„Drugelių“ grupės vaikai sugalvojo atlikti eksperimentą „Lavos lempa“. Įpylė į stiklines vandens, aliejaus, įlašino skystų maistinių dažų, įmetė putojančią tabletę. O kiek buvo džiaugsmo ir juoko, kai stiklinėse pradėjo šnypšti tabletė ir spalvoti rutulėliai ėmė judėti! Šio eksperimento metu ugdytiniai patobulino aplinkos pažinimo, tyrinėjimo, sakytinės kalbos, spalvų pažinimo gebėjimus. Patyrė daug gerų emocijų, juoko ir džiaugsmo.

Ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Virginija Šašienė

     „Kiškučių“ grupės vaikai atliko tyrimą. Pirmiausia, vaikai spėjo ir darbo lape pažymėjo, kurio medžio kamienui apjuosti reikės ilgesnio siūlo, o kuriam – trumpesnio. Darželio kiemelyje jie rado du medžius: vieną  storu kamienu, o kitą – plonu. Apjuosę šių medžių kamienus siūlu, juos nukirpo. Ištiesę abu siūlus, išsiaiškino, kurio medžio kamienui apjuosti reikėjo ilgesnio siūlo, o kuriam – trupesnio. Vaikai, pažįstantys skaičius, išmatavo liniuote ir sužinojo tikslų jų ilgį. Padarė išvadą, kad storesnio medžio kamienui reikėjo ilgesnio siūlo, o plonesnio medžio kamienui – trumpesnio siūlo.

Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Irena Buzienė

     Ant indeliuose įpilto pieno paviršiaus pabarstėme maltų krapų („bakterijos“). Vatos tamponėlius pamirkėme į indų ploviklį. Jais palietus pieno paviršių visos „bakterijos“ traukėsi į šalį, palikdamos švarų pieno lopinėlį. Išvada: Bakterijos bijo muilo, indų ploviklio, skalbimo miltelių. Jos bėga nuo mūsų plaunamų rankyčių, veiduko ir kūno.

„Drugelių“ grupės vyresn. mokytoja Elena Čepukėnienė

        „Nykštukų“ grupės vaikai išbandė naują būdą piešti. Atsinešėme į grupę sniego, jį tyrinėjome visais savo pojūčiais, tada lipdėme ir piešėme ant sniego. Vaikai derino spalvas ir aptarinėjo pasirinktus ornamentus, pasakojo, ką piešia, spalvina. Visi labai stengėsi, dirbo susikaupę ir laukė rezultato. Pabaigtus darbelius aptarėme ir analizavome. Tada palikome darbelius ir laukėme, kas su jais nutiks po kelių valandų. Darbeliai ištirpo ir vandens paviršiuje atsirado nematyti ornamentai. Komentuojant atsiradusius piešinius, pasireiškė vaikų fantazija ir vaizduotė. Visi džiaugėsi gautais rezultatais.

            Atliekant kūrybinius darbelius, ugdosi vaikų kūrybiniai gebėjimai, noras pažinti, tyrinėti, veikti, lavinamas vaikų kritinis mąstymas.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

     „Nykštukų“ grupės vaikučiai džiaugiasi žiema ir žino, kad varvekliai būna skaidrūs, sukurti šalčio ir gamtos. Mes nutarėme pagaminti spalvingus varveklius, žaisti spalvomis ir eksperimentuoti. Vaikai rinkosi spalvas, jas maišė, tirpdė vandenyje. Tam panaudojome  antrines žaliavas – jogurto indelius, taip tausojame aplinką ir gamtą, kurioje gyvename. Su nekantrumu laukėme, kol sušals mūsų varvekliai, o svarbiausias momentas ir džiaugsmas buvo, kada varvekliai sušalo. Vaikai rinkosi kiekvienas savo darbelį ir jais džiaugėsi. 

     Spalvingais varvekliais papuošėme darželio kiemo erdvę, kad šaltą žiemą paukšteliams būtų linksmiau.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

     Kosto Kubilinsko pasakoje Ledinukas sako: „Visą žemę, jei norėčiau, aš sušaldyti galėčiau“. Šįkart šaltukas sušaldė mums vandenį, kuriame patogiai buvo įsitaisę žaisliukai.

     Į indelius įdėjome po žaisliuką, apibarstėme blizgučiais, nudažėme dažais, įbėrėme sodos, pripylėme vandens ir laukėme, kada jis sušals. Kitą dieną, kai vanduo virto ledu, ,,Kiškučių“ grupės vaikai stengėsi išlaisvinti žaisliukus iš ledo spąstų. Apsiginklavę pipetėmis ir šiltu vandeniu su actu, vaikai ėmėsi darbo. Pipetę priglaudę prie ledo, neskubėdami lašinome vandenį ir pamatėme rezultatą – šiltas vanduo nugali šaltį ir ištirpdo lede skylutes, o vėliau ir visą ledą. Kadangi ledas buvo su soda, o šiltas vanduo su actu, kas kartą pildami vandenį ant ledo, vaikai girdėjo, kaip jis šnypščia ir putoja.

     Vaikai buvo sužavėti eksperimentu, džiaugėsi galėdami viską padaryti savarankiškai. Kai kuriems pritraukti vandens į pipetę pasirodė esąs nemenkas iššūkis, o kitiems pavyko iškart. Bet atradimo džiaugsmas, kai pavyko ištirpdyti ledą savomis rankomis, ir iš jo išimti žaisliukus, nustelbė mažas nesėkmes.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė

     Žiema – nuostabus metų laikas, kupinas linksmybių, įspūdžių, nuotykių. Daugelis mūsų neįsivaizduoja žiemos be senio besmegenio statymo, nusileidimų su rogutėmis nuo kalnelių, na ir, aišku, be paties sniego. Lauke sniegas vaikams suteikia visai kitokių potyrių, o grupėje su juo galima žaisti kitaip.

     Atnešus sniego į grupę, vaikai jį tyrinėjo. Lietė rankomis, uostė, stebėjo per padidinimo stiklą ir mikroskopą, svėrė. Statė besmegenius, eglutes ir juos spalvino dažais. Vaikams buvo smalsu stebėti, kaip nusidažo sniegas skirtingomis spalvomis.

     Stebėdami sniegą, vaikai suprato, kad sniegas yra šaltas. Liečiant jį, šlampa rankos, o kambario temperatūroje virsta vandens balute ir, kad ištirpęs baltas sniegas savyje slepia visokių nešvarumų, todėl jo „ragauti“ nereikia.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė

     Kai tik lauke pasirodė sniegas, kartu su vaikais nulipdėme du besmegenius: didesnį ir mažesnį. Parsinešėme juos į grupę, padėjome abu besmegenius ant padėklo ir stebėjome.

     Žiūrėjome, sekėme, kas vyksta su besmegeniais, kaip jie pamažu tirpsta. Tada aptarėme, kodėl jie ištirpo, kas yra sniegas. Palyginome, kuris besmegenis ištirpo greičiau, analizavome, kodėl greičiau ištirpo. Atlikę užduotį užpildėme refleksijos užduočių lapą.

     Vaikams užduotis patiko, buvo linksma ir įdomu. Tik gaila ištirpusių besmegenių.

„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė

     „Kiškučių“ grupės ugdytiniai norėdami išsiaiškinti, kodėl vieni daiktai plūduriuoja skystyje, o kiti skęsta, atliko bandymą, parodantį kūnų plūduriavimą. Paėmėme tris vienodo dydžio apelsinus: vieną nulupome, kitą – nulupome tik pusę ir trečią palikome su žievele. Visus tris apelsinus sudėjome į indą su vandeniu ir stebėjome, kaip „elgsis“ apelsinai. Nors apelsinai vienodo dydžio, bet vandenyje jie laikėsi skirtingame aukštyje: nuluptas apelsinas skendo, pusiau nuluptas plūduriavo vandenyje, neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje.

     Sužinojome, kad apelsinas sveria daugiau už jo išstumto vandens svorį, todėl nuluptas apelsinas skendo. Apelsino žievelėje yra mažytės oro pūslelės, kurios kelia apelsiną į viršų, todėl pusiau nuluptas apelsinas plūduriavo vandenyje, o neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje. Vaikai sužinojo kūnų plūduriavimo sąlygas, suprato, kad kūnas gali skęsti, plūduriuoti paniręs arba kilti į paviršių, dalinosi bandymo įspūdžiais, piešė apelsinus vandenyje.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė