Įstaigos emblema
Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Kiekvieno žmogaus tikslas – išmokti ją saugoti, protingai ir atsargiai eikvoti. Juk ne veltui nuo seno žmonija vadovaujasi posakiu „Sveikame kūne – sveika siela“. Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“
Kiekvienais metais balandžio 7 dieną minima Pasaulinė sveikatos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija ir yra Jungtinių Tautų organizacijos dalis. Ji minima jau 74 kartą, kuria siekiama sukurti teisingesnį, sveikesnį pasaulį. Didžiausią įtaką sveikatai turi šie veiksniai: genetiniai ir biologiniai (~20 %), gyvensena ir elgsena (~50 %), aplinka (fizinė, socialinė, sektorinė, politinė, išteklių) (~20 %), sveikatos priežiūra (~10 %). Be to, sveikatai turi įtakos socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius), elgsenos ir gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas), epidemiologinė situacija ir kt. Norint kuo ilgiau išlaikyti gerą sveikatą, svarbu stiprinti psichikos sveikatą, sveikai maitintis (vartojimui rinktis sveikus maisto produktus, laikytis mitybos režimo), reguliariai būti fiziškai aktyviems, neturėti sveikatai žalingų įpročių, kurti ir gyventi saugioje aplinkoje, grūdinti organizmą, laikytis asmens higienos taisyklių, tinkamai organizuoti, susiplanuoti darbo ir poilsio režimą, saugiai gyventi lytinį gyvenimą.
Kiek kainuoja sveikata? Sveikatą ir jos kainą kiekvienas žmogus vertina individualiai. Įdomu tai, kad sveikatos kaina yra santykinai nedidelė, kai žmogus yra sveikas, ir smarkiai kyla, atsiradus sveikatos sutrikimams. Sveikatos svarbą skirtingai vertina suaugęs, paauglys ar vaikas. Tad kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi, sudarant tam palankią aplinką. Mokykla ar darželis yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.
Balandžio 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ ir Žibartonių skyriaus vaikai paminėjo Pasaulinę sveikatos dieną. Sveikatos specialistė vaikus svėrė, matavo ūgį, pateikė duomenis tėveliams. Vaikai vieni su kitais matavosi, kas didesnis. Auklėtojos su vaikais grupėse atliko kūrybines veiklas: piešė pietų lėkštę, smagiai judėjo, kūrė sveikus ir nesveikus dantukus.
Kaip matome, didžiąją sveikatos dalį sudaro žmogaus gyvensena ir elgsena. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Rūpinimasis savo sveikata turi tapti gyvenimo būdu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
