Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ mokytojos ir vaikai mus pakvietė į ikimokyklinukų viktoriną „Ką aš žinau apie Lietuvą?“. Pasiruošę ir pasipuošę tautiniais rūbais, išvykome į Ramygalą. Mūsų komandą sudarė šeši nariai ir palaikymo atstovai. Viktorina prasidėjo komandos ir narių prisistatymu. Kiekvienas komandos narys turėjo galimybę nukabinti nuo medžio spalvotą užduotį ir atnešti komandai ją išspręsti. Teko sudėlioti dėlionę, atsakyti į klausimus, rasti Lietuvos gyvūnus ir juos įvardinti, apibraukti Lietuviškus pašto ženklus, paaiškinti Lietuvos vėliavos spalvų reikšmes, rasti gintarą smėlyje, nupiešti bei sudėlioti žodį Lietuva. Kiekvienai užduočiai atlikti skirtas laikas, laikui pasibaigus nuskambėdavo gongo garsas. Visi komandos nariai turėjo galimybę pristatyti atliktą užduotį, atsakyti į klausimą. Komisijai suskaičiavus komandų surinktus taškus išsiaiškinome, kad nugalėjo draugystė, nes vaikai daug žinojo apie Lietuvą ir atliko visas užduotis. Kiekvienas džiaugėsi gauta padėka, saldžia dovanėle ir grupės biblioteką papildžiusia nauja knygute „Boružė Liputė ieško namų ir draugų“. Padėkojome ir mes už bendradarbiavimą, galimybę parodyti savo išmoningumą bei žinias, o viktorinos pabaigą vainikavo visų šokis ratelyje skambant dainai apie Lietuvą.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė
VIZIJA
Lopšelis-darželis – besimokanti bendruomenė, atvira pokyčiams, teikianti kokybišką ugdymą(si).
MISIJA
Lopšelis-darželis teikia kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) paslaugas, ugdo atsakomybę už švarią ir saugią aplinką, bendradarbiauja su šeima, brandina dorą asmenį.
VERTYBĖS
Saugumas, atsakingumas, gera savijauta, tvarumas.
FILOSOFIJA
Tėvai (globėjai) ir lopšelio-darželio darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaiko interesų.
STRATEGINIAI PRIORITETAI
- Kokybiškos ugdymo paslaugos.
- Saugios, modernios edukacinės aplinkos.
- Bendruomenės sveikatos stiprinimas.
- Ekologinės kultūros ugdymas.
STRATEGINIAI TIKSLAI:
1. Ugdymo kokybės užtikrinimas, siekiant kiekvieno vaiko pažangos.
2. Stiprinti vaikų ir kitų bendruomenės narių emocinę ir fizinę sveikatą.
3. Puoselėti gamtosauginę veiklą.
Kovo 6 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija ,,Mes – gamtos vaikai 2024“. Šioje konferencijoje dalyvavo aštuonios komandos. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai pristatė savo atliktą STEAM veiklą „Šviesa ir šešėlis“. Vaikai pasakojo ir komentavo, ką jie darė ir ką pastebėjo, perteikė gamtamokslinę informaciją, uždavė įdomių klausimų, keitėsi žiniomis, dalinosi patirtimi su draugais. Įgavę naujos patirties, linksmi ir apdovanoti grįžo į savo darželį, o sugrįžę draugams pasakojo savo įspūdžius.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo sritis, išbandyti naujus potyrius – sodinimą, laistymą, matavimą, auginimą.
Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?
Eiga. Vaikai susipažino su svogūnu: jo spalva, kvapu, forma, pylė žemes į dėžutę, kurioje sodino svogūnus. Pasodinę laistė. Vaikai atliko tyrimą – stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo, kada pradėjo augti laiškai. Išdygus laiškams, juos matavo su liniuote ir žiūrėjo, kuris laiškas ilgesnis, kuris trumpesnis, kuris didelis, o kuris mažas. Matavimus kartojo kas keletą dienų. Užaugusius laiškus nukirpo, ragavo, uostė ir nunešė į darželio virtuvę, kad virėjos pagardintų ruošiamą maistą.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su svogūno ir laiško spalvomis, laiško ilgiu, skoniu, kvapu. Vaikai sužinojo, kad valgyti svogūną sveika. Įtvirtino sąvokas: didelis – mažas, ilgas – trumpas. Išsiaiškino, kokių sąlygų reikia, kad svogūnas augtų.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Nuostabus žygis gražiais miškais saulėtą dieną prasidėjo nuo Rodų miško ir baigėsi Pašilių miške. Mažuosius žygeivius vedė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos bibliotekos darbuotoja, grupės ugdytinio nuostabi mama Monika Knizikevičienė. Keliaujant ji pasakojo daug įdomybių apie gamtą, skatino vaikus spęsti iškilusias problemas, atlikti stebėjimo užduotis. Parodė, kaip teisingai naudotis žemėlapiu, kėlė klausimus, į kuriuos vaikai ieškojo atsakymų: kuo skiriasi griovys nuo upelio, ar miškas turi internetą, koks jis, kieno pėdsakai, kokių ženklų gali rasti gamtoje, kaip ir kur užkurti saugiai laužą, kas ras tinkamiausią būdą apeiti klampią vietovę? Ir dar daugiau apie gamtą…
Ką vaikai pamatė, išgirdo, sužinojo, pajuto, tėveliams papasakojo sugrįžę į namus.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Sužinoti, kad vieni daiktai vandenyje plūduriuoja, o kiti skęsta.
Hipotezė. Ar mašinos moka plaukti?
Eiga:
1.Vaikai stebėjo ant vandens plūduriuojantį žaisliuką ančiuką.
2. Mažieji leido mašinų modeliukus į vandenį.
3. Plukdė mažus laivelius su spalvotomis burėmis, pūtė, įvardino spalvas.
4. Plukdė didelį laivą.
5. Į laivą dėjo naminių gyvūnų figūrėles, įvardino jas.
6. Iš vandens traukė mašinytes.
Išvada. Plaukia dideli ir maži laivai su keleiviais, o mašinos skęsta.
„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė
Kiekvienas žmogus turi penkis pagrindinius pojūčius, per kuriuos išgyvena visus patyrimus. Nuo pat gimimo vaikai mokosi pažinti pasaulį per pojūčius. Mažiausieji viską liečia bei kiša į burną, vėliau eksperimentuoja leisdami įvairius garsus bei „kuria muziką“ iš namuose esančių puodų ir kitų virtuvės prietaisų. Visi pojūčiai yra itin svarbūs vaiko visapusiškam vystymuisi.
Vasario 22 dieną Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikai susipažino su penkiais pagrindiniais žmogaus pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Jie savo kūnu bandė eksperimentuoti ir pajausti, kokius pojūčius turi ir kaip jie naudojami. Sveikatos specialistė akcentavo, kad visus pojūčių organus (ausis, akis, nosį, rankas ir liežuvį) reikia plauti, valyti ir laikyti švaroje, nes tai svarbu žmogaus sveikatai. Vaikai pažiūrėjo pamokantį filmuką „Baltprausys“.
Vasario 29 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo aktyvioje veikloje „Mikrobų nebijau, kaip nugalėti juos žinau!“ Visuomenės sveikatos specialistė vaikams pasakojo, kad ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pvz., durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, žaislus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Vaikai sužinojo, kad rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai ir su muilu nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Vaikai atliko eksperimentą „Muilas visagalis“. Į lėkštę įsipylė pieno ir įbėrė pipirų, kurie simbolizuoja bakterijas (ir kitus „blogiukus“, sukeliančius ligas). Įkišę pirštą į pieną ir jį ištraukę, vaikai pamatė, kad pirštas lipte aplipęs bakterijomis! Po to purviną pirštuką nusivalė ir kruopščiai nuplovė muiluotame vandenyje. Tuomet vėl įkišo į vandenį su bakterijomis, o tada muilas pademonstravo savo galią: vaikai stebėjo, kaip mikrobai pabėga į šalį. Vaikai liko sužavėti muilo nauda ir poveikiu. Rankų plovimas yra vienas iš veiksmingiausių ir paprasčiausių būdų, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų sukėlėjų. Plaunant rankas muilu, nuo rankų pašalinama 95 proc. mikroorganizmų, tad vaikai prisiminė šešių rankų plovimo žingsnelius, kurie padeda mokytis teisingai plautis rankas. Žiūrėdami Kakės Makės pažintinį filmuką, kurdami savo mikrobą ir spalvindami juos, vaikai tarsi nusikėlė į tikrą laboratoriją, kurioje pamatė, kaip atrodo įvairios bakterijos, virusai bei grybai, kokia jų didelė ir nematoma armija.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų asmens higiena privalo rūpintis tėvai. Svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles, nes šie įgūdžiai nesiformuoja savaime, jie specialiai ugdomi suaugusiųjų bei vaikų valios pastangomis. Nesilaikant asmens higienos taisyklių, atsiranda rizika susirgti įvairiomis ligomis. Nepamirškime: mūsų sveikata – mūsų pačių rankose!
Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Sukonstruoti laivelį ir sužinoti, ko reikia, kad jis plauktų.
Hipotezė. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia.
Veiklos eiga. Su vaikais diskutavome, kas plaukia vandenyje. Nusprendėme sukonstruoti laivelį. Vaikai, laivelio konstravimui, pasirinko kempinėles. Pirmiausia pasigaminome popierines bures, jas užmovėme ant iešmelio. Pagamintas bures įbedėme į kempinėlės centrą. Laivelius sudėjome į indą, pripiltą vandens. Tačiau jie neplaukė! Nutarėme, kad reikia vėjo. Paėmėme šiaudelius ir pūtėme į bures. Laiveliai pradėjo plaukti. Surengėme net laivelių varžybas, kuris laivelis pirmas pasieks kitą krantą.
Išvados. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia. Vaikai, sukonstravę laivelius iš kempinėlių, įsitikino, kad kempinėlės yra lengvos ir puikiai plūduriuoja vandenyje. O kad laivelis plauktų, vėją galima sukelti pučiant orą pro šiaudelį.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Išsiaiškinti neįprastus piešimo būdus ir suprasti, kaip tai reikia padaryti.
Hipotezė. Galima piešti ir ant pieno.
Eiga. Vaikai su mokytoja aptarė įvairius piešimo būdus, jų atlikimo techniką. Šiandien vaikams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentinį piešimą ant pieno. Į lėkštutes vaikai įpylė pieno, tada su pipete lašino maistinius dažus. Lėkštutėje su pienu vaikai padarė daug spalvotų taškelių. Įmerkė ausų krapštuką su indų ploviklio lašeliu ir beliko stebėti. Dažai pieną ėmė spalvinti įvairiais raštais, spalvos maišėsi tarpusavyje, atsirado nauja spalva. Spalvos ėmė judėti, skleistis, sudarydamos naujus atspalvius.
Išvada. Vaikai pamatė, kad galima piešti ant pieno. Jie sužinojo, kad indų ploviklis, reaguodamas su riebalais, priverčia pieno molekules judėti. Įvyksta cheminė reakcija, piene esantys riebalai ir indų ploviklis bando susijungti ir tai iššaukia spalvų judėjimą. Judėdamos spalvos sukuria vis naujus atspalvius ir vaizdus.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Naudojant įvairius šviesos šaltinius, tyrinėti šešėlio atsiradimą patalpose.
Hipotezė. Šešėlį padaryti galima ir savo grupėje be saulės šviesos.
Eiga. Vaikai su savo pasigamintais veikėjais kūrė šešėlių pasaką apie barsuką, kuris keliavo į šiltus kraštus. Vieni vaikai savo sukonstruotų statinių šešėlį apipiešė ir jį spalvino, kiti pasirinktos figūros šešėlį apipiešė ir jį nuspalvino. Tada matavo šešėlius ir objektus. Aiškinosi, ar gali būti spalvoti šešėliai.
Išvada. Šešėlį galima padaryti ir savo grupėje be saulės šviesos. Norint sukurti šešėlį, saulės šviesą galima pakeisti kitais šviesos šaltiniais, pvz.: prožektoriumi, staline lempa. Šešėlis atsiranda objektui užstojant šviesą. Kurdami, tyrinėdami šešėlius ir su jais žaisdami, ugdytiniai pastebėjo, kad keičiasi šešėlio dydis, forma bei ryškumas. Naujai sužinojo ir patys išbandė, kad šešėliai gali būti spalvoti, reikia tik skaidraus ir spalvoto daikto, pro kurį sklinda šviesa; pakeitus šviesos šaltinio kampą, gali pasikeisti šešėlio ilgis ir forma, todėl norint jį nupiešti norimo dydžio, reikia reguliuoti tik apšvietimo kampą.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė
