Įstaigos emblema

2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Lankytojai
Šiuo metu: 1
Iš viso: 682279

STEAM naujienos 2022

             Norime, kad vaikai gebėtų kritiškai mąstyti, spręsti problemas, turėtų komandinio darbo įgūdžius, todėl jie atliko STEAM iššūkį. Ar galime sukurti Lietuvos kontūro formos daigyklą ir išauginti joje pipirnių? Besidarbuojant iškilo ir kitas klausimas. Pasidarė smalsu, kaip iš svogūnėlio išsiauginti augalą. Tada sėklas sėjome, o svogūnėlius sodinome ir stebėjome, kaip iš sėklų išauga augalai, kaip svogūnai išaugina laiškus. Visi drauge susėdę ratu pasikalbėjome apie vaikų sukauptą patirtį. Ar Lietuvoje yra daug žalumos, lyginant su kitomis šalimis? Ko mūsų šalies teritorijoje daugiau: sausumos ar vandens? Ko reikia, kad augalai sėkmingai augtų? Kodėl svarbu puoselėti ir saugoti augalus?

                                                                „Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

            Vaikai yra smalsūs, žingeidūs, juos domina naujos, neįprastos veiklos. Visuomet smagu eksperimentuoti ir pamėginti piešti netradicinėmis priemonėmis. Šį kartą išbandėme piešimą pienu ir žvakės liepsna. Paėmėme  krapštuką, įmerkėme jį į pieną ir ant balto piešimo lapo  nupiešėme. Nupiešę savo piešinėlius, juos išdžiovinome. Kol piešinėliai džiuvo, mes žaidėme stalo žaidimą- dėlionę „Sudėliok veidukus ir atpažink emocijas“.  Pienui išdžiūvus, pakėlėme lapą virš žvakės liepsnos taip, kad žvakė šildytų blogąją lapo pusę. Laikėme labai atsargiai, kad liepsna nesiektų lapo ir šis neužsidegtų. Ryškėjančios linijos suteikė vaikams daug džiaugsmo ir nuostabos. Paveikslėlis pavyko iš ties labai gražus ir neįprastas.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

 

         Programavimo aplinka XLlogoOnline  leidžia mokytis vaikams programuoti. Ši programa ne tik išmoko vaikus sujungti vizualiai tinkančius blokus, bet ir moko būti atkakliems, nes reikia atlikti užduotis, įveikti problemas. Pvz., užduotys, kurias siūlo atlikti programa: „Nupiešk raštą, naudok ne daugiau kaip 7 komandas“, „Pasiek braškę“, „Sudėliok vardą „ULA“. Pats žaidimas neblokuoja blokų, jei jungiate neteisingus, leidžia kartoti užduotį, kol pavyks. Kai vaikas įgunda šiame žaidime, jis gali pradėti kurti programėles.

         „Pelėdžiukų“ grupės vaikams ši veikla labai patiko.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

     Kai sniegas ir ledas padengia žemę, kelius ir šaligatvius barstome druska. Taip darome todėl, kad keliai bei šaligatviai neapledėtų ir jais būtų saugu judėti. Kaip tai veikia?

    Su vaikais atlikome bandymą. Į pirmąją stiklinę įdėjome ledo gabaliukų. Į antrą stiklinę įdėjome tiek pat ledo gabaliukų, kiek ir į pirmąją stiklinę ir įpylėme kupiną šaukštą druskos. Stebėjome abi stiklines 30 minučių. Liniuote kas penkias minutes matavome vandens kiekį kiekvienoje stiklinėje. Duomenis fiksavome lentelėje.

     Eksperimento metu išsiaiškinome, kad ledo tirpimą gali sukelti ne tik temperatūros pokyčiai, bet ir sąveika su kita medžiaga (šiuo atveju druska). Įsitikinome, kad druskos ir ledo mišinys tirpsta greičiau nei grynas ledas. Taip yra todėl, kad druska sumažina vandens užšalimo temperatūrą.

   „Nykštukų“ grupės ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė

 

           „Pelėdžiukų“ grupės vaikams buvo pasiūlytas iššūkis: pastatyti statinį, panaudojant 15 vnt. plastikinių puodelių, arba ant vieno puodelio pastatyti kuo įdomesnę konstrukciją. Iš daugybės paprastų medžiagų vaikai konstravo statinius. Tai paprasta statybos veikla, kurios metu vaikai naudojo spalvotus pagaliukus, medinius kubelius, mažus plastikinius puodelius, kempines. Kiekvienas skirtingai įžvelgė, kaip tai padaryti. Kai kurie statiniai atrodė, jog prieštarauja gravitacijai. Jei neatitikdavo svoriai priešingose pusėse, jie išgriūdavo. Išplėtėme žaidimą ir mokymąsi su šiais įdomiais inžineriniais iššūkiais. Kas žinojo, kad pagaliukai, kubeliai ir puodeliai gali būti tokie įdomūs?

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

       Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai visos savaitės veiklas skyrė žiemoti likusiems paukščiams. Žiūrėjo filmukus, vartė knygas, žurnalus, ieškojo žiemoti likusių paukščių. Suradę juos, stebėjo, aptarinėjo, tyrinėjo jų išvaizdą, dydį, plunksnų spalvų grožį. Ugdytiniams labai patiko antys. Jos gyvena prie vandens: įvairaus tipo pelkėse, šlapiose pievose, balose, tvenkiniuose, ežeruose.

        Iš stalo servetėlių iškirptoms antytėms vaikai sukūrė namelius. Naudojo popierines lėkštes, teptukus, guašą, klijus, žirkles, maltą kavą. Veiklos lavino aplinkos pažinimo, kūrybiškumo, meninės veiklos, stebėjimo ir tyrinėjimo įgūdžius.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ieva Jakaitienė

              Visiems žmonėms, gyvūnams ir augalams reikia oro, kad galėtų išgyventi. Vaikai žino, kad aplink mus visur yra oras. Stengėmės suprasti, kad Žemė yra apsupta oro sluoksniu, kuris vadinamas atmosfera.  Atlikdami eksperimentą, įsitikinome, kad oras yra bespalvis, lengvas ir užima erdvę. Į dubenėlį su vandeniu panardinome apverstą stiklinę, į kurios dugną įdėjome suglamžytą servetėlę taip, kad ji neiškristų. Apverstą stiklinę panardinome į vandenį. Servetėlė  nesušlapo, nes į stiklinę nepateko vanduo. Kodėl taip atsitiko? Stiklinė, nors ir atrodo tuščia, iš tiesų tokia nėra. Ji pripildyta oro ir joje nebėra vietos vandeniui. Štai dėl to vanduo nepatenka į stiklinę ir servetėlė išlieka sausa. Tai įrodo, kad oras užima erdvę. Atlikę eksperimentą aptarėme iškilusius klausimus, ieškojome atsakymų ir bandėme nupiešti mus supantį orą, kuriuo mes kvėpuojame.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

                „Kiškučių“ grupės vaikai domėjosi įvairiais gamtos reiškiniais. Kad būtų smagiau, pasikvietėme edukacines bitutes „Bee-Bot“. Vaikai programavo jas ir kalbėjo, aiškinosi, atpažino paveikslėliuose įvairius gamtos reiškinius skirtingais metų laikais.

 „Kiškučių“ grupės mokytoja Irena Buzienė

 

              Nors už lango sniego beveik nėra, tačiau mums jo pakako, kad galėtume šiandien grupėje atidaryti „Sniego laboratoriją“. Atsinešę sniego į grupę, jį tyrinėjome visais savo pojūčiais, o po to piešėme ant sniego akvareliniais dažais. Vaikai išsiaiškino sniego savybes ir sužinojo, kada sniegas tirpsta, kuo jis kvepia, kokia jo spalva, kada pavirsta vandeniu ir kokiomis sąlygomis vėl sušąla į ledą ir kodėl sniego negalima valgyti. Ištyrinėję sniegą, bandėme tapyti ant jo gabalėlių. Vaikams labai patiko neįprastas piešimas, jie ne tik džiaugėsi savo ir draugų darbais, bet ir noriai pasakojo, ką nutapė. Ištirpus sniegui, o kartu ir darbeliams, vaikai pamatė, kitokį piešinių vaizdą, tik jau ant vandens. Visos patirtinės veiklos metu netruko vaikų susidomėjimo, kritinio mąstymo ir gerų emocijų.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

             Šiandienos mūsų eksperimentas prasidėjo, kai visi vaikai pačiupinėjo ir apžiūrėjo po ledo gabalėlį. Jis buvo skaidrus, slidus, šaltas ir kietas. Vaikai susidomėjo, koks vanduo greičiau ištirpins ledą: šaltas ar šiltas? Susiskirstėme į grupeles, pasidalinome pipetes ir ant stalo pasistatėme šalto ir šilto vandens. Kimbame į tirpdymo darbus ir pamatome, kad pas vienus sumažėjęs gabalėlis, o pas kitus ledo jau nebeliko. Dovydas ir Mantas daro išvadą, kad šiltas vanduo greičiau ištirpdė ledą.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė