Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų – fizinis aktyvumas.
Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač aiškiai pasireiškia vaikystėje. Kad ir kokia svarbi ir būtina vaiko įgimta savybė impulsyviai judėti, jos nepakanka žmogaus gyvenime. Remiantis PSO rekomendacijomis vaikams judėti reikėtų kasdien ne mažiau kaip 60 min vidutiniu ir ne mažiau kaip 30 min dideliu intensyvumu. Be to, judėjimas yra viena iš būtinų sąlygų sveiko vaiko raidai, kuris padeda stiprinti visus fizinio pajėgumo elementus: jėgą, ištvermę, greitumą, lankstumą, vikrumą, judesių koordinaciją, pusiausvyrą.
Judėjimo sveikatos labui diena minima kiekvienais metais gegužės 10 dieną, kuria siekiama įkvėpti bet kurio amžiaus žmonių grupes judėti ir rūpintis savo sveikata. Nepriklausomai, ar tai būtų energingas pasivaikščiojimas parke, jogos sesija, važinėjimas dviračiu, kasdieninė mankšta ar draugiškos futbolo rungtynės, kiekvienas judesys prisideda prie bendro sveikatos gerinimo.
Paminint šią dieną, pasidžiaugti judėjimo malonumu pakvietėme Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikus. Viena iš puikių fizinių veiklų yra šokis. Šokių judesiai organizmą veikia kompleksiškai ir lavina visą kūną. Tai malonumas ir vaistas ne tik fizinei, bet ir protinei bei dvasinei žmogaus būklei. Jį ir pasirinkome su darželinukais. Mažieji judėjo pagal beždžioniukų, meškiuko šokį, o ypatingai stengėsi šokyje pavaizduoti linksmąsias raideles.
Jei norime būti sveiki ir darbingi, padarykime kiekvieną dieną Judėjimo sveikatos labui diena, kuri taptų įpročiu visam gyvenimui, nes judėjimas yra gyvenimas, o gyvenimas yra judėjimas.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 2009 metų kiekvienais metais gegužės 5 dieną yra minima Pasaulinė rankų higienos diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti žmonių, pacientų, sveikatos ir švietimo įstaigų dėmesį į rankų higienos svarbą ir skatinti visus žmones rankų higieną laikyti viena svarbiausių užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių.
Gegužės 3 dieną, paminint švarių rankų dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo edukacijoje „Muilas – švarių rankų globėjas“. Sveikatos specialistė papasakojo, iš kur atsirado muilas, kiek jam metų, iš kokių žaliavų buvo pagamintas pirmasis muilas. Vaikai prisiminė jau išmoktus rankų plovimo judesius ir rankų priežiūros taisykles, kiekvienas kūrė ir gamino savo muiliuką. Vaikai rinkosi kvapus, derino spalvas, įkomponavo įvairias žoleles, žiedelius. Pagamintais įvairiaspalviais muiliukais pasveikino savo mamytes Motinos dienos proga.
Gegužės 9 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikams pravesta sveikatos valandėlė „Kur pasislėpė mikrobai?“. Grupėje vaikai ieškojo pasislėpusių „blogiukų“, kurie taip ir tyko užšokti ant rankyčių. Išsiaiškino, kad, norint nuo jų apsisaugoti, reikia taisyklingai plauti rankas. Su specialia lempa vaikai stebėjo imituojamus mikrobus ant savo rankų ir kūrė įsivaizduojamą mikrobą.
Žmogaus rankos dažniau nei kitos kūno dalys liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl žmogaus kūno odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam, pavyzdžiui, paspaudžiant ranką. Rankų plovimas su muilu yra veiksmingas būdas, pašalinantis ligas sukeliančius mikroorganizmus, kurie į žmogaus organizmą patenka būtent per rankas, kai dažnai liečiame akis, nosį ir burną, kai ruošiame maistą ir gėrimus, taip pat, kai liečiame aplinkos daiktus ir paviršius. Be to, mikroorganizmai, nuo rankų patekę į maistą, gali pasidauginti ir maisto produktuose bei sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Tad rankas būtina plauti visada, kai:
- jos akivaizdžiai nešvarios;
- prieš valgant;
- pasinaudojus tualetu;
- prieš ir po maisto gaminimo;
- po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais;
- prieš vaiko maitinimą;
- pakeitus vystyklus;
- grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo;
- pasinaudojus visuomeniniu transportu;
- pabuvus viešose vietose;
- pabendravus su sergančiu žmogumi;
- po nosies valymo;
- pažaidus su gyvūnais.
Rekomenduojama laikytis rankų plovimo taisyklių:
- Rankas plaukite dažnai ir kruopščiai, po šaltu ar vėsiu tekančiu vandeniu.
- Pirmiausiai sudrėkinkite rankas vandeniu ir pamuiluokite delnus taip, kad muilas suputotų, tada muilu kruopščiai ištrinkite krumplius, pirštus, tarpupirščius, delnus, išvalykite panages.
- Rankas muilu plaukite mažiausiai 20 sekundžių.
- Nuskalaukite muilą po vandens srove ne trumpiau kaip 10–20 sekundžių, rankas nusausinkite.
- Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio.
Rankų plovimas yra paprasta, nebrangiai kainuojanti profilaktikos priemonė, kuri gali apsaugoti nuo nemalonių ir net pavojingų gyvybei užkrečiamų ligų. Plaukime rankas ir saugokime savo gyvybę!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Pavasaris – tai gamtos atgimimas. Pavasariniai žalumynai, pirmieji žydintys augalai džiugina kūną, protą ir sielą.
Taigi, mes irgi pabandėme įkvėpti pavasarinės dvasios ir grupėje įkūrėme savo „Žaliąją palangę“, prisijungdami prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuoto ekologinio konkurso „Mano žalioji palangė“. Konkurso tikslas – skatinti domėjimąsi augalais, jų biologine ir estetine derme, ugdant pažinimo, kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas
Šių metų konkurso tema – „Surask draugą“. Vaikai apžiūrėjo, palietė įvairių rūšių sėklų, patys išsirinko, ką norėtų sėti ar sodinti. Vaikai kartu su mokytojomis sėjo sėklas, sodino daigus. Laistydami augalus, stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą vaikai pastebėjo, kad augalai, pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaisčius vysta, kad augalams dygti ir sužaliuoti ne visada reikalinga žemė. O kadangi šių metų tema „Surask draugą“ savo pasėtas, pasodintas sėklas apgyvendino batuose ir rankinėse. Vaikai užsirašė, nukopijavo savo vardus, augalo pavadinimus ir priklijavo prie batų, nuspalvino pavadinimus ,,Žalioji palangė“ ir ,,Surask draugą“. Vaikai stebėjo, skirstė daigelius pagal išvaizdą, matavo, kiek paaugo, fiksavo savo matavimus stebėjimų lape, vyresnieji padėjo mažiesiems pamatuoti, užrašyti
Vėliau savo išaugintus augalų, agurkų, moliūgų, pomidorų daigelius išsodino po vieną, juos parsineš į namus ir ten augins. O rudenį pasidalins savo įspūdžiais, nuotraukomis, kaip sekėsi namuose juos auginti, ar buvo derlius.
Linkaučių skyriaus mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
Augančiam vaikui labai svarbi fizinė veikla, judėjimas. Vaikui judant, formuojasi jo raumenys, tvirtėja laikysena, skatinamas motorikos vystymasis, koordinacija, protinis ir fizinis darbingumas, stiprėja imunitetas ir atsparumas ligoms.
Kovo–balandžio mėn. Žibartonių ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai kartu su mokytoja vykdė projektą „Noriu būti stiprus ir sveikas“. Projekto metu vaikai turėjo galimybę išbandyti jėgas įvairiose aplinkose: grupėje, salėje, lauko erdvėse. Kiekvieną rytą vaikai mankštinosi, atliko įvairius pratimus su įvairiu sporto inventoriumi, įgijo žinių apie įvairias sporto šakas.
Balandžio 7 dieną paminėjome Pasaulinę sveikatos dieną ir dalyvavo sportiniame renginyje „Augu aktyvus“, kurio metu vaikai žaidė estafetes, judrius, smagius žaidimus, šoko sportinį šokį „Mano mažos kojytės“.
Projekto metu ugdytiniai stiprino fizines galias, savarankiškumą, ugdėsi pasitikėjimą savo jėgomis, mokėsi laikytis taisyklių, veikti sutartinai. Daug laiko praleido gryname ore, patyrė linksmų akimirkų ir įgijo naujos patirties.
Žibartonių ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
„Nykštukų“ grupės ugdytiniai kartu su savo mokytojomis vyko į Radviliškio kaimo kepyklą. Ten mūsų laukė susitikimas su kepyklos šeimininkais Audrone ir Albinu Kisieliais. Vaikučiai dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kelias“, kurią vedė kepyklos šeimininkė, o jai talkino kepėjas Vidmantas.
Duona – sveikiausias maisto produktas ir neįkainuojamas žmogaus turtas. Duoną valgome kasdien, tačiau retai kada susimąstome, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Dalyvavimas šioje edukacinėje programoje buvo siekis supažindinti vaikus su duonos keliu nuo grūdo iki duonos riekelės. Programos metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną, sužinojo, iš kokių grūdų ji kepama, susipažino su duonos kepimo tradicijomis, patys ją minkė, kepė ir ragavo. Kol duonelė kepė, vaikai „Duonos kelio“ skulptūrų parke klausėsi kepyklos šeimininkės Audronės sekamos pasakos, atliko užduotis. O kai duonelė iškepė, kiekvienas rinkosi savo kepalėlį ir vežėsi šiltą duonelę namo. Visi džiaugėsi pirmąja savo mažomis rankelėmis kepta duona.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė ir Margarita Stasevičienė
Kovo–balandžio mėn. Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis vykdė projektą „Pažintis su vandens lašeliu: regėk, lytėk, išbandyk“. Projekto metu vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką „Lašelio kelionė“, stebėjo skaidres „Vandens svarba“, diskutavo: kam ir kodėl reikalingas vanduo, kaip ir iš kur jis atsiranda, kokios yra vandens formos. Ypatingai mažuosius sudomino praktinė veikla „Vandens formos“. Vaikai tyrinėjo vandenį (vandens, ledo, sniego, kritulių, garų pavidalais). Mažieji įtvirtino turimas žinias, įgijo naujos informacijos. Atlikdami STEAM eksperimentą „Šokančios razinos“, vaikai ne tik stebėjo, tyrinėjo tyro ir gazuoto vandens savybes, bet ir atsirado norinčių paragauti ir pajusti dviejų rūšių vandens skonius. Įdomu, jog geriamasis vanduo ugdytiniams patiko labiau.
Minėdami Pasaulinę vandens dieną, surengėme akciją „Pasivaišink vandenuku“. Pasigaminę karūnėles „Vandens lašelis“, visą savaitę gėrėme vandenuką ir fiksavome per dieną išgertas stiklines geriamo vandens. Savaitės pabaigoje suskaičiavome, kiek pavyko išgerti stiklinių vandens. Ugdytiniai stebėjo savo ir draugų lapus, diskutavo, kodėl vieną dieną daugiau norėjosi vandens, o kitą dieną ne taip daug pavyko išgerti. Pastebėjome, jog grupės vaikai pradėjo labiau gerti vandenuką ir pasibaigus projektinėms veikloms. Tad akciją „Pasivaišink vandenuku“ pakartojome ir dar vieną savaitę. Dalyvaudami veiklose ugdytiniai įsisavino žinias, patyrė bendrumo jausmą. Tikimės, jog pavyko suformuoti nuostatą apie geriamo vandens svarbą žmogaus sveikatai.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytojos Ieva Jakaitienė, Benita Jakaitytė
Norint jaustis sveikai ir energingai – svarbiausia organizmui užtikrinti kuo įvairesnį maistą. Įvairaus maisto vartojimas padeda palaikyti subalansuotos mitybos principus, papildo organizmą vitaminais bei mineralais. Vienas svarbiausių ir organizmui itin reikalingų produktų – grūdinės kultūros, įsitaisiusios mitybos piramidės apačioje. Grūdinės kultūros produktai, tokie kaip duona, kruopos, makaronai yra ypač reikalingi sveikatai. Kad organizmą aprūpintume reikiamomis medžiagomis, grūdinės kilmės maistą reikėtų vartoti bent kelis kartus per dieną. Patariama rinktis viso grūdo produktus, nes juose yra daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų. Viso grūdo produktai užtikrina sotumo jausmą, lėtesnį energijos įsisavinimą ir sklandesnę žarnyno veiklą nei perdirbti. Tokio tipo produktuose gausu baltymų, ląstelienos, B grupės vitaminų, antioksidantų. Juose randama ir tokių mikroelementų, kaip geležis, cinkas, varis ir magnis. Viso grūdo produktų įtraukimas į kasdienį racioną gali sumažinti širdies ligų, diabeto, nutukimo ir kai kurių vėžio formų riziką. Pilno grūdo produktų vartojimas taip pat gali pagerinti žarnyno sveikatą bei virškinimą. Ne visi produktai pagaminti iš grūdų gali būti sveiki, todėl renkantis juos svarbu perskaityti etiketę ir pasirinkti produktus pagal skaidulų bei cukraus kiekį. Kuo mažiau cukraus, tuo produktas naudingesnis sveikatai. Pavyzdžiui, avižų dribsniuose dalis grūdo gemalo ir luobelės yra išlikusi, todėl šią košę valgyti sveika ir ji padeda mažinti cholesterolį. Tad pusryčiams ši košė – puikus pasirinkimas.
Milijonai žmonių visame pasaulyje valgo duoną, tačiau ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdienis produktas teikia jų organizmui. Duona – puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai – svarbiausias energijos šaltinis. Iš jų gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę visos paros energijos (kalorijų). Be to, duona – vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia joje yra B grupės vitaminų. Šiame produkte yra nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai pasisavina organizmas. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais.
Balandžio 8 dieną Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams suorganizavo edukaciją „Mano kepaliukas“. Vaikučiai ir auklėtojos susipažino su kepyklos vadove Rasa, kuri vadovaujasi sena patarle: kas nedirba, tas nevalgo. Ji papasakojo, kokio skonio miltai, kaip kvepia rauginta tešla, kodėl duona tokia gardi ir kodėl ji turėtų kasdien būti ant mūsų stalo. Vaikai pasitelkę regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčius tyrinėjo ir aiškinosi duonai iškepti reikalingus produktus, gamino svajonių kepaliuką, dėjo juos į kepimo indus ir stebėjo, kaip krosnelėje kepa duonelė. O kad laikas neprailgtų, kol kepaliukai kepė, vaikai klausėsi pasakojimo apie nenuoramą Pilkišių, kuris mokėsi gaminti duoną, draugauti ir dalintis. Vaikai džiaugėsi savo pagamintomis duonelėmis.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Kiekvieno žmogaus tikslas – išmokti ją saugoti, protingai ir atsargiai eikvoti. Juk ne veltui nuo seno žmonija vadovaujasi posakiu „Sveikame kūne – sveika siela“. Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“
Kiekvienais metais balandžio 7 dieną minima Pasaulinė sveikatos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija ir yra Jungtinių Tautų organizacijos dalis. Ji minima jau 74 kartą, kuria siekiama sukurti teisingesnį, sveikesnį pasaulį. Didžiausią įtaką sveikatai turi šie veiksniai: genetiniai ir biologiniai (~20 %), gyvensena ir elgsena (~50 %), aplinka (fizinė, socialinė, sektorinė, politinė, išteklių) (~20 %), sveikatos priežiūra (~10 %). Be to, sveikatai turi įtakos socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius), elgsenos ir gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas), epidemiologinė situacija ir kt. Norint kuo ilgiau išlaikyti gerą sveikatą, svarbu stiprinti psichikos sveikatą, sveikai maitintis (vartojimui rinktis sveikus maisto produktus, laikytis mitybos režimo), reguliariai būti fiziškai aktyviems, neturėti sveikatai žalingų įpročių, kurti ir gyventi saugioje aplinkoje, grūdinti organizmą, laikytis asmens higienos taisyklių, tinkamai organizuoti, susiplanuoti darbo ir poilsio režimą, saugiai gyventi lytinį gyvenimą.
Kiek kainuoja sveikata? Sveikatą ir jos kainą kiekvienas žmogus vertina individualiai. Įdomu tai, kad sveikatos kaina yra santykinai nedidelė, kai žmogus yra sveikas, ir smarkiai kyla, atsiradus sveikatos sutrikimams. Sveikatos svarbą skirtingai vertina suaugęs, paauglys ar vaikas. Tad kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi, sudarant tam palankią aplinką. Mokykla ar darželis yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.
Balandžio 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ ir Žibartonių skyriaus vaikai paminėjo Pasaulinę sveikatos dieną. Sveikatos specialistė vaikus svėrė, matavo ūgį, pateikė duomenis tėveliams. Vaikai vieni su kitais matavosi, kas didesnis. Auklėtojos su vaikais grupėse atliko kūrybines veiklas: piešė pietų lėkštę, smagiai judėjo, kūrė sveikus ir nesveikus dantukus.
Kaip matome, didžiąją sveikatos dalį sudaro žmogaus gyvensena ir elgsena. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Rūpinimasis savo sveikata turi tapti gyvenimo būdu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Vaikų darželis – tai vieta, kur vaikas išmoksta draugauti bei vysto socialinius gebėjimus, tačiau nėra jokios garantijos, kad vaikų santykiai gerai susiklostys. Vaikų darželyje taip pat gali egzistuoti hierarchija tarp vaikų, kitų vaikų atstūmimas, priekabiavimas ar įvairūs konfliktai tarp silpnesnių ir stipresnių vaikų. Darželyje pasitaiko visko tarp vaikų – spardymasis, kandžiojimasis, stumdymasis, bjaurūs žvilgsniai, silpnesnio vaiko mėgdžiojimas ar pašaipos iš jo.
Patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose. Anot ankstyvojo ugdymo psichologės Giedrė Sujetaitės-Volungevičienės, jau nuo 3 metų vaikai pradeda aktyviau bendrauti ir „aiškintis santykius“ tarpusavyje, tad tokiame amžiuje jau galime aptikti ir pirmąsias patyčių užuomazgas. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus, atstumtąjį skaudinančius dalykus.
Jau po truputį šiuolaikinio gyvenimo dalimi tampa robotai ir vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų yra robotų integravimas į švietimo įstaigas. Jau dabar nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus, integruodamos robotus į mokymo procesus. Jų pagalba moksleiviai gali įgyti naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Kovo 22 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo edukaciją „Robotukas linksmai“. Į ugdymo įstaigą atskubėjo linksmasis robotukas Tukas. Robotukas atrodo linksmai ir net juokingai, tačiau jis mokėjo ne tik juokauti, bet ir kartu padėti vaikams suprasti skirtumus tarp juoko ir pajuokos, pikto juoko ir ironijos, sarkazmo ir žeminimo. Edukacijos metu vaikai klausėsi komiškų situacijų, mokėsi atskirti humorą nuo patyčių, išlaikyti emocinę harmoniją ir neperžengti ribų, kada humoras lieka juokingu tik pačiam juokaujančiam, kitam ar kitiems, sukeldamas stresą ir neigiamas emocijas. Robotukas palietė vaikų širdis. Pasisėmę teigiamų emocijų, vaikai aptarinėjo Robotuko išdaigas ir pamokymus. Geros nuotaikos skalė stipriai pakilo į viršų ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Robotukui asistavo „Mažųjų ugdymo“ vedėjas Vilmantas.
Dalijamės patarimais, kokių žingsnių imtis, pastebėjus skaudinimą ar patyčias:
- Atkreipiame dėmesį: „Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais).“
- Nustatome bendravimo kultūros normas: „Darželyje naudojame tik padedančius žodžius ir rūpinamės draugais (priimame žaisti, stengiamės susitarti).“
- Pamokome apsiginti: „Jei draugas tave įskaudino, netylėk. Garsiai sakyk: Stop, man nemalonu, kai… O jei jis nesiliauja skaudinti, ieškok pagalbos.“
- Komunikuojame, kai vaikai negirdi – dalinamės pastebėjimais su pedagogais, į ką svarbu atkreipti dėmesį – vaikų polinkius, elgesį, situacijas. „Pastebėjau, kad Tomas nežino, kada įskaudina, o Lina negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu. Grupėje jie susiginčijo dėl žaislų.“
Patyčių mažinimą vienas asmuo neatliks, to turi siekti kiekvienas bendruomenės narys. Vieninga bendravimo kultūra padės užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir mokysis būti rūpestingais bei atjaučiančiais visuomenės nariais.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Ne veltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Jis svarbus augalams, gyvūnams ir žmogui. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė. Jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme. Kai mes valgome, vanduo transportuoja maistines medžiagas, sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.
Kiekvienais metais kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Šią dieną paminėjo „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai. Su vaikais kalbėta apie vandens savybes, kam jis naudojamas, kuo jis svarbus žmogaus sveikatai. Iš vandens Lašelio pasakojimo vaikai sužinojo, kokį ilgą kelią jis nukeliauja, kol pasiekia žmogų. Šią dieną vandens buvo visur. Vaikai su juo mankštinosi, varžėsi estafetėje „Pernešk vandenį“. Jį vaikai nešė labai atsakingai, tausodami kiekvieną jo lašelį, tuo pačiu lavino koordinaciją ir mokėsi susikaupti. Smagiausia vaikams buvo atlikti kvėpavimo pratimą su vandeniu. Šventės pabaigoje visi priėjome išvadą, kad vandenį reikia saugoti, neteršti, taupyti, nes jis žmogaus gyvenime yra labai svarbus.
Žemėje vandens, atrodo, yra daug, tačiau gėlo vandens yra tik 3 procentai, kuris reikalingas žmogaus gyvybei palaikyti. Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, kuris ateityje gali būti brangesnis už auksą, tad vertinkime ir saugokime jį!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
