Hipotezė. Visi lauke randami gamtos lobiai – akmuo, šakelė, medžio lapas, eglės kankorėžis, pušies kankorėžis, lazdyno riešutas, graikinis riešutas ir kaštonas – vandenyje skęsta.
Tikslas. Išsiaiškinti, kurie gamtos radiniai vandenyje plaukia, o kurie skęsta, ir suprasti, kodėl vieni daiktai išsilaiko vandens paviršiuje, o kiti nugrimzta į dugną.
Veiklos eiga. Visą savaitę vaikai draugavo su voveryte Smalsute. Ji siuntė jiems laiškus ir prašė padėti surasti pradingusius gamtos lobius. Kadangi oro sąlygos neleido išeiti į darželio kiemą, gamtos lobius vaikai surado grupėje. Vaikai rado akmenį, medžio šakelę, medžio lapą, eglės ir pušies kankorėžius, lazdyno ir graikinį riešutus bei kaštoną. Radinius vaikai smalsiai tyrinėjo: lygino jų formą, spalvą ir tekstūrą, aiškinosi, kur juos galima rasti. Sužinojo, kad kankorėžiai ir riešutai gali būti įvairių rūšių ir skirtis savo išvaizda. Savaitės pabaigoje mokytoja paklausė vaikų, kas nutiktų, jeigu šiuos gamtos lobius įmestume į vandenį. Vaikų spėjimai buvo labai įvairūs: vieni manė, kad radiniai sutirptų ar sulūžtų, kiti juokavo, kad riešutai galėtų net „susprogti“. Tačiau paklausus, ar gamtos lobiai skęstų, visi vaikai vieningai nusprendė – taip, visi nuskęstų. Atėjo metas patikrinti savo hipotezę. Laukdami savo eilės, vaikai po vieną dėjo gamtos radinius į vandens indą ir stebėjo, kas vyksta. Didelę nuostabą sukėlė tai, kad dauguma radinių ne nuskendo, o išsilaikė vandens paviršiuje. Vaikai nekantriai stebėjo kiekvieną bandymą ir lygino gautus rezultatus su savo pradiniais spėjimais.
Išvada. Atlikę bandymą vaikai išsiaiškino, kad ne visi gamtos lobiai skęsta. Akmuo nugrimzdo į indo dugną, o šakelė, lapas, kankorėžiai, riešutai ir kaštonas išsilaikė vandens paviršiuje.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė





















