc.), lankiusiems ugdymo įstaigas. 7–17 m. amžiaus grupėje tokių mokinių buvo beveik tris kartus mažiau – 22,7 proc. Mažiausia dalis mokinių, turinčių sveikus dantis, nustatyta 9 m. amžiaus (16,1 proc.) ir 17 m. amžiaus (15,2 proc.) grupėse.
Apie dantų priešus ir draugus sausio 11, 25 dienomis kalbėjomės su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėje „Ėduoniuko ir Bakteriuko kelionė dantukų šalyje“. Sveikatos specialistė vaikams paaiškino apie tinkamą dantų švarą, kas atsitinka, jei žmonės nevalo dantų. Vaikai, pažiūrėję edukacinį filmuką „Sveikutis ir Tingutis“, su mokytoja sveikatos specialiste diskutavo apie herojų elgseną. Valandėlės pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį „Koks maistas tinka dantims?“. Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikams sveikatos specialistė papasakojo istoriją apie Tomuko dantis, dalyvavo mini viktorinoje apie dantų priežiūrą. Vaikai sužinojo, kiek turi dantų, kaip jie vadinasi, kada ir kaip pieniniai keičiasi į nuolatinius. Pažiūrėjo pamokantį filmuką „Paukščiukas Taris“. Savo žinias pasitikrino atlikdami praktinę užduotį.
Taigi, ar vaikų dantys bus sveiki, priklauso nuo suaugusiųjų (tėvų, mokytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir kt.) pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė. Turint tik gerus burnos higienos įgūdžių pagrindus galima sumažinti ne tik burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito išplitimą, bet ir kitų infekcinių susirgimų bei virškinamojo trakto ligų skaičių. O kad vaikai galėtų plačiai šypsotis ir džiaugtis sveikais dantimis, tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Eksperimentuojant sužinoti, kas neleidžia mandarinui nuskęsti.
Hipotezė. Koks mandarinas neskęsta vandenyje?
Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai kalbėjo apie sveikatai palankius produktus. Aptarus, kad vaisius valgyti sveika, mokytoja pasiūlė atlikti eksperimentą. Ugdytiniai (2–3 m.) tyrinėjo mandarinus. Nusakė spalvą, dydį, ragaudami – skonį. Mandarinus suskaičiavo. Tada atliko eksperimentą: vieną mandariną paliko neluptą, antrą – nulupo visą, trečią paliko su nedideliu lopinėliu žievės. Visus mandarinus po vieną sudėjo į atskirus stiklainius su vandeniu ir stebėjo, kuris nuskęs. Nuluptas mandarinas ir su truputėliu žievės nuskendo, nenuluptas vaisius – plūduriavo vandens paviršiuje.
Išvados. Vaikai sužinojo, kad po mandarino žievele yra oro, kuris neleidžia jam nuskęsti. Žievelę nulupus, mandarinas nugrimzta į stiklainio dugną.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Sužinoti, kiek raidžių sudaro kiekvieno vaiko vardas.
Hipotezė. Mindaugo vardas grupėje yra ilgiausias, o Evos – trumpiausias.
Eiga. „Kiškučių“ grupės vaikai susirado ant lapelių užrašytus savo vardus. Tada kopijavo, rašė, kirpo, skaičiavo savo vardo raides. Sužinoję raidžių skaičių, suskaičiavo tiek pat kaladėlių. Ant kaladėlių, tarsi dėlionę, dėliojo iškirptas savo vardo raides. Norėdami išsiaiškinti, kieno vardas ilgiausias ir kieno trumpiausias, vaikai nubraižė diagramą ir lygino rezultatus. Visi vaikai sužinojo savo vardo raidžių kiekį.
Išvada. Hipotezė pasitvirtino: ilgiausias vardas grupėje yra Mindaugas, o trumpiausias – Eva.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Ugdyti konstravimo įgūdžius, kuriant iš antrinių žaliavų picų krosnį ir gaminant picą.
Hipotezė. Ar gali sukonstruoti picų krosnį ir pasigaminti picą?
Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai kalbėjosi apie profesijas. Aptarus, ką žmonės dirba, buvo pasiūlyta „pasimatuoti“ picų kepėjo profesiją įveikiant picų krosnies konstravimo ir picos gaminimo iššūkį.
Visi kartu pažiūrėjo video siužetą apie picų kepėją. Burtų keliu pasiskirstė komandomis. Kiekviena komanda pasiruošė darbui reikalingas priemones: kartono dėžę, kartoną, spalvoto popieriaus atraižas, klijus, žirkles ir flomasterius. Iš kartono dėžės konstravo picų krosnį: iškirpo landą, dėžės vidinėje dalyje įklijavo ugnį, visą dėžę dekoravo pasirinktų spalvų spalvotu popieriumi, plytų elementais. Iš kartono iškirpo ližę ir picos pagrindą, kurį padengė iš spalvoto popieriaus iškirptais picos pagardais (kumpiu, pievagrybiais, sūriu ir kita). Tikrino, kaip pavyko sukurti picų krosnį ir ar pica telpa pro krosnies dureles į vidų.
Išvados. Vaikams pavyko sukonstruoti picos krosnį ir pasigaminti picą.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
