Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Sausio 18 d. lopšelyje-darželyje vyko žiemos šventė „Baltų snaigių šokis“. Baltoji Sniego karalienė sukvietė vaikučius į šventę, kurioje laukė linksmybės ir žiemos pramogos. Skambant ritmiškai ir nuotaikingai muzikai, visi pasimankštino, o vėliau kartu su Sniego karaliene susikibę traukinuku keliavo po sniego kalnų labirintus. Įveikę labirintų kliūtis, sniego kalniukuose vaikai ieškojo paslėpto lobio. Suradę lobį, džiaugėsi baltų snaigių pusnimis ir kūrė sniego angelus. Labiausiai vaikus pradžiuginusi žiemos šventės dalis ‒ tai piešimas ant sniego, kuris vaikams suteikė daug džiugių emocijų. Mažieji menininkai galėjo išreikšti savo fantaziją ir kūrybiškumą, palikdami ant sniego spalvingus kūrinius. Šventės pabaigoje vaikai su džiugesiu sulaukė prizų ir laimingi grįžo į grupes. Ši žiemos šventė ne tik suteikė neįkainojamų įspūdžių ir džiaugsmo, bet ir pabrėžė svarbą skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir saugią bei smagią aplinką.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Organizuojant patyriminę STEAM veiklą, skatinti vaikų domėjimąsi gamtos globa žiemos periodu, ugdyti atsakomybės ir pareigos jausmą.
Hipotezė. Ar galime darželyje pagaminti paukšteliams skanėstų?
Eiga. Vaikai žiemą rūpinasi ir globoja paukštelius, atneša jiems į lesyklėles sėklų, kruopų, trupinėlių. Paspaudus šalčiams, gaminome paukščiams skanėstą iš taukų, sėklų, obuolių. Pirmiausia pagaminome vėrinėlį iš obuolių riekelių. Supjaustėme obuolį žiedeliais, pervėrėme obuolių riekeles virvele ir surišome. Tada gaminome „Paukščių pyragą“. Iš taukų pagaminome rutuliukus, juos apvoliojome saulėgrąžų ir sėklų mišinyje. Vėl suminkėme ir vėl apvoliojome, tada pervėrėme mediniu iešmeliui ir pririšome virvelę. Išnešėme į kiemą ir pakabinome ant medelio paukšteliams.
Išvada. Skanėstas iš taukų, sėklų, saulėgrąžų lauke sukietėjo ir virto į kietą taukų gumulėlį, kuriuo galėjo maitintis paukščiai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Tenkinti vaikų poreikį tyrinėti, atrasi bei suvokti vandens virsmą ledu.
Hipotezė. Ar galima patiems pasigaminti varveklius?
Eiga. Varvekliai būna skaidrūs, sukurti šalčio ir gamtos, o mes nutarėme pagaminti spalvotus varveklius, eksperimentuodami spalvomis. Vaikai rinkosi spalvas, jas maišė, tirpdė vandenyje. Tam panaudojome ir antrines žaliavas – jogurto indelius, taip tausodami gamtą. Su nekantrumu laukėme, kol sušals mūsų varvekliai. Spalvotais varvekliais papuošėme darželio kiemo erdvę.
Išvados. Sušalus vandeniui, pasidarė ledas – spalvoti „lediniai varvekliai“.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Per pojūčius tyrinėti sniego savybes.
Hipotezė. Sniegas greičiau tirpsta šiltoje aplinkoje.
Eiga. Vaikai čiupinėjo, uostė, apžiūrėjo į grupę atneštą sniegą, tyrinėjo per padidinamąjį stiklą. Bandė jį lipdyti, sverti, rašyti ant sniego. Po kurio laiko vaikai pastebėjo, kaip sniegas keičia savo formą – tirpsta ir virsta į vandenį. Vaikai bandė sniegą tirpinti šaltame ir šiltame vandenyje, aiškinantis, kada sniegas ištirpsta greičiau. Stebėjo, ar švarus vanduo lieka ištirpus sniegui.
Išvada. Vaikai įsitikino, kad sniegas yra baltas, šaltas, purus, lengvas, gali būti susmegęs, lipnus, purvinas, gali ištirpti ir tirpsta greičiau šiltoje aplinkoje, pavirsdamas į vandenį.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Sausio 12 d. prisijungėme prie gražios pilietiškumo akcijos paminėti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ryte ant palangių sužibo žvakučių šviesa. Taip mes pagerbėme ir paminėjome už mūsų laivę savo gyvybes paaukojusius žmones. Galime džiaugtis, jog esame laisvi ir laimingi.
Tikslas. Įsiminti, pasikartoti, kokios Lietuvos vėliavos spalvos.
Hipotezė. Ar pavyks stiklinėje pamatyti Lietuvos trispalvę?
Eiga. Sunumeruoti stiklines 1, 2, 3. Į stiklines įberti cukraus: į pirmą – vieną šaukštelį, į antrą – 2 šaukštelius, į trečią – 3 šaukštelius. Pripilti vandens ir išmaišyti. Į stiklines su ištirpusiu cukrumi įdėti dažų. Į pirmą – geltonų, į antrą – žalių ir į trečią – raudonų, dar kartą gerai išmaišyti. Užpildyti darbo lapą. Vaikai pažymėjo spėjimą prieš bandymą, kas atsitiks sulašinus spalvas į stiklinę. Užrašius spėjimą, pipete lašino spalvotus skysčius į didelę skaidrią stiklinę. Stebėjo, kas vyksta, ir pavaizdavo savo darbo lape.
Išvados. Kas atliko eksperimentą kruopščiai ir susikaupę, tie vaikai pamatė trispalvę savo stiklinėje. Išsiaiškinome, kodėl spalvos išsidėstė viena ant kitos – kuo daugiau vandenyje ištirpusio cukraus, tuo skystis sunkesnis, o kuo cukraus mažiau, tuo skystis lengvesnis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Eksperimentuojant ir tyrinėjant, aiškintis vandens, aliejaus, dažų ir sodos su citrinos rūgštimi savybes.
Hipotezė. Ar galima sukelti pūgą stiklainyje?
Veiklos eiga. „Nykštukų“ grupės vaikai kalbėjosi apie sniego audras. Sužinojo, kas yra pūga, kas ją sukelia, kur dažniausiai jos kyla, kiek trunka ir kaip elgtis pūgos metu? Paklausti, ar galima sukelti pūgą stiklainyje, vaikai susidomėjo, kaip tai galima padaryti. Spėjimai buvo skirtingi. Kad atsakytų į klausimą, atliko eksperimentą „Pūga stiklainyje“: į stiklainį įpylė vandens, įmaišė baltų dažų, pagražino blizgučiais. Likusią stiklainio dalį pripildė aliejumi. Metė po vieną gabalėlį šnypščiančių tablečių ir stebėjo, kaip vyksta eksperimentas.
Išvados. Aliejus ir vanduo nesimaišo; aliejus lengvesnis už vandenį; dažai tirpsta vandenyje, bet ilgiau pastovėję nusėda apačioje; anglies dioksido dujomis užpildyti burbuliukai kelia vandens ir dažų mišinį aukštyn, o aliejus stumia mišinį atgal, sukurdamas siaučiančio sniego efektą; ir taip, galima sukelti pūgą stiklainyje!
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Išbandyti piešimą kitaip – ant sniego ir įvertinti jo galimybes.
Hipotezė. Piešiant ant sniego, ornamentas išlieka ir jam ištirpus.
Eiga. Vaikai akvareliniais dažais ir guašu piešė ant sniego. Jie derino spalvas ir aptarinėjo pasirinktus ornamentus, pasakojo, ką piešia, spalvina. Visi labai stengėsi, dirbo susikaupę ir laukė rezultato. Pabaigtus darbelius aptarėme ir analizavome. Tada palikome darbelius ir laukėme, kas su jais nutiks po kelių valandų. Sniegas ištirpo ir vandens paviršiuje atsirado nematyti ornamentai.
Išvada. Piešiant ant sniego šiltoje patalpoje, sniegas ištirpsta ir vandens paviršiuje atsiranda nematyti ornamentai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Hipotezė. Ar druska tirpdo ledą?
Veiklos tikslas. Atlikti eksperimentą ir sužinoti apie druskos savybes.
Veiklos eiga: sušaldėme vandenį ir gavome ledo kubelius. Ant vieno kubelio vaikai pabėrė druskos. Stebėjo ir pamatė, kad ledo kubelis, užbertas druska, ištirpo greičiau negu be druskos.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad druska pagreitina ledo tirpimą, todėl ją kelininkai barsto ant takų ir kelių.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Konstruojant automobilį suprasti jo sandarą.
Hipotezė. Ar „Pelėdžiukų“ grupės vaikai gali sukonstruoti važiuojantį automobilį?
Eiga:
- Sukonstruoti dvi automobilio ašis: ant medinių iešmelių užmauti šiaudelius.
- Kamštelius su skylutėmis užmauti ant medinių iešmelių galų.
- Iš kartono iškirpti automobilio pagrindą ir lipniąja juosta pritvirtinti prie jau sukurtų ašių.
- Iš kartono sukurti automobilio sėdynes, vairą ir kitus reikalingus atributus.
- Išsikirpti keleivius, juos nuspalvinti, sodinti į automobilį.
- Išbandyti, ar tikrai automobilis važiuoja.
Išvada. Vaikai sukonstravo važiuojantį automobilį.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
