Įstaigos emblema

2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas   Bal »
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Lankytojai
Šiuo metu: 2
Iš viso: 756273

Mėnesio archyvas: kovo 2024

        Kovo 28 dieną „Kiškučių“ grupėje įvyko tėvelių ir vaikučių kūrybinės dirbtuvės. Mamos susitarė iš siūlų gaminti velykinius kiaušinius. Teko prisipūsti balionus, ant jų vynioti lipale išmirkusius spalvotus siūlus. Procesui pagreitinti mamos atsinešė plaukų džiovintuvus, išbandėme, bet … nepavyko. Balionus palikome džiūti visai parai. Išdžiūvusiais velykiniais margučiais papuošėme Velykų medį.

Grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė

         Artėjant pačiai gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, „Nykštukų“ grupės vaikučiai ir jų tėveliai susirinko į kūrybines dirbtuves. Mažieji nykštukai nuo pat ryto jau laukė, kada ateis jų tėveliai ir kada galės kartu pradėti kurti velykines dekoracijas – margučius, kuriais papuošime Velykų medį darželio kieme. Džiugu buvo matyti visus puikiai nusiteikusius ir pasiruošusius kūrybinei veiklai. Dirbtuvėlių dalyviai margučius gamino ir puošė iš netradicinių priemonių: karoliukų, dekoratyvinių plunksnų, lipdukų, juostelių, dekoravo akriliniais dažais ir nagų laku. Margučių ruošiniai taip pat buvo netradiciniai, pagaminti iš medžio. Norime pasidžiaugti ne vien gautu puikiu rezultatu, nes margučiai išėjo labai gražūs, žaismingi ir originalūs, bet ir buvimu kartu su savo vaikučiais, kuriems laikas, praleistas su savo artimaisiais, yra be galo svarbus ir reikšmingas, stiprinantis tarpusavio ryšį.

„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė

                      Kovo 26 dieną Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“ vyko Panevėžio r. ikimokyklinio ugdymo įstaigų viktorina „Po Gandriuko sparnu“, skirta „Gandriuko“ gimtadieniui paminėti. Viktorinoje dalyvavo penki Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ „Pelėdžiukų“ grupės atstovai. Komandos, pasipuošusios pasirinktus paukštelius atspindinčiais atributais, prisistatė, minė mįsles, ieškojo paukštelių pavadinimuose trūkstamų raidžių, sudėjo paukštelio dėlionę ir jį įvardijo, skaičiavo paukščius. Naudodami QR kodo programėlę, klausėsi paukščių balsų, atspėjo išgirsto balso savininką, atpažino jį nuotraukoje ir iš pabirusių raidžių sudėjo sparnuočio pavadinimą. Iš pasirinktų priemonių kūrė paukštį, jį pristatė, reflektavo savo darbo sėkmes bei iškilusias problemas. „Pelėdžiukų“ komanda džiaugėsi galimybe dalyvauti viktorinoje, patirti smagių įspūdžių, gauti naujos patirties ir puikiai praleisti laiką. Vaikai apdovanoti dovanėlėmis, įteikta padėka.

„Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė

Skatinant ugdytinių iniciatyvumą mokytis bei padedant išlaikyti dėmesį ir motyvaciją, buvo pasiūlyta veikla kitokioje aplinkoje – sensoriniame kambaryje tamsoje švytinčiomis lazdelėmis konstruoti šviečiančias raides. Vaikai iš švytinčių lazdelių dėliojo savo vardo pirmą raidę arba visą vardą. Švytinčios lazdelės kėlė susidomėjimą, o sensorinio kambario aplinka padėjo vaikams susikoncentruoti ir ramiai veikti. Ši raidžių veikla yra ne tik puikus smulkiosios motorikos užsiėmimas, bet ir skatinantis būdas ugdytiniams domėtis raidėmis bei jas pažinti tobulėjant savo tempu.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė

Kasmet kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena. Žemės dienos tikslas – atkreipti dėmesį į gamtos svarbą ir reikšmę mūsų gyvenimui, mus supančią aplinką, neatsakingą vartojimą ir susimąstyti apie atsakomybę už  planetos išsaugojimą.

Minėdami šią svarbią Žemei dieną „Bitučių“, „Drugelių“, „Nykštukų“, „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai su mokytojomis susirinko pasikalbėti apie mūsų visų žemę, kodėl svarbu ją saugoti ir tausoti. Susirinkę gamtos mylėtojai kalbėjosi apie šiukšlių daromą žalą mūsų aplinkai ir gamtai bei šiukšlių rūšiavimo naudą, apie gėlo vandens svarbą ir taupymą. Atliko „Žemės“ paskirtas įvairias užduotis. Kiekvienos grupės ugdytiniai pasveikino sugrįžusius paukštelius pasipuošę paukščių karūnomis, kaukėmis, piešinėliais, darbeliais bei klegėdami paukštelių garsų pamėgdžiojimais. Renginio metu gera ir smagu buvo girdėti „Pelėdžiukų“ grupės ugdytinių Džiugo, Domanto ir Miglės deklamuojamą eilėraštį „Žemei“, „Nykštukų“ grupės ugdytinių Eglės ir Rugilės deklamuojamus eilėraščius „Mylėkim žemę“, „Vyturėlis“ bei „Nykštukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikų kartu atliekamą dainą „Kas tu esi?“, „Pelėdžiukų“ dainuojamą „Dūdučių dainelę“.

Rūpintis Žemės išsaugojimu galime visi. Mūsų visų rankos gali daryti kad ir mažus, bet labai svarbius darbus: tvarkyti aplinką, kurioje gyvename, rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį. Mylėkim ir saugokim Žemę, juk ji mūsų – vaikų.

Mokytojos Margarita Stasevičienė, Giedrė Survilienė

Vaikų darželis – tai vieta, kur vaikas išmoksta draugauti bei vysto socialinius gebėjimus, tačiau nėra jokios garantijos, kad vaikų santykiai gerai susiklostys. Vaikų darželyje taip pat gali egzistuoti hierarchija tarp vaikų, kitų vaikų atstūmimas, priekabiavimas ar įvairūs konfliktai tarp silpnesnių ir stipresnių vaikų. Darželyje pasitaiko visko tarp vaikų – spardymasis, kandžiojimasis,  stumdymasis, bjaurūs žvilgsniai, silpnesnio vaiko mėgdžiojimas ar pašaipos iš jo.

Patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose. Anot ankstyvojo ugdymo psichologės Giedrė Sujetaitės-Volungevičienės, jau nuo 3 metų vaikai pradeda aktyviau bendrauti ir „aiškintis santykius“ tarpusavyje, tad tokiame amžiuje jau galime aptikti ir pirmąsias patyčių užuomazgas. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus, atstumtąjį skaudinančius dalykus.

Jau po truputį šiuolaikinio gyvenimo dalimi tampa robotai ir vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų yra robotų integravimas į švietimo įstaigas. Jau dabar nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus, integruodamos robotus į mokymo procesus. Jų pagalba  moksleiviai gali įgyti naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Kovo 22 dieną  Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo edukaciją „Robotukas linksmai“. Į ugdymo įstaigą atskubėjo linksmasis robotukas Tukas.  Robotukas atrodo linksmai ir net juokingai, tačiau jis mokėjo ne tik juokauti, bet ir kartu padėti vaikams suprasti skirtumus tarp juoko ir pajuokos, pikto juoko ir ironijos, sarkazmo ir žeminimo.  Edukacijos metu vaikai klausėsi komiškų situacijų, mokėsi atskirti humorą nuo patyčių, išlaikyti emocinę harmoniją ir neperžengti ribų, kada humoras lieka juokingu tik pačiam juokaujančiam, kitam ar kitiems, sukeldamas stresą ir neigiamas emocijas. Robotukas palietė vaikų širdis. Pasisėmę teigiamų emocijų, vaikai aptarinėjo Robotuko išdaigas ir pamokymus. Geros nuotaikos skalė stipriai pakilo į viršų ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Robotukui asistavo „Mažųjų ugdymo“ vedėjas Vilmantas.

Dalijamės patarimais, kokių žingsnių imtis, pastebėjus skaudinimą ar patyčias:

  1. Atkreipiame dėmesį: „Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais).“
  2. Nustatome bendravimo kultūros normas: „Darželyje naudojame tik padedančius žodžius ir rūpinamės draugais (priimame žaisti, stengiamės susitarti).“
  3. Pamokome apsiginti: „Jei draugas tave įskaudino, netylėk. Garsiai sakyk: Stop, man nemalonu, kai… O jei jis nesiliauja skaudinti, ieškok pagalbos.“
  4. Komunikuojame, kai vaikai negirdi – dalinamės pastebėjimais su pedagogais, į ką svarbu atkreipti dėmesį – vaikų polinkius, elgesį, situacijas. „Pastebėjau, kad Tomas nežino, kada įskaudina, o Lina negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu. Grupėje jie susiginčijo dėl žaislų.“

Patyčių mažinimą vienas asmuo neatliks, to turi siekti kiekvienas bendruomenės narys. Vieninga bendravimo kultūra padės užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir mokysis būti rūpestingais bei atjaučiančiais visuomenės nariais.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Ši diena skirta visame pasaulyje didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių šį sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą. Trečio mėnesio 21-oji diena pasirinkta neatsitiktinai – šie skaičiai siejami su 21-osios chromosomos defektais (trisomija), kurie ir sukelia Dauno sindromą.

Mūsų darželis taip pat prisijungė prie šios akcijos. Visas kolektyvas kartu su vaikais dėvėjo skirtingas kojines. Mes visi skatiname toleranciją, mažiname atskirtį bei formuojame sveiką visuomenės požiūrį į Dauno sindromą turinčius žmones. Grupėse vaikai spalvino skirtingas kojines.

                                                                  Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė

          Kovo 20 dieną Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Sukam, sukam galveles“. Viktorinoje dalyvavo mūsų darželio priešmokyklinukų komanda. Po visų komandų prisistatymų vaikų laukė įdomios užduotėlės, kurių metu vaikai lavino komunikavimo kompetenciją, aktyvino mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius. Komandos atliko po keturias užduotis. Pirmoje užduotyje vaikai pasikartojo jau išmoktas raideles, nustatinėdami paveikslėlių pirmą garsą. Antroje užduotyje prisiminė sveikos gyvensenos pricipus, grupuodami, kas sveika, o kas ne. Trečioje užduotyje grupavo gyvūnus: kas skrenda, eina ir ropoja, o kas plaukia. Labiausiai patikusi vaikams užduotis ‒ balionų dalybos. Vaikams reikėjo susiskaičiuoti, kiek gavo iš viso balionų ir juos pasidalinti po lygiai. Renginio pabaigoje vaikus pradžiugino dovanėlės ir įteiktos padėkos.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

          Kovo 4–8 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Linkaučių skyriuje buvo įgyvendinamas prevencinio kalbos ugdymo projekto „Žingsneliai į gražią kalbą“ I etapas. Projekto tikslas – skiepyti vaikams meilę knygai, norą ją pažinti, kurti, tyrinėti. Įgyvendinant projekto veiklas buvo vykdoma kalbos ugdymo savaitė „Draugystė su knyga“, kurią organizavo ir įgyvendino švietimo pagalbos specialistės ir meninio ugdymo mokytoja. Penkias dienas vyko skirtingos veiklos, kurios skatino pažinti, kurti ir tyrinėti knygas. Pirmąją dieną vyko veikla „Aš ir mano mėgstamiausia knyga“.  Šią dieną vaikai kartu su Zuikiu, Kake Make ir Netvarkos Nykštuku išsiaiškino, kas yra knyga, kokios būna knygos, kodėl reikia mokytis pažinti raideles ir kodėl geriau skaityti knygas nei žiūrėti televizorių. Vaikai pristatė savo mėgstamiausias knygeles, atsineštas iš namų, ir klausėsi pasirinktų knygelių skaitymo. Antrąją dieną „Kiškučių“ grupės vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Ten susipažino su biblioteka, sužinojo, kaip galima pasiimti knygeles ir vėl jas grąžinti, klausėsi  pamokančios Kakės Makės istorijos. Trečiąją projekto dieną pojūčių kambaryje klausėsi pasakos „Spalvų namelis“. Vaikai turėjo galimybę ne tik klausytis pasakos apie spalvas, bet ir pojūčiais tyrinėti spalvas, kiekvienai spalvai mėgino atrasti tinkamą iliustraciją, priskirti garsą. Ketvirtąją projekto dieną buvo organizuojamos „Kūrybinės dirbtuvėlės“. Šią dieną vaikai gamino knygeles bei išbandydami „Ebru“ techniką – piešimą ant vandens, kūrė knygelėms skirtukus. Penktąją dieną buvo organizuojama lopšelio-darželio bendruomenės akcija „Padovanok knygą senelių namams“. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su švietimo pagalbos specialistėmis ir meninio ugdymo mokytoja aplankė Krekenavos senelių globos namus ir juose gyvenančius senelius. Jiems padovanojo tėvelių suneštas knygeles. Mažieji ugdytiniai į senelių namus įnešė vaikiško džiugesio ir linksmino senolius  dainelėmis ir eilėraščiais. Kovo 8-tosios proga moterims buvo dovanojamas tulpės žiedelis, kuris suteikė teigiamų emocijų.

         Projekto metu vykdytos veiklos ne tik padėjo plėtoti vaikų kalbą, kūrybiškumą, skiepijo meilę knygai, bet ir ugdė pagarbą seniems žmonėms.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Ne veltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.  Jis svarbus augalams, gyvūnams ir žmogui. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė. Jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme. Kai mes valgome, vanduo transportuoja maistines medžiagas,  sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.

Kiekvienais metais kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Šią dieną paminėjo „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai.  Su vaikais kalbėta apie vandens savybes, kam jis naudojamas, kuo jis svarbus žmogaus sveikatai.  Iš vandens  Lašelio pasakojimo vaikai sužinojo, kokį ilgą kelią jis nukeliauja, kol pasiekia žmogų. Šią dieną vandens buvo visur. Vaikai  su juo mankštinosi, varžėsi estafetėje „Pernešk vandenį“. Jį vaikai nešė labai atsakingai, tausodami kiekvieną jo lašelį, tuo pačiu lavino koordinaciją ir mokėsi susikaupti. Smagiausia vaikams buvo atlikti kvėpavimo pratimą su vandeniu. Šventės pabaigoje visi priėjome išvadą, kad vandenį reikia saugoti, neteršti, taupyti, nes jis žmogaus gyvenime yra labai svarbus.

Žemėje vandens, atrodo, yra daug, tačiau gėlo vandens yra tik 3 procentai, kuris reikalingas žmogaus gyvybei palaikyti. Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, kuris ateityje gali būti brangesnis už auksą, tad vertinkime ir saugokime jį!

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė