Kovo 20 dieną Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Sukam, sukam galveles“. Viktorinoje dalyvavo mūsų darželio priešmokyklinukų komanda. Po visų komandų prisistatymų vaikų laukė įdomios užduotėlės, kurių metu vaikai lavino komunikavimo kompetenciją, aktyvino mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius. Komandos atliko po keturias užduotis. Pirmoje užduotyje vaikai pasikartojo jau išmoktas raideles, nustatinėdami paveikslėlių pirmą garsą. Antroje užduotyje prisiminė sveikos gyvensenos pricipus, grupuodami, kas sveika, o kas ne. Trečioje užduotyje grupavo gyvūnus: kas skrenda, eina ir ropoja, o kas plaukia. Labiausiai patikusi vaikams užduotis ‒ balionų dalybos. Vaikams reikėjo susiskaičiuoti, kiek gavo iš viso balionų ir juos pasidalinti po lygiai. Renginio pabaigoje vaikus pradžiugino dovanėlės ir įteiktos padėkos.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Kovo 4–8 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Linkaučių skyriuje buvo įgyvendinamas prevencinio kalbos ugdymo projekto „Žingsneliai į gražią kalbą“ I etapas. Projekto tikslas – skiepyti vaikams meilę knygai, norą ją pažinti, kurti, tyrinėti. Įgyvendinant projekto veiklas buvo vykdoma kalbos ugdymo savaitė „Draugystė su knyga“, kurią organizavo ir įgyvendino švietimo pagalbos specialistės ir meninio ugdymo mokytoja. Penkias dienas vyko skirtingos veiklos, kurios skatino pažinti, kurti ir tyrinėti knygas. Pirmąją dieną vyko veikla „Aš ir mano mėgstamiausia knyga“. Šią dieną vaikai kartu su Zuikiu, Kake Make ir Netvarkos Nykštuku išsiaiškino, kas yra knyga, kokios būna knygos, kodėl reikia mokytis pažinti raideles ir kodėl geriau skaityti knygas nei žiūrėti televizorių. Vaikai pristatė savo mėgstamiausias knygeles, atsineštas iš namų, ir klausėsi pasirinktų knygelių skaitymo. Antrąją dieną „Kiškučių“ grupės vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Ten susipažino su biblioteka, sužinojo, kaip galima pasiimti knygeles ir vėl jas grąžinti, klausėsi pamokančios Kakės Makės istorijos. Trečiąją projekto dieną pojūčių kambaryje klausėsi pasakos „Spalvų namelis“. Vaikai turėjo galimybę ne tik klausytis pasakos apie spalvas, bet ir pojūčiais tyrinėti spalvas, kiekvienai spalvai mėgino atrasti tinkamą iliustraciją, priskirti garsą. Ketvirtąją projekto dieną buvo organizuojamos „Kūrybinės dirbtuvėlės“. Šią dieną vaikai gamino knygeles bei išbandydami „Ebru“ techniką – piešimą ant vandens, kūrė knygelėms skirtukus. Penktąją dieną buvo organizuojama lopšelio-darželio bendruomenės akcija „Padovanok knygą senelių namams“. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su švietimo pagalbos specialistėmis ir meninio ugdymo mokytoja aplankė Krekenavos senelių globos namus ir juose gyvenančius senelius. Jiems padovanojo tėvelių suneštas knygeles. Mažieji ugdytiniai į senelių namus įnešė vaikiško džiugesio ir linksmino senolius dainelėmis ir eilėraščiais. Kovo 8-tosios proga moterims buvo dovanojamas tulpės žiedelis, kuris suteikė teigiamų emocijų.
Projekto metu vykdytos veiklos ne tik padėjo plėtoti vaikų kalbą, kūrybiškumą, skiepijo meilę knygai, bet ir ugdė pagarbą seniems žmonėms.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Ne veltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Jis svarbus augalams, gyvūnams ir žmogui. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė. Jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme. Kai mes valgome, vanduo transportuoja maistines medžiagas, sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.
Kiekvienais metais kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Šią dieną paminėjo „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai. Su vaikais kalbėta apie vandens savybes, kam jis naudojamas, kuo jis svarbus žmogaus sveikatai. Iš vandens Lašelio pasakojimo vaikai sužinojo, kokį ilgą kelią jis nukeliauja, kol pasiekia žmogų. Šią dieną vandens buvo visur. Vaikai su juo mankštinosi, varžėsi estafetėje „Pernešk vandenį“. Jį vaikai nešė labai atsakingai, tausodami kiekvieną jo lašelį, tuo pačiu lavino koordinaciją ir mokėsi susikaupti. Smagiausia vaikams buvo atlikti kvėpavimo pratimą su vandeniu. Šventės pabaigoje visi priėjome išvadą, kad vandenį reikia saugoti, neteršti, taupyti, nes jis žmogaus gyvenime yra labai svarbus.
Žemėje vandens, atrodo, yra daug, tačiau gėlo vandens yra tik 3 procentai, kuris reikalingas žmogaus gyvybei palaikyti. Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, kuris ateityje gali būti brangesnis už auksą, tad vertinkime ir saugokime jį!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Sužinoti, kaip pasikeis vanduo, įmerkus į jį spalvotą krepinį popierių.
Hipotezė. Spalvotas krepinis popierius nudažo vandenį.
Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai apžiūrėjo mokytojos atneštą krepinį popierių. Pastebėjo, kad jis vienodo storio, o skiriasi tik spalva. Sukarpė popierių juostelėmis ir įmerkė į skirtingomis spalvomis pažymėtas stiklines. Kantriai stebėjo, kaip keičiasi vandens spalva. Praėjus kelioms minutėms, vanduo nusidažė skirtingomis spalvomis. Vaikai stiklines papuošė tos pačios spalvos krepinio popieriaus juostelėmis.
Išvados. Vanduo nusidažė krepinio popieriaus spalva. Kuo intensyvesnė popieriaus spalva, tuo vanduo nusidažė ryškiau.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ mokytojos ir vaikai mus pakvietė į ikimokyklinukų viktoriną „Ką aš žinau apie Lietuvą?“. Pasiruošę ir pasipuošę tautiniais rūbais, išvykome į Ramygalą. Mūsų komandą sudarė šeši nariai ir palaikymo atstovai. Viktorina prasidėjo komandos ir narių prisistatymu. Kiekvienas komandos narys turėjo galimybę nukabinti nuo medžio spalvotą užduotį ir atnešti komandai ją išspręsti. Teko sudėlioti dėlionę, atsakyti į klausimus, rasti Lietuvos gyvūnus ir juos įvardinti, apibraukti Lietuviškus pašto ženklus, paaiškinti Lietuvos vėliavos spalvų reikšmes, rasti gintarą smėlyje, nupiešti bei sudėlioti žodį Lietuva. Kiekvienai užduočiai atlikti skirtas laikas, laikui pasibaigus nuskambėdavo gongo garsas. Visi komandos nariai turėjo galimybę pristatyti atliktą užduotį, atsakyti į klausimą. Komisijai suskaičiavus komandų surinktus taškus išsiaiškinome, kad nugalėjo draugystė, nes vaikai daug žinojo apie Lietuvą ir atliko visas užduotis. Kiekvienas džiaugėsi gauta padėka, saldžia dovanėle ir grupės biblioteką papildžiusia nauja knygute „Boružė Liputė ieško namų ir draugų“. Padėkojome ir mes už bendradarbiavimą, galimybę parodyti savo išmoningumą bei žinias, o viktorinos pabaigą vainikavo visų šokis ratelyje skambant dainai apie Lietuvą.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė
VIZIJA
Lopšelis-darželis – besimokanti bendruomenė, atvira pokyčiams, teikianti kokybišką ugdymą(si).
MISIJA
Lopšelis-darželis teikia kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) paslaugas, ugdo atsakomybę už švarią ir saugią aplinką, bendradarbiauja su šeima, brandina dorą asmenį.
VERTYBĖS
Saugumas, atsakingumas, gera savijauta, tvarumas.
FILOSOFIJA
Tėvai (globėjai) ir lopšelio-darželio darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaiko interesų.
STRATEGINIAI PRIORITETAI
- Kokybiškos ugdymo paslaugos.
- Saugios, modernios edukacinės aplinkos.
- Bendruomenės sveikatos stiprinimas.
- Ekologinės kultūros ugdymas.
STRATEGINIAI TIKSLAI:
1. Ugdymo kokybės užtikrinimas, siekiant kiekvieno vaiko pažangos.
2. Stiprinti vaikų ir kitų bendruomenės narių emocinę ir fizinę sveikatą.
3. Puoselėti gamtosauginę veiklą.
Kovo 6 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija ,,Mes – gamtos vaikai 2024“. Šioje konferencijoje dalyvavo aštuonios komandos. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai pristatė savo atliktą STEAM veiklą „Šviesa ir šešėlis“. Vaikai pasakojo ir komentavo, ką jie darė ir ką pastebėjo, perteikė gamtamokslinę informaciją, uždavė įdomių klausimų, keitėsi žiniomis, dalinosi patirtimi su draugais. Įgavę naujos patirties, linksmi ir apdovanoti grįžo į savo darželį, o sugrįžę draugams pasakojo savo įspūdžius.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo sritis, išbandyti naujus potyrius – sodinimą, laistymą, matavimą, auginimą.
Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?
Eiga. Vaikai susipažino su svogūnu: jo spalva, kvapu, forma, pylė žemes į dėžutę, kurioje sodino svogūnus. Pasodinę laistė. Vaikai atliko tyrimą – stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo, kada pradėjo augti laiškai. Išdygus laiškams, juos matavo su liniuote ir žiūrėjo, kuris laiškas ilgesnis, kuris trumpesnis, kuris didelis, o kuris mažas. Matavimus kartojo kas keletą dienų. Užaugusius laiškus nukirpo, ragavo, uostė ir nunešė į darželio virtuvę, kad virėjos pagardintų ruošiamą maistą.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su svogūno ir laiško spalvomis, laiško ilgiu, skoniu, kvapu. Vaikai sužinojo, kad valgyti svogūną sveika. Įtvirtino sąvokas: didelis – mažas, ilgas – trumpas. Išsiaiškino, kokių sąlygų reikia, kad svogūnas augtų.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Nuostabus žygis gražiais miškais saulėtą dieną prasidėjo nuo Rodų miško ir baigėsi Pašilių miške. Mažuosius žygeivius vedė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos bibliotekos darbuotoja, grupės ugdytinio nuostabi mama Monika Knizikevičienė. Keliaujant ji pasakojo daug įdomybių apie gamtą, skatino vaikus spęsti iškilusias problemas, atlikti stebėjimo užduotis. Parodė, kaip teisingai naudotis žemėlapiu, kėlė klausimus, į kuriuos vaikai ieškojo atsakymų: kuo skiriasi griovys nuo upelio, ar miškas turi internetą, koks jis, kieno pėdsakai, kokių ženklų gali rasti gamtoje, kaip ir kur užkurti saugiai laužą, kas ras tinkamiausią būdą apeiti klampią vietovę? Ir dar daugiau apie gamtą…
Ką vaikai pamatė, išgirdo, sužinojo, pajuto, tėveliams papasakojo sugrįžę į namus.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Sužinoti, kad vieni daiktai vandenyje plūduriuoja, o kiti skęsta.
Hipotezė. Ar mašinos moka plaukti?
Eiga:
1.Vaikai stebėjo ant vandens plūduriuojantį žaisliuką ančiuką.
2. Mažieji leido mašinų modeliukus į vandenį.
3. Plukdė mažus laivelius su spalvotomis burėmis, pūtė, įvardino spalvas.
4. Plukdė didelį laivą.
5. Į laivą dėjo naminių gyvūnų figūrėles, įvardino jas.
6. Iš vandens traukė mašinytes.
Išvada. Plaukia dideli ir maži laivai su keleiviais, o mašinos skęsta.
„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė














































































