Visi sutinka, kad ne visada įpročių formavimas būna malonus procesas, dažnai jiems ugdyti reikia valios pastangų ir didelio entuziazmo. Dantukų valymas – ne išimtis.
„Sveiki dantukai“ – tokia buvo valandėlės tema. Sausio 28–29 d. „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupės vaikučiai su sveikatos specialiste ne tik aiškinosi apie dantukų priežiūros svarbą, bet kartu mokėsi ir juos valyti. Pas mažuosius į grupes atkeliavo drakoniukas, kuris turėjo gražų, didelį šepetuką, dantų pastą ir dantų krapštukus. Vaikai susidraugavo su juo, išmoko dviejų pirštukų taisyklę: ,,2-2-2“. Dantukus reikia valyti dukart per dieną: atsikėlus ryte ir vakare, prieš miegą, po dvi minutes ir aišku dviese – su mamyte ar tėveliu. Mažieji apsilankė dantukų šalyje, kur gyveno dantukų fėja ir peliukas. Jie papasakojo, kokių vaikai gauna dovanų, kai iškrenta sveikas ar sugedęs dantukas. Visiems vaikams padalinti dantukų priežiūros kalendoriai, kuriuos kiekvieną dieną pildys su tėveliais.
Tinkama vaikų burnos profilaktika sumažina ne tik burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito išplitimą, bet ir kitų infekcinių susirgimų, ypatingai virškinamojo trakto ligų skaičių, ugdo vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Kad vaikai galėtų plačiai šypsotis ir džiaugtis sveikais dantimis, tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Žiema – ne vien tik linksmybės statant besmegenius, čiuožinėjant nuo kalnelio, bet ir rūpestis, kaip padėti peržiemoti neišskridusiems paukšteliams. Šį mėnesį paspaudęs šaltukas kaip reikiant sukaustė žemę, pribarstė daug sniego ir tai įpareigojo mus padėti savo draugams.
Pakalbėjome apie paukštelius, kad jiems labai sunku ieškoti maisto žiemą sniege, o lesyklėlės yra tam, kad išalkęs paukštelis atskristų ir pasimaitintų. Tad nusprendėme prisijungti prie gražios akcijos ,,Baltasis badas“: darželio teritorijoje lesyklėlėse lesinsime paukštelius.
Čiupome kartoninius ritinėlius nuo tualetinio popieriaus, įvairias kruopas ir sėklytes, riešutų sviestą ir medinius pagaliukus, kuriais tą sviestą ne tik tepėme, bet ir ragavome. Kai jau visas kartoninis ritinėlis buvo išteptas riešutų sviestu, pavoliojome ritinėlį kruopomis, o išėję į darželio kiemą pakabinome juos ant medelių. Ilgai netruko laukti, kai paukšteliai pasirodė prie mūsų lesyklėlių.
Padarėme ir meninį darbelį. Pūtėme muilo burbulus, jais nudažėme popieriaus lapą, tepėme dažais rankytes, dėjome atspaudus, kurie virto gražiais paukšteliais: zylutėmis ir sniegenomis.
„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Lindautaitė
„Nykštukų“ grupės vaikai išbandė naują būdą piešti. Atsinešėme į grupę sniego, jį tyrinėjome visais savo pojūčiais, tada lipdėme ir piešėme ant sniego. Vaikai derino spalvas ir aptarinėjo pasirinktus ornamentus, pasakojo, ką piešia, spalvina. Visi labai stengėsi, dirbo susikaupę ir laukė rezultato. Pabaigtus darbelius aptarėme ir analizavome. Tada palikome darbelius ir laukėme, kas su jais nutiks po kelių valandų. Darbeliai ištirpo ir vandens paviršiuje atsirado nematyti ornamentai. Komentuojant atsiradusius piešinius, pasireiškė vaikų fantazija ir vaizduotė. Visi džiaugėsi gautais rezultatais.
Atliekant kūrybinius darbelius, ugdosi vaikų kūrybiniai gebėjimai, noras pažinti, tyrinėti, veikti, lavinamas vaikų kritinis mąstymas.
„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė
„Nykštukų“ grupės vaikučiai džiaugiasi žiema ir žino, kad varvekliai būna skaidrūs, sukurti šalčio ir gamtos. Mes nutarėme pagaminti spalvingus varveklius, žaisti spalvomis ir eksperimentuoti. Vaikai rinkosi spalvas, jas maišė, tirpdė vandenyje. Tam panaudojome antrines žaliavas – jogurto indelius, taip tausojame aplinką ir gamtą, kurioje gyvename. Su nekantrumu laukėme, kol sušals mūsų varvekliai, o svarbiausias momentas ir džiaugsmas buvo, kada varvekliai sušalo. Vaikai rinkosi kiekvienas savo darbelį ir jais džiaugėsi.
Spalvingais varvekliais papuošėme darželio kiemo erdvę, kad šaltą žiemą paukšteliams būtų linksmiau.
„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė
Judėti turime visi bet kokiame amžiuje. Vaikui fizinis aktyvumas reikalingas taip pat, kaip maistas ar oras. Judėjimas stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, gerina psichinę bei fizinę sveikatą. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir vystosi. Judėdami vaikai patenkina svarbiausius savo poreikius – fizinius, pažintinius, saviraiškos ir kitus. Vaikų poreikis judėti yra didžiulis, o šių dienų kasdienybėje jis dar aktualesnis.
Sausio 21–22 d. Krekenavos lopšelio-darželio ,,Sigutė“ ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo fizinėje veikloje. Mažieji atliko nesudėtingus judėjimo pratimus. Jie tarsi lenktyniavo, kas pratimus atliks ilgiau, kas greičiau, kas geriau, galėjo išbandyti savo kūno galimybes. Tokie žaidimo forma pratimai lavina vaikų motoriką ir fizinius gebėjimus.
Vaikui kasdien reikia 2–3 valandų aktyvaus judėjimo tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas viso kūno ir jo funkcijų vystymasis.Taigi fizinis aktyvumas – nauda sveikatai ir smagi pramoga.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Kosto Kubilinsko pasakoje Ledinukas sako: „Visą žemę, jei norėčiau, aš sušaldyti galėčiau“. Šįkart šaltukas sušaldė mums vandenį, kuriame patogiai buvo įsitaisę žaisliukai.
Į indelius įdėjome po žaisliuką, apibarstėme blizgučiais, nudažėme dažais, įbėrėme sodos, pripylėme vandens ir laukėme, kada jis sušals. Kitą dieną, kai vanduo virto ledu, ,,Kiškučių“ grupės vaikai stengėsi išlaisvinti žaisliukus iš ledo spąstų. Apsiginklavę pipetėmis ir šiltu vandeniu su actu, vaikai ėmėsi darbo. Pipetę priglaudę prie ledo, neskubėdami lašinome vandenį ir pamatėme rezultatą – šiltas vanduo nugali šaltį ir ištirpdo lede skylutes, o vėliau ir visą ledą. Kadangi ledas buvo su soda, o šiltas vanduo su actu, kas kartą pildami vandenį ant ledo, vaikai girdėjo, kaip jis šnypščia ir putoja.
Vaikai buvo sužavėti eksperimentu, džiaugėsi galėdami viską padaryti savarankiškai. Kai kuriems pritraukti vandens į pipetę pasirodė esąs nemenkas iššūkis, o kitiems pavyko iškart. Bet atradimo džiaugsmas, kai pavyko ištirpdyti ledą savomis rankomis, ir iš jo išimti žaisliukus, nustelbė mažas nesėkmes.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė
Žiema – nuostabus metų laikas, kupinas linksmybių, įspūdžių, nuotykių. Daugelis mūsų neįsivaizduoja žiemos be senio besmegenio statymo, nusileidimų su rogutėmis nuo kalnelių, na ir, aišku, be paties sniego. Lauke sniegas vaikams suteikia visai kitokių potyrių, o grupėje su juo galima žaisti kitaip.
Atnešus sniego į grupę, vaikai jį tyrinėjo. Lietė rankomis, uostė, stebėjo per padidinimo stiklą ir mikroskopą, svėrė. Statė besmegenius, eglutes ir juos spalvino dažais. Vaikams buvo smalsu stebėti, kaip nusidažo sniegas skirtingomis spalvomis.
Stebėdami sniegą, vaikai suprato, kad sniegas yra šaltas. Liečiant jį, šlampa rankos, o kambario temperatūroje virsta vandens balute ir, kad ištirpęs baltas sniegas savyje slepia visokių nešvarumų, todėl jo „ragauti“ nereikia.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė
Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Linkaučių ir Žibartonių skyriais prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Iš ryto uždegtos dešimčiai minučių žvakelės visą bendruomenę sutelkė rimčiai ir prisiminimams. Kad vaikai pajustų bendrumą su visa švenčiančia tauta, tylos minute dėkojome už laisvę kovojusiems ir žuvusiems lietuviams. Sausio 13-osios nakties įvykių fragmentus vaikai žiūrėjo filmuotoje medžiagoje, klausėsi patriotinių dainų, darė teminius darbelius. Tai priemonės, ugdančios patriotiškumą, meilę Tėvynei.
Mokykim jaunąją kartą didžiuotis savo šalimi, istorija, kalba, puikiais žmonėmis, o mes, suaugę, gyvenkime vienybėje.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Buzienė
Kai tik lauke pasirodė sniegas, kartu su vaikais nulipdėme du besmegenius: didesnį ir mažesnį. Parsinešėme juos į grupę, padėjome abu besmegenius ant padėklo ir stebėjome.
Žiūrėjome, sekėme, kas vyksta su besmegeniais, kaip jie pamažu tirpsta. Tada aptarėme, kodėl jie ištirpo, kas yra sniegas. Palyginome, kuris besmegenis ištirpo greičiau, analizavome, kodėl greičiau ištirpo. Atlikę užduotį užpildėme refleksijos užduočių lapą.
Vaikams užduotis patiko, buvo linksma ir įdomu. Tik gaila ištirpusių besmegenių.
„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė
„Kiškučių“ grupės ugdytiniai norėdami išsiaiškinti, kodėl vieni daiktai plūduriuoja skystyje, o kiti skęsta, atliko bandymą, parodantį kūnų plūduriavimą. Paėmėme tris vienodo dydžio apelsinus: vieną nulupome, kitą – nulupome tik pusę ir trečią palikome su žievele. Visus tris apelsinus sudėjome į indą su vandeniu ir stebėjome, kaip „elgsis“ apelsinai. Nors apelsinai vienodo dydžio, bet vandenyje jie laikėsi skirtingame aukštyje: nuluptas apelsinas skendo, pusiau nuluptas plūduriavo vandenyje, neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje.
Sužinojome, kad apelsinas sveria daugiau už jo išstumto vandens svorį, todėl nuluptas apelsinas skendo. Apelsino žievelėje yra mažytės oro pūslelės, kurios kelia apelsiną į viršų, todėl pusiau nuluptas apelsinas plūduriavo vandenyje, o neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje. Vaikai sužinojo kūnų plūduriavimo sąlygas, suprato, kad kūnas gali skęsti, plūduriuoti paniręs arba kilti į paviršių, dalinosi bandymo įspūdžiais, piešė apelsinus vandenyje.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė