Darželyje paminėtos 150-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės tapo prasminga pažintimi su garsaus menininko gyvenimu ir kūryba. Vaikai klausėsi jo muzikos, stebėjo paveikslus ir atpažino juose gamtos bei žmogaus pasaulio motyvus. Kadangi Čiurlionis savo kūryboje jungė muziką ir dailę, klausydamiesi jo kūrinių ekrane vaikai tyrinėjo paveikslus ir įvardijo juose pastebėtus objektus – tekančią saulę, kalną, jūrą, dangų, žmonių siluetus. Menininko darbai įkvėpė ir mažųjų kūrybines užduotis – jie piešė vaizdinius, primenančius Čiurlionio kūrybą, skaičiavo jo darbuose pasikartojančius motyvus. Ši veikla ne tik supažindino ugdytinius su svarbia lietuvių kultūros asmenybe, bet ir skatino jų vaizduotę, meninį jautrumą bei pasididžiavimą savo šalies kūrėju.
Rugsėjo 19 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai išsiruošė į žygį į Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą, kur susitiko su socialiniais partneriais Panevėžio lopšelio-darželio „Nykštukas“ priešmokyklinukais. Susitikimas vyko įgyvendinant socializacijos projektą „Sveiki ir aktyvūs draugai“.
Vaikai žaidė muzikinius susipažinimo ir draugystės žaidimus, kartu tyrinėjo lankytojų centro aplinką, aktyviai judėjo gryname ore. Fizinė veikla suteikė daug džiaugsmo, stiprino vaikų ištvermę, lavino judėjimo įgūdžius, o bendri žaidimai kėlė teigiamas emocijas ir padėjo kurti draugišką, palaikančią atmosferą.
Dalindamiesi vaišėmis, šypsenomis bei įspūdžiais, ugdytiniai mokėsi draugauti, bendradarbiauti ir pastebėti, kad judėjimas bei bendravimas suteikia ne tik smagių emocijų, bet ir sveikatos bei energijos.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
„Nykštukų“ grupės ugdytiniai leidosi į smagų ir turiningą žygį į Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą. Kelionė truko apie 4 km pirmyn ir atgal – tai buvo tikras iššūkis mažoms kojytėms, tačiau vaikų smalsumas ir noras atrasti naujus dalykus nugalėjo nuovargį.
Centre mus pasitiko administratorius Arvydas, kuris pakvietė apžiūrėti ekspoziciją ir drauge leistis į pažinimo nuotykį. Vaikai aktyviai įsitraukė į veiklas: ieškojo atsakymų į įvairius klausimus, atpažino gyvūnų pėdsakus, klausėsi paukščių balsų, išbandė savo jėgas kilnodami bebro „hantelį“, atrado stebuklingą šulinį ir tyrinėjo gamtos paslaptis pasitelkdami visus pojūčius.
Didžiausias dienos iššūkis – Slibino paslėpto lobio paieška! Vaikai, vadovaudamiesi užuominomis ir dirbdami komandoje, sėkmingai įveikė visas užduotis ir surado lobį, kuris pradžiugino kiekvieną.
Pasistiprinę ir kupini įspūdžių, sugrįžome į darželį. Diena buvo kupina nuotykių, pažinimo ir gerų emocijų!
Nuoširdžiai dėkojame Krekenavos lankytojų centro administratoriui Arvydui už žaismingą priėmimą ir prasmingą edukaciją!
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Padėti vaikams pažinti, įvardinti ir išreikšti savo bei kitų nuotaikas per kūrybinę veiklą.
Hipotezė. Jeigu vaikai turės galimybę kurti „nuotaikos veidukus“ iš įvairių medžiagų, jie lengviau atpažins ir įvardins emocijas, taps atviresni kalbėti apie savo jausmus.
Veiklos eiga. Su vaikais aptarėme emocijos, jie atsakė į klausimus („Kada tu juokiesi? Kada liūdi? Kada pyksti?“). Vaikai kūrė „nuotaikos veiduką“ ant popierinės lėkštutės naudodami plastiliną ir kitas priemones. Kiekvienas parodė savo darbą ir pasakė, kokią nuotaiką jis vaizduoja.
Išvada. Veiklos metu vaikai įgijo žinių apie emocijas, lavino gebėjimą jas atpažinti ir įvardinti. Kūrybiškai reikšdami savo nuotaikas, jie lavino smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius ir pasitikėjimą savimi. Ugdytiniai suprato, kad visos emocijos yra svarbios ir normalios, nuotaikas galima parodyti žodžiais, mimika ir kūryba.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Rugsėjo mėnesį priešmokyklinio amžiaus vaikai vyko į gamtos mokyklą, kurioje dalyvavo STEAM edukacinėje programoje „Gyvalazdės: atrask, suprask, sukurk!“.
Edukacijos metu vaikai buvo supažindinti su įvairių rūšių gyvalazdėmis, jų vystymosi stadijomis, gyvenimo būdu bei gebėjimu prisitaikyti prie aplinkos. Mažieji tyrinėjo gyvalazdes iš arti – stebėjo jų išvaizdą, elgseną, aptarė pastebėtus požymius. Palyginę gyvalazdes su kitais vabzdžiais, vaikai atrado jų panašumus ir skirtumus.
Užsiėmimo metu vaikai sužinojo, kas yra insektariumas, kokių sąlygų reikia jame gyvūnams augti bei kaip būtų galima tokį įsirengti namuose. Vaikai aktyviai ieškojo atsakymų, kūrė idėjas ir diskutavo apie tinkamą gyvalazdžių priežiūrą.
Edukacija skatino vaikus pažinti gyvąją gamtą, tyrinėti, uždavinėti klausimus, ieškoti atsakymų, lavino jų smalsumą, kritinį mąstymą bei kūrybiškumą. Tai buvo įdomi, patyriminė veikla, suteikusi vaikams naujų žinių ir įspūdžių.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
2025 m. rugsėjo 15 d. Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“ vyko sportinis renginys „Gandriuko estafetės 2025“. Jis buvo organizuotas pagal projektą „Stiprėkime su Gandriuku“ ir subūrė priešmokyklinio amžiaus vaikus iš Panevėžio rajono ikimokyklinių ugdymo įstaigų.
Renginys siekė skatinti vaikų fizinį aktyvumą, populiarinti sportines varžybas ir stiprinti bendradarbiavimą tarp įstaigų. Mažieji sportininkai su dideliu entuziazmu dalyvavo linksmose estafetėse: „Bėgimas su kamuoliu“, „Šuoliukai su lankais“ ir „Pastatyk bokštą“ ir kt.
Visi dalyviai patyrė daug džiaugsmo, sportinio azarto ir gerų emocijų. Renginyje netrūko draugiškos konkurencijos, vaikų šypsenų ir komandinio palaikymo. Po varžybų visi buvo apdovanoti, o renginio atmosfera paliko malonių įspūdžių tiek vaikams, tiek pedagogams.
„Gandriuko estafetės 2025“ tapo smagia švente, kurioje sportinis azartas derėjo su draugyste ir judėjimo džiaugsmu.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Suteikti vaikams žinių apie obuolį ir jo naudą žmogaus organizmui.
Hipotezė. Ar tikrai sveika valgyti obuolius?
Veiklos eiga. Vaikai sužinojo, kur auga obuoliai, nagrinėjo jų savybes, žaidė, skaičiavo, štampavo, vėrė obuolio skilteles ant iešmelių, ragavo. Veiklos skatino vaikus veikti, stebėti, tyrinėti ir pažinti skonį. Organizavome tiriamąsias ugdymo veiklas: nagrinėjome obuolio sandarą, svorį, spalvą, skonį. Sudarėme sąlygas vaikų meninei ir kūrybinei saviraiškai.
Išvada. Obuoliai yra itin vertingi sveikatai dėl savo turtingos maistinės vertės. Vaikai patobulino sakytinės kalbos, skaičiavimo, tyrinėjimo gebėjimus, patyrė pažinimo džiaugsmą, įsitraukė į kūrybos procesą.
Dėkojame tėveliams už atneštus obuolius.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) įvertino šalies mokyklas pagal tai, kaip joms sekasi diegti tvarumo praktikas pagal darbotvarkę Tvari mokykla 2030. Tvarumo situacija įvertinta iš viso 465-iose šalies mokyklose. Mokyklos vertintos pagal trijų pakopų sistemą.
Mūsų darželis pasiekė I pakopą. Mums skirtas „Tvari mokykla 2030” ženklas („Tvarumo bruknės“ ženklas), dovanų gavome Lietuvos Raudonąją knygą. Tai svarbus pripažinimas, parodantis mūsų bendruomenės pastangas ugdyti vaikus atsakingai ir draugiškai aplinkai. Šis ženklas įkvepia toliau stiprinti tvarumo iniciatyvas kasdienėje veikloje.
Direktorė Danutė Ropienė
Tikslas. Lavinti vaikų pojūčius, gebėjimą pažinti gamtines medžiagas ir ugdyti kritinį mąstymą.
Hipotezė. Kokius pojūčius galima patirti keliaujant pojūčių taku?
Veiklos eiga. Vaikai tyrinėjo pojūčių take esančias medžiagas – smulkią skaldą, akmenukus, smėlį, šiaudus, kankorėžius. Jie stebėjo, lietė rankomis, vaikščiojo ir bėgiojo basomis kojomis, patirdami įvairius įspūdžius. Kartu aptarė, kokius jausmus sukelia šios gamtinės medžiagos: kas yra šalta, kas šilta, kas duria, o kas jaučiasi švelniai.
Išvada. Vaikai susipažino su įvairiomis gamtinėmis medžiagomis, patyrė jų poveikį liesdami rankomis ir eidami basomis, įvardijo patirtus pojūčius, aptarė jų panašumus ir skirtumus.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Per žaismingą, netradicinį tapybos procesą skatinti vaikų kūrybiškumą, sensorinius pojūčius ir saviraišką. Ugdyti smulkiąją motoriką, iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Hipotezė. Vaikai stumdys dažus pirštukais ir delniukais, atras naujus spalvinimo būdus, patirs kūrybos džiaugsmą ir drąsiau eksperimentuos.
Eiga. Vaikai pasirinko norimus paveikslėlius ir spalvino netradiciniu būdu – pirštukais ir delniukais stumdė dažus ant piešinių įmautėse. Žaisdami vaikai tyrinėjo dažų tekstūrą, spalvų maišymą ir įvairius rankų judesius: spaudė, braukė, stumdė, tapšnojo. Kiekvienas vaikas kūrė savu tempu, laisvai rinkosi judesius. Tie vaikai, kuriems veikla sekėsi lengviau, patys inicijavo pagalbą draugams – rodė atrastas technikas, skatino bandyti ir drąsino. Visa veikla vyko kaip smagus, įtraukiantis procesas, kupinas atradimų ir teigiamų emocijų.
Išvados. Vaikai per žaismę atrado, kad piešti galima įvairiais būdais, ne tik teptuku. Netradicinė tapyba paskatino juos drąsiai eksperimentuoti, stiprino pasitikėjimą savo kūrybinėmis galimybėmis ir tarpusavio bendradarbiavimą. Veikla suteikė vaikams džiaugsmo, laisvės kurti ir mokytis per patirtį.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė













































































