Tikslas. Suprasti, kodėl žmogaus kūnas yra tvirtas, ir išsiaiškinti, kokią funkciją atlieka skeletas. Ugdyti vaikų gebėjimą kelti klausimus, tyrinėti, modeliuoti ir eksperimentuoti.
Hipotezė. Jeigu žmogaus kūno modelis bus be „kaulų“, jis bus minkštas ir grius. Įterpus vidinę atramą – „kaulus“ – modelis taps tvirtesnis ir išlaikys formą.
Eiga. Vaikai pradėjo veiklą sudėliodami žmogaus skeleto dėlionę ir aptardami, kur realybėje galima rasti tokį skeletą. Iškėlus klausimą, kas nutiktų žmogui be skeleto, vaikai svarstė galimus atsakymus, o vienas vaikas pastebėjo, kad tuomet liktų tik mėsa. Pasikalbėję nusprendėme išsiaiškinti, kodėl žmogaus kūnas yra toks tvirtas. Vaikai kūrė aukštą žmogaus kūno modelį iš plastilino ir bandė jį pastatyti. Greitai pastebėjo, kad minkštas kūnas nesilaiko ir nuolat griūva. Tuomet jie mąstė, kokių sprendimų galėtų imtis, kad modelis būtų tvirtesnis. Eksperimentuodami įterpė „kaulus“ – dantų krapštukus – ir atrado, kad kūno tvirtumui būtina vidinė atrama. Tai padėjo jiems patirti atradimo džiaugsmą ir pasididžiavimą savo darbu.
Išvados. Vaikai įsitikino, kad žmogaus kūno tvirtumui būtina vidinė atrama – skeletas. Į kūno modelį įterpti „kaulai“ suteikė jam stabilumo, todėl jie suprato skeleto funkciją ir jo svarbą žmogaus judėjimui bei laikysenai. Veikla paskatino vaikus tyrinėti, kelti klausimus ir savarankiškai atrasti sprendimus.
Mokytoja Odeta Žukauskienė























