Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Šią savaitę su vaikais vis ,,keliavome“ tai į mišką, tai prie upelio, tai į vandenyno gelmes. Vaikams labai patiko žiūrint žuvis-pūsliažuvė.
Tikslas. Iš turimų priemonių pagaminti „pūsliažuvę“.
Hipotezė. Ar „pūsliažuvė“ išsipūs, kai suduosi per ją delnu?
Eiga. Vaikai susipažino, kaip atrodo pūsliažuvės: jos yra skirtingos spalvos, skirtingo dydžio, tačiau kai supyksta, visos išsipučia. Visi pasirinko baliono spalvą, ant jo nupiešė akis ir spyglius-žvynus. Į mėgintuvėlius prisipylė sodos, paskui ją supylė į balioną, o į baliono vidų buvo įdėtas plastikinės pirštinės užrištas pirštukas, pripiltas acto. Stipriai balioną užrišus, gavosi žuvis. Vaikai „pūsliažuvę“ įdėjo į lėkštutę ir bandė ,,supykdyti“, kad ji išsipūstų. Švelniai sudavus, niekas nepasikeitė, pirštu palietus – nieko, o delnu sudavus – kai kuriems pasipūtė. Sudavus kumštuku, „pūsliažuvė“ išsipūtė visiems. Vaikai lygino, kieno didesnė, kieno mažesnė. Samprotavo, kodėl taip įvyko. Susimaišė actas su soda, tai ir balionas-pūsliažuvė išsipūtė.
Išvada. Jei švelniai suduosi delnu per balioną „pūsliažuvė“ neišsipūs, o jei smarkiai – išsipūs, nes suplyš pirštukas su actu ir gausis cheminė reakcija.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Šios kelionės tikslas – supažindinti vaikus su bičių pasauliu iš taip arti, kad natūraliai jų baimę pakeistų tauresni jausmai – pagarba, susižavėjimas, o gal net meilė. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai sužinojo, kad toks mažas vabzdys gali nukeliauti galybes kilometrų, sukurti gydančius produktus. Vaikai apžiūrėjo avilį, sužinojo, kokios bitės ypatingos. Jie patys savo rankomis iš bičių vaško gamino žvakes, jas įpakavo. Bitininkas Ignas mielai pasakojo, kaip yra auginamos bičių motinėlės, kokiu būdu jos yra ženklinamos, kaip jas supakuoja ir siunčia kitiems bičiuliams paštu, parodė iš arti suženklintas bičių motinėles. Žinoma, medus liejosi per kraštus: degustavome daugybės skonių medaus. Taip pat vaikai apžiūrėjo milžinišką bitę. Kiekvienas pasimatavo bitininko kepurę, galėjo paragauti medaus su meduoliu ir varškės sūriu, stebėti medaus išgavimo procesą ir dar išbandyti daugybę veiklų. Iš tiesų buvo saldu, smagu ir naudinga.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Spalio 10 d. darželio bendruomenė prisijungė prie akcijos „Tu man rūpi“, kurią organizavo Panevėžio rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos padalinys. Akcija skirta Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Ši diena – puiki proga prisiminti, kas yra psichikos sveikata, siekiant atkreipti dėmesį į žmonių psichikos sveikatą, skatinant rinktis gyvenimą bei ugdyti emocinį atsparumą. Lopšelio-darželio ugdytiniai, mokytojos, mokinio padėjėjos, švietimo pagalbos specialistai palaikė „Jaunimo linijos“ iniciatyvą „Žalia šviesa gyvenimui“ pasipuošdami žalios spalvos rūbais ar žaliu akcentu. Dėkojame tėveliams už pagalbą organizuojant gražią palaikymo akciją.
Tikslas. Sveriant skirtingus objektus, išsiaiškinti, kas sveria daugiau už obuolį.
Hipotezė. Ar viena kriaušė, penkios Lego kaladėlės, dešimt kaštonų, aštuonios mašinėlės, šeši kankorėžiai, dešimt pieštukų sveria daugiau už obuolį?
Eiga. Vaikai apžiūrėjo pintinėje esančius obuolius. Nutarė, kad visi obuoliai yra skirtingi: vienas – mažas, kitas – didelis, lengvesnis – sunkesnis. Gavo užduočių lapus, kuriuose nurodyta, kokių objektų svorį lygins su vieno obuolio svoriu. Vaikai spėjo, kas svers daugiau už obuolį. Spėjimą pažymėjo juodu flomasteriu. Spėjimą tikrino sverdami obuolį ir skirtingus daiktus (kriaušes, kaštonus, mašinėles, kankorėžius, pieštukus, Lego kaladėles). Rezultatą žymėjo raudonu flomasteriu. Paskui palygino spėjimą ir rezultatą.
Išvada. Viena kriaušė ir 8 mašinėlės sveria daugiau už vieną obuolį, o penkios kaladėlės, šeši kankorėžiai, dešimt kaštonų ir dešimt pieštukų sveria mažiau.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Aptarti vandens ciklą ir eksperimentuojant stebėti, kaip atsiranda lietus.
Hipotezė. Ar galima eksperimentuojant sukurti lietų?
Veiklos eiga:
- Į stiklinę vaikai įpylė vandens.
- Ant vandens purškė skutimosi putų (debesėlis).
- Ant putų lašino mėlynai nudažytą vandenį. Matė debesėlį, prisikaupusį vandens.
- Dažai, per putas, leidosi į stiklinės apačią, (pradėjo lyti).
Išvados:
- Vaikai atlikdami eksperimentą susipažino su vandens ciklu.
- Ši veikla visiems labai patiko, nes kiekvienas individualiai galėjo kurti savo lietų.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Sukonstruoti krepšį, namelį vienai daržovei.
Hipotezė. Ar galima iš pasirinktų konstruktorių kaladėlių sukonstruoti krepšį daržovėms?
Veiklos eiga. Vyko pokalbis apie rudens gėrybes – vaisius ir daržoves. Kiekvienas pasirinko norimą daržovę ar vaisių. Aptarėme jų spalvą, dydį, o tada vaikai ėmėsi darbo. Kadangi veikla vyko STEAM erdvėje, tai pasirinko ten esančius konstruktorius ir statė, konstravo, matavo krepšius, namelius daržovėms ir vaisiams. Vieni „apgyvendino“ kelias daržoves, kiti po vieną. Matavo, talpino, didino ar mažino savo statinį.
Išvada. Sukonstruoti krepšius, namelius, kad tilptų nors viena daržovė vaikams pavyko. Sprendė iškilusias problemas ir dalinosi priemonėmis.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su kaštono augalu bei ugdyti jų pažinimo ir patirtinį mokymąsi per kūrybinę ir aktyvią veiklą
Hipotezė. Ar kaštonas yra tik sėklytė?
Eiga: 1.Vaikai šoko su kaštonų lapais, stebėjo veiksmus, kartojo.
- Mažieji tyrinėjo dygliuotus apvalius kaštonų vaisius, juose ieškojo sėklų, įvardino tai, ką rado viduje, ir jų spalvą.
- Linksmai nusiteikę kaštonus rideno ilgu kartoniniu vamzdžiu.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kaip atrodo kaštonai, kad jų vaisiai duria. Jų lapai ir sėklos yra puiki žaidimo priemonė.
„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Atliekant bandymą su spalvomis, įsitikinti, kad maišant pagrindines spalvas gaunamos kitos spalvos.
Hipotezė. Ar naudojant pagrindinių spalvų derinius gausime kitas spalvas?
Veiklos eiga:
- Į tris stiklines įpylė vandens ir vandenį jose nudažė mėlyna, raudona ir geltona spalvomis.
- Sustatė stiklines ratu greta viena kitos.
- Baltą tualetinį popierių merkė vienu galu į stiklinę su vienos spalvos vandeniu, kitu galu į stiklinę su kitos spalvos vandeniu.
- Stebėjo, kaip spalvotas vanduo ima gertis į popierių ir spalvų susidūrimo vietoje atsiranda nauja spalva.
Išvados:
- Naudojant pagrindinių spalvų derinius gavome kitas spalvas.
- Toje vietoje, kur susitiko dvi spalvos, susikūrė nauja, trečioji spalva (iš trijų spalvų gavome šešias).
- Susilietus mėlynai ir geltonai spalvoms atsirado žalia, raudonai ir geltonai – oranžinė, mėlynai ir raudonai – violetinė.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Dantų ėduonis vis dar yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, kuria serga daugiau nei 90 proc. visų pasaulio žmonių. Dantų būklė daro įtaką ir žmogaus savijautai – ar žmogus šypsosi, ar nejaučia diskomforto dėl tam tikrų problemų burnoje. Norint suformuoti reikiamus įpročius, sumažinti sergamumą ėduonimi ir užkirsti kelią kitoms dantų ligoms, svarbu pradėti rūpintis dantimis vos išdygus pirmajam dančiui.
Lyginant vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenis (2022–2023 m. m.) matyti, kad vaikui augant sveikų dantų procentas mažėja. Jeigu trijų metų vaikai turėjo apie 81 procentą sveikų dantų, tai šešių metų tik 33 procentus sveikų dantų.
Svarbu žinoti, kad už kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų priežiūrą yra atsakingi tėvai. Pirmą kartą su vaiku pas odontologą rekomenduojama apsilankyti išdygus pirmam pieniniam dantukui. Vizito metu dantukas apžiūrimas, įvertinama vaiko burnos higienos būklė, tėvams paaiškinama dantų priežiūros svarba, rekomenduojamos tinkamos priežiūros priemonės, aptariama vaiko mityba. Taip pat svarbi nuolatinė tėvų priežiūra, nes dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas negali prižiūrėti ir išsivalyti dantų kokybiškai.
Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, vaikams iki 7–8 metų amžiaus dantis valyti turėtų tėvai, tačiau jeigu burnos higiena yra nepakankama, tėvai skatinami prižiūrėti dantų valymą iki 9–10 metų. Dantų siūlą savarankiškai naudoti siūloma nuo 12 metų amžiaus.
Apie tinkamą dantų priežiūrą, rugsėjo 26, 27 dienomis kalbėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ „Kiškučių“ grupės vaikais, Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikais. Sveikatos specialistė vaikus supažindino su dantų priežiūros priemonėmis, parodė dantų valymo techniką. Vaikai pažiūrėjo edukacinius filmukus „Švarus dantukas“, „Kaip tinkamai prižiūrėti dantukus“. Vaikai atliko praktinę užduotį: žaliajam drakoniukui valė dantukus ir padedant specialioms dažančioms tabletėms, galėjo pažiūrėti, ar gerai išvalyti dantukai.
Norint pasiekti geresnių rezultatų vaikų burnos higienos priežiūroje, visgi didžiausias darbas tenka tėvams. Vaikai paprastai fiksuoja, ką mato – jeigu tėvai patys nevalys dantų ar sėdės prie televizoriaus su saldumynais ir gazuotais gėrimais, sunku bus pasiekti, kad vaiko įpročiai būtų kitokie. Tad svarbu savo elgesiu vaikams rodyti sektiną pavyzdį, subalansuoti vaiko mitybą, reguliariai lankytis pas odontologą, parinkti tinkamas dantų priežiūros priemones ir su specialistų pagalba vaikams ugdyti burnos higienos įpročius.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
