Tikslas. Plėtoti vaikų žinias apie emocijas, jausmus, jų išraišką ir valdymą.

Hipotezė. Ar galima iš duotų priemonių sukurti „pyktuką“ ir „švelnuką“?

Eiga. Buvo aptarta su vaikais, kad juos lanko tiek geros, tiek blogos emocijos bei jausmai. Diskutuota, kaip būtų galima pavaizduoti pyktį ir gerumą. Vaikai teigė, kad gerumas, meilė – tai kažkas švelnaus, o pyktis – tarsi „ožiukai“, dygliuoti. Buvo aptarta, iš kokių medžiagų galima pagaminti „pyktuką“ ir „švelnuką“. Vaikai kūrė juos naudodami plastiliną, dantų krapštukus, spalvotas plunksnas.

Išvada. Vaikai pagamino savo emocijų simbolius – „pyktuką“ ir „švelnuką“. Pasitelkus plastiliną, dantų krapštukus ir plunksnas, buvo galima kūrybiškai išreikšti savo jausmus ir emocijas.

Grupės mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, komandinį darbą ir gebėjimą spręsti problemas, kartu supažindinant su tradiciniu jurtos statymo būdu bei konstrukcijos ypatumais.

Hipotezė. Ar dirbant komandoje pavyks pastatyti jurtą?

Veiklos eiga. Kai kuriems vaikams žodis „jurta“ buvo girdėtas, o kitiems – naujas, todėl jis sužadino smalsumą ir norą išsiaiškinti, kas tai yra. Apžiūrėję nuotraukas ir aptarę jurtos statymo būdus bei konstrukcijos ypatumus, vaikai pradėjo rinktis konstruktorius ir planuoti darbo eigą. Kol vieni statė pagrindą, kiti ėmėsi konstruoti kraštines. Vieni laikė, kiti tvirtino sujungimus. Tokiu būdu vyko sklandus komandinis darbas, kurio rezultatas džiugino visus.

Išvada. Vaikai suprato, kad statant jurtą reikia vieni kitiems padėti, klausytis ir veikti drauge. Dirbant atidžiai ir kūrybiškai grupėje turimi konstruktoriai gali virsti tikru nameliu. Sukurta jurta suteikė kiekvienam vaikui pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais, taip pat džiaugsmą dėl bendro ir sėkmingo darbo rezultato.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė