Kovo 26 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko jubiliejinė, jau 10-oji priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija „Mes – gamtos vaikai 2026“. Šis renginys subūrė Panevėžio rajono ikimokyklinių įstaigų ugdytinius, skatindamas juos tyrinėti aplinką, eksperimentuoti ir dalintis savo atradimais.

Renginyje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, kurie pristatė STEAM gamtamokslinį eksperimentą „Puodelio paslaptis: stebuklingas vanduo“. Savo pristatyme vaikai akcentavo vandens svarbą eksperimente. Keldami hipotezę – ar galima „prakalbinti“ puodelį, – jie tyrinėjo, kaip keičiasi rezultatas priklausomai nuo sąlygų. Mažieji tyrėjai drąsiai pasakojo apie savo eksperimentą, tyrinėjimus, pastebėjimus ir rezultatus.

Dalyvavimas konferencijoje suteikė vaikams daug džiugių emocijų, stiprino pasitikėjimą savimi, viešojo kalbėjimo gebėjimus bei įkvėpė toliau domėtis gamtos reiškiniais. Didžiuojamės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniais – jų smalsumu, kūrybiškumu ir noru pažinti pasaulį per patirtį!

„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė

Vanduo yra pagrindinis žmogaus organizmo komponentas, sudarantis apie 60-70 % mūsų kūno svorio. Jis būtinas visiems gyvybiniams procesams ir yra nepakeičiamas elementas sveikam gyvenimui. Tačiau ne visi vandens šaltiniai yra vienodi – švarus vanduo, be teršalų ir kenksmingų medžiagų, yra ypač svarbus sveikatai. Pagrindinė vandens funkcija organizme – palaikyti tinkamą hidrataciją. Kūno ląstelėms, audiniams ir organams vanduo reikalingas, kad jie galėtų tinkamai funkcionuoti. Švarus vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, palaikyti odos elastingumą ir drėgmę bei užtikrina sklandžią kraujotaką. Vanduo taip pat yra būtinas sveikam virškinimo sistemos funkcionavimui – jis padeda suskaidyti maistą, palengvina maistinių medžiagų įsisavinimą ir skatina nereikalingų medžiagų šalinimą. Svarbu, kad vanduo būtų švarus, be cheminių priemaišų ir bakterijų, nes tai mažina riziką susirgti virškinamojo trakto infekcijomis ir kitomis ligomis. Švarus vanduo yra svarbus ir odos sveikatai – jis padeda išlaikyti odos drėgmę, gali mažinti raukšlių atsiradimą bei padėti kovoti su odos problemomis, tokiomis kaip spuogai ar egzema. Vandens vartojimas taip pat gali padėti kontroliuoti svorį. Jis neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas troškuliui numalšinti vietoj saldintų gėrimų. Be to, vanduo padeda jaustis sotesniems ir sumažina persivalgymo riziką.

Norint palaikyti gerą sveikatą, rekomenduojama per dieną išgerti:

• suaugusiesiems – apie 2–3 litrus vandens; (įskaitant skysčius iš maisto)
• 1–3 metų vaikams – apie 1,0–1,3 litro;
• 4–8 metų vaikams – apie 1,2–1,6 litro;
• 9–13 metų vaikams – apie 1,5–2,1 litro.

Visame pasaulyje kovo 22 dieną švenčiama Pasaulinė vandens diena. Ši diena svarbi tuo, kad ja siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą mūsų kasdieniame gyvenime ir išteklių tausojimo būtinybę. Tai priminimas mums visiems apie trapų ryšį tarp civilizacijos ir gamtos. Šią dieną 1992 m. oficialiai inicijavo Jungtinės Tautos. Kiekvienais metais šią dieną minime kartu su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Tad ir šie metai nebuvo išskirtiniai. Visose grupėse vyko veiklos, skirtos Vandens dienai paminėti. Vaikai susipažino su vandens šaltiniais, jo nauda švarai, gamtai ir sveikatai, išsiaiškino, kas yra vanduo ir kokios jo savybės, tyrinėjo vandens savybes įvairiais pojūčiais: matuodami, pilstydami, maišydami. Taip pat žiūrėjo edukacinius filmukus „Baltprausys“, „Tekėk, upeliuk“ ir juos aptarė.

Vanduo yra tiesos ir sąmoningumo simbolis – nematomas, tačiau nepaprastai svarbus mūsų kasdienybės herojus. Jis tyliai rūpinasi mūsų sveikata, užtikrina švarą ir palaiko gyvybę visoje gamtoje. Dažnai jo vertę prisimename tik tada, kai jo pritrūksta ar jis tampa užterštas. Tad apibendrinant galima teigti, kad vanduo yra vienas svarbiausių mūsų gyvenimo išteklių, todėl turime jį saugoti ir vartoti atsakingai. Kiekvienas mūsų mažas žingsnis – taupesnis vandens naudojimas ar aplinkos saugojimas – prisideda prie švaresnės ir sveikesnės ateities.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Mokėti suteikti pirmąją pagalbą yra labai svarbu, nes kritinėmis akimirkomis tai gali tiesiogiai lemti nukentėjusiojo gyvybę ir sveikatos būklę, kol atvyks medikai. Tinkami ir laiku atlikti veiksmai gali sustabdyti kraujavimą, išgelbėti nuo uždusimo, sumažinti stresą bei užkirsti kelią būklės pablogėjimui. Tyrimai rodo, kad šalia esantis žmogus gali padidinti nukentėjusiojo galimybę išgyventi net 2–3 kartus. Kartais tokioje situacijoje šalia gali būti tik vaikas, todėl svarbu, kad ir patys mažiausieji turėtų bent pagrindinių žinių apie pirmąją pagalbą. Vaikystė neatsiejama nuo aktyvios veiklos, žaidimų ir dūkimo. Tačiau neretai džiaugsmą aptemdo įvairios traumos – įsibrėžimai, įsipjovimai, nubrozdinimai ar vabzdžių įkandimai. Tokiose situacijose svarbu ne tik žinoti, kaip elgtis, bet ir neišsigąsti, nepanikuoti, mokėti iškviesti pagalbą bei padėti draugui.

Kovo 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo mokomąją edukaciją „Pirmoji pagalba – sau ir draugui“. Šios edukacijos tikslas – ugdyti vaikų atsakomybę už savo ir artimųjų sveikatą bei supažindinti su pagrindiniais pirmosios pagalbos veiksmais. Užsiėmimo metu vaikai mokėsi atpažinti pavojų ir galimai pavojingas situacijas, sužinojo, kaip tinkamai iškviesti pagalbą, įvertinti savo galimybes ir prireikus kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Edukatorė Rasa supažindino vaikus su greito reagavimo algoritmu, aptarė įvairias galimas situacijas bei organizavo simuliacinius žaidimus, kurių metu vaikai galėjo praktiškai išbandyti, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju. Taip pat buvo kalbama apie traumų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėje aplinkoje. Edukacijos metu vaikai susipažino su pirmosios pagalbos vaistinėlės turiniu ir pakartojo bendrąjį pagalbos telefono numerį – 112. Užsiėmimas ne tik padėjo įgyti naujų žinių, bet ir ugdė vaikų kritinį mąstymą, drąsą bei gebėjimą nepasimesti netikėtose situacijose.

Tokios edukacijos padeda vaikams suprasti, kad rūpestis vieni kitais yra labai svarbus. Mokydamiesi padėti draugui ar artimajam nelaimės atveju, vaikai ugdosi atsakomybę, atjautą ir supratimą, kad kiekvienas gali prisidėti prie kito saugumo. Juk nelaimės akivaizdoje kartais būtent greita reakcija ir pirmosios minutės gali lemti žmogaus likimą.

                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Saugus elgesys suprantamas kaip veikla, apimanti žinių apie pagrindines elgesio taisykles ir atsargumo priemones įgijimą, tinkamo žmogaus elgesio gebėjimų ugdymą ir vertybinių nuostatų formavimą. Saugus elgesys yra svarbus visose gyvenimo srityse: namuose, mokykloje, eisme, internete, socialiniame gyvenime ir kt.

Sausio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo organizuoti užsiėmimai saugios aplinkos tema. Gaisras – tai vienas pavojingiausių nelaimingų įvykių, galinčių kelti rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Apie gaisro pavojus, jų priežastis ir prevenciją kalbėjomės su „Pelėdžiukų“ grupės vaikais. Mažieji smalsiai žiūrėjo edukacinius filmukus „Gaisro priežastys“ ir „Kaip elgtis gaisro metu“, dalijosi savo mintimis ir kartu ieškojome atsakymų, kaip saugiai elgtis kasdienėje aplinkoje, kur kreiptis pagalbos ir ką daryti, jei nelaimė vis dėlto įvyktų.  Praktinė užduotėlė padėjo vaikams įtvirtinti žinias ir dar kartą prisiminti, kad saugus elgesys prasideda nuo mūsų.

Su „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupių vaikais per žaidimą aiškinomės, kaip žmogus, ypač vaikai, turėtų tinkamai elgtis, kad būtų išvengta nelaimių, traumų ar sveikatos sutrikimų. Kartu aptarėme, koks netinkamas vaikų elgesys gali lemti sužalojimus, ir mokėmės saugių kasdienio elgesio įpročių.

                                                Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Sausio 22 dieną darželio salėje vyko gerosios patirties sklaidos renginys, kurio metu mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė dalijosi įspūdžiais bei įgytomis žiniomis iš seminaro „Vaikų fizinio raštingumo ugdymas, skatinant bendravimą, bendradarbiavimą ir socialinių įgūdžių plėtrą per aktyvias fizines veiklas“, vykusio pagal projektą „Lietuvos mažųjų žaidynės“.

Renginio tikslas – pasidalinti naujomis idėjomis su kolegėmis, grupių mokytojomis ir mokinio padėjėjomis, aptarti praktinį įgytų žinių pritaikymą ugdymo procese bei stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Renginio vedėjos pristatė įvairias priemones, veiklas ir žaidimus, padedančius paįvairinti, patobulinti ar sukurti aktyvias, įdomias ir įtraukiančias fizinio aktyvumo veiklas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.

Didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų bendravimo, bendradarbiavimo ir socialinių įgūdžių ugdymui per judėjimą, kas atitinka šių metų „Lietuvos mažųjų žaidynių“ pagrindinį tikslą. Renginio metu dalyviai aktyviai įsijungė į siūlomas veiklas ir žaidimus, vyravo gera nuotaika ir susidomėjimas.

Tokie susitikimai ne tik praturtina pedagogų profesinę patirtį, bet ir prisideda prie kokybiškesnio, įvairesnio bei vaikams patrauklaus ugdymo organizavimo.

Mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

Lapkričio 10–14 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Žibartonių bei Linkaučių skyriuose vyko Sveikatinimo savaitė, skirta Europos sveikos mitybos dienai paminėti. Visą savaitę ugdytiniai kartu su mokytojomis dalyvavo įvairiose edukacinėse veiklose, skirtose sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti.

Grupių mokytojos organizavo užsiėmimus „Vitaminai ant mūsų stalo“, „Sveikas maistas“, „Vandenukas – mūsų draugas“. Jų metu buvo aptarta sveikos mitybos svarba, vaikai diskutavo apie tai, kodėl verta rinktis organizmui naudingus produktus, ir aiškinosi, kokią naudą jie teikia sveikatai. Vaikai stebėjo iliustracijas, aiškinosi, kas yra sveikas maistas, lygino produktus, diskutavo, kodėl gerti „Coca Cola“ yra nesveika. Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai atliko bandymą „Švarus vanduo“, stebėjo filtravimo procesą, žiūrėjo edukacinį filmuką apie vandens kelionę, aptarė, kodėl svarbu gerti švarų, kokybišką vandenį.

Savaitės metu taip pat daug dėmesio skirta asmens higienai ir judėjimo naudai – vaikai prisiminė rankų švaros, dantukų priežiūros svarbą, kalbėjo apie aktyvų judėjimą ir jo reikšmę stiprinant sveikatą. Sveikatos priežiūros specialistė kartu su Panevėžio r. Visuomenės sveikatos biuru vaikams padovanojo galimybę pamatyti edukacinį spektakliuką „Grūdelis ir Cukrelis“. Jo metu vaikai sužinojo, kodėl svarbu rinktis sveikatai palankius produktus, aktyviai judėti ir rūpintis dantukais.

Sveikatinimo savaitė buvo kupina patyrimų, bandymų, atradimų ir gerų emocijų. Svarbiausia – vaikai dar kartą įsitikino, kad sveikata prasideda nuo kasdienių, sąmoningų pasirinkimų: subalansuotos mitybos, higienos ir judėjimo.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Nors liepos mėnuo šiemet nelepino saule – daug buvo lietingų ir debesuotų dienų – „Nykštukų“ grupės ugdytiniai darželyje laiką leido turiningai ir aktyviai. Pasitaikius gražioms, saulėtoms dienoms, vaikai leidosi į pažintinius žygius po Krekenavos miestelį. Jie aplankė žymiausias vietas: baziliką, fontaną, Nevėžio tiltą, buvusius žydų maldos namus, žydų senąsias kapines, gimnaziją, gimnazijos stadioną, kultūros centrą, metų pievelę, seniūniją, o vieno žygio metu nukeliavo net iki Liaudies gatvės pabaigos – Krekenavos autobusų stotelės. Kiekvieno pasivaikščiojimo metu vaikai ne tik įveikė pasirinktus maršrutus, bet ir dalijosi žiniomis, pasakojo, ką žino apie lankomas vietas. Tokie žygiai stiprina vaikų sveikatą, ugdo kalbinius gebėjimus, skatina pažinti savo miestelį ir vertinti jo istoriją.

Didelį įspūdį paliko ekskursija po Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų mažąją baziliką. Vaikus po šventovę vedžiojo Akvilina Pogužinskienė, kuri įdomiai ir vaikams suprantamai papasakojo apie bažnyčios istoriją, architektūrą bei joje saugomus išskirtinius eksponatus. Tai buvo vertinga pažintinė patirtis net ir patiems mažiausiems.

Taip pat vaikai vyko į „Apollo“ kino teatrą Panevėžyje, kur žiūrėjo edukacinį filmą „Ozi. Miško balsas“. Skanaudami braškinius spragėsius, vaikai džiaugėsi nuotaikingu filmuku, o po peržiūros kalbėjosi apie pagrindinius veikėjus, gamtosaugos svarbą, drąsą, sąžiningumą ir draugystę.

Vasara darželyje – tai laikas, kai judėjimas, pažinimas ir bendravimas darniai susilieja su ugdymu ir poilsiu, o mažieji patiria ne tik džiaugsmą, bet ir svarbias gyvenimo pamokas.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Kiekvienais metais gegužės 10-tą dieną pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena. Prieš 25 metus šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) . Ji teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Todėl PSO ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant vaikų ir suaugusiųjų  sveikos gyvensenos ugdymą. Pagrindiniai vaiko (ir suaugusiojo) sveikos gyvensenos (arba sveiko gyvenimo būdo) veiksniai yra šie:

1) racionali mityba,

2) fizinis aktyvumas (FA),

3) grūdinimasis,

4) racionali darbo ir poilsio kaita,

5) asmens higiena ir kūno priežiūra,

6) psichoemocinis stabilumas,

7) saugios ir sveikos aplinkos kūrimas,

8) žalingų įpročių neturėjimas ir kt.

Judėjimas – vienas iš esminių sveikos gyvensenos veiksnių, neatsiejama sveikatos ir geros savijautos dalis.  Fizinis aktyvumas ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet gerina emocinę būklę, atmintį, miegą, stiprina imuninę sistemą, mažina riziką susirgti. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, netinkamos vertybės ir įpročiai įtakoja šiuolaikinių vaikų gyvenimą. Kasdieninė fizinė veikla turi didelę reikšmę vaikų sveikatai. Vaikui kasdien reikia 2–3 valandų aktyvaus judėjimo, tam, kad būtų užtikrintas viso kūno ir funkcijų vystymasis. Fizinis aktyvumas gali reikštis penkiose gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinės veiklos (vaikams ir paaugliams tai mokykla), namų ruošos, mobilumo (transporto) ir sporto. Švietimo sistemoje galima šias formas sugrupuoti į dvi grupes – mokykloje ir už mokyklos ribų (formalusis ir neformalusis ugdymas). Fizinio aktyvumo formos darželyje ir mokykloje galėtų būti šios: rytinė mankšta,  judrieji žaidimai,  sportiniai ir šokių būreliai, žygiai, varžybos, iškylos, kūno kultūros pamokos, aktyvi veikla per pertraukas ir t. t.

Minint judėjimo sveikatos labui dieną su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais, pasirinkome linksmą, nuotaikingą mankštą su gimnastikos lazdomis. Kokius pratimus galima atlikti su lazdelėmis, pamokė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojos Ilona ir Gitana. Mankšta skirta stiprinti nugaros raumenims. Kiekvienas vaikas pratimus atlikti stengėsi kuo tiksliau, o pratimuose poroje su draugu lavino ne tik kūno raumenis bet ir savo reakciją.

Taigi, fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių. Tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasistengti surasti šiek tiek daugiau laiko bent nedideliems pokyčiams savo fizinės ir emocinės gerovės link.  Judėkime, būkime žvalūs, sveiki ir energingi!

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Kiekvienais metais balandžio paskutinį trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kuri skirta pažymėti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai ir atkreipti visuomenės dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą, skatinti tylesnės aplinkos sukūrimą.

Kaip ir kasmet, šią dieną paminėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Šios dienos tikslas – formuoti vaikų suvokimą apie tylos naudą žmogaus sveikatai. Sveikatos specialistė vaikams įvardijo triukšmo šaltinius, paaiškino apie sklindantį, nemalonaus garso poveikį klausai, bendrai savijautai, supažindino su baltuoju triukšmu ir kuo jis naudingas sveikatai. Vaikai žaidė žaidimą „Atspėk garsus!“, atliko praktinę užduotėlę „Surask blogą ir gerą garsą“. Grupėse svečiavosi „Triukšmo šviesoforas“. Jo pagalba vaikai mokėsi kurti tylesnę aplinką.

6 priežastys, kuo naudinga tyla:

• Tyla atgaivina sielą.
• Tyla skatina kūrybingumą.
• Tyla padeda atkurti pusiausvyrą, padeda pailsėti ir išvalyti protą nuo nereikalingų minčių.
• Tyla suaktyvina pojūčius.
• Tyla ir pasivaikščiojimas gamtoje sustiprina atmintį.
• Tyla padeda emociškai apsivalyti.

Triukšmas – kasdienis gyvenimo palydovas, dažnai net pamirštame, jog egzistuoja ir tyla. Minėdami šią dieną išgirskime tylą, save ir kitus, išmokime patylėti, paklausykime, ką mums nori pasakyti tyla…

                                                    Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė