• PRIEMONĖS: žvakės, stiklainiai, degtukai, smėlio laikrodis.
• TIKSLAS: įsitikinti, kad žvakelėms degti reikalingas deguonis.
• VEIKLA: uždegėme žvakes ir uždengėme skirtingo dydžio stiklainiais. Stebėjome, kaip neužpučiamos žvakės užgęsta. Ilgiau degė ta žvakelė, kuri uždengta didesniu stiklainiu.
• REZULTATAS: Ugniai degti reikalingas deguonis. Mažiau deguonies yra mažesniame stiklainyje, todėl ta žvakė užgeso pirma. Išsiaiškinome, kad nedidelį gaisrą galima užgesinti užmetus ant degančio daikto audeklą, kad ugnis negautų deguonies.

,,Drugelių“ grupės ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Virginija Šašienė

Vaikai grupėje pastebėjo ant sienos boružėlę ir kilo klausimas, kodėl sausio mėnesį ji nemiega. Visi kartu aiškinosi boružėlės gyvenimo ciklą. Per padidinimo stiklą stebėjo, kaip ji juda, įvardijo sparnelių spalvas, suskaičiavo taškelius.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Lindautaitė

TIKSLAS: skatinti vaikus tyrinėti, bandyti, stebėti ir atrasti.

EIGA: Pirmiausia vaikai lipo į dėžutę su sausu smėliu, paskui žingsniavo per ištiestus popieriaus lapus. Vėliau bėgiojo po žolę, atrado šlapio purvo. Tada vėl lipo ant balto popieriaus lapo. Kai ant popieriaus liko visų pėdsakai, juos stebėjo per padidinimo stiklus, lygino, ieškojo batų rašto skirtumų ir panašumų. Atidžiai žiūrėjo į savo batų atspaudus ir bandė atskirti savus nuo kitų. Džiaugėsi savitai sukurtais atspaudais. Pamatė, kad batų atspaudai turi įvairius ornamentus. Atlikę eksperimentą, vaikai suprato,  kodėl batai palieka pėdsakus. Tyrinėjo ir nutarė, jog pėdsakai, perėjus sausą smėlį yra švaresni, o šlapias purvas palieka ryškius atspaudus. Taip pat vaikai suprato, kad, nors ir nusivalo batukus į kilimėlį, batai vis tiek lieka nešvarūs, todėl į grupę eiti su jais negalima.

REZULTATAS: tikimės, jog šis atliktas eksperimentas paskatins vaikus valytis batukus einant į patalpą, tiek namie, tiek darželyje.

„Drugelių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Lindautaitė

„Drugelių“ grupės vaikai norėjo sužinoti, koks vandens poveikis kankorėžiams. Į stiklines  įdėjome pušies ir eglės kankorėžius. Įpylėme vandens. Pastatėme matomoje vietoje ir stebėjome, kas įvyks po tam tikro laiko. Kitą dieną išėmėme iš abiejų stiklinių kankorėžius, apžiūrėjome ir padėjome džiovinti, stebėti, kas vyks su jais toliau. Kankorėžiai džiūdami ėmė skleistis.

Vaikai sužinojo, kad kankorėžiai vandenyje užsiskleidžia, taip apsaugodami savo sėklas, kad šios neišbyrėtų, o kai yra sausa, jie išsiskleidžia leisdami vėjui išnešioti jų sėklas.

Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Virginija Šašienė