Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Užkrečiamosios ligos – tai ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams (bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims) patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Žmonės jais gali užsikrėsti įvairiausiais būdais: per orą, kuriuo kvėpuoja, per vandenį, kurį geria, ar per maistą, kurį valgo. Į žmogaus organizmą sukėlėjai gali patekti per sąlytį su kitais žmonėmis, gyvūnais, augalais ar net nematomais nešvarumais, esančiais ant daiktų, kuriuos žmogus liečia. Taip pat jų gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Dėl socialinių, technologinių ir aplinkos veiksnių atsiranda vis naujų susirgimų, kurie plinta kur kas greičiau ir yra pavojingi gyvybei. Dažniausiai pasitaikantis pirminis užkrečiamų ligų šaltinis – nešvarios rankos, nes per jas didžioji dalis mikroorganizmų (80 proc.) patenka į žmogaus organizmą. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Siekiant mažinti užkrečiamų ligų paplitimą, valdyti užkrečiamųjų ligų epideminį procesą ugdymo įstaigose organizuojamos paskaitos, praktiniai užsiėmimai užkrečiamųjų ligų temomis.
Balandžio mėnesį darželyje lankėsi edukatorė Justina. Ji paaiškino, kokie mikroorganizmai gali gyventi ant nešvarių rankų, kaip patenka į organizmą ir kokius sveikatos sutrikimus jie sukelia. Su vaikais atliko švarių rankų eksperimentą.
Gegužės 5-oji kasmet minima kaip Pasaulinė rankų higienos diena, primenanti apie paprastą, bet gyvybiškai svarbią priemonę – švarias rankas. Šią dieną paminėjome su darželio vaikais. Vaikai klausė pasakos „Murzulis rankų planetoje“, kartu su Brokoliuku ir Braškyte mokėsi teisingai plauti rankas su muilu. Visuomenės sveikatos specialistė vaikams akcentavo, kad rankų plovimas su muilu pašalina ligas sukeliančius mikroorganizmus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes:
- žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą;
- mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui. Be to, jie gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkius sveikatos sutrikimus;
- mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ant įvairių aplinkos objektų ir lengvai išplisti aplinkoje.
Vaikai atliko užduotis „Mikrobų gaudynės“, „Domukas nori būti švarus“.
Švarios rankos turi tapti kasdieniu įpročiu kiekvienam. Dažniausiai būtent vaikams reikia priminti, kada ir kaip plauti rankas. Rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Juk taip paprasta paimti muilo gabalėlį, atsukti vandens čiaupą, užtrukti apie 30 sekundžių ir užkrečiamų ligų profilaktika atlikta. Prisiminkime, kad švarių rankų galia – mūsų visų rankose, o tai pagarba sau ir kitiems.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Mankšta – vienas iš fizinio aktyvumo būdų gerinti sveikatai. Skiriant vos 15 minučių mankštai kiekvieną dieną, galima pagerinti savo emocinę būklę, pastiprinti raumenis ir sąnarius, ilgainiui sumažinti kraujospūdį. Viso kūno mankšta priverčia raumenis dirbti ir reikalauja, kad kūnas degintų kalorijas. Reguliariai, ryte atliekama mankšta turi nemažai privalumų: pagerina medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bendrą ištvermę, pagerina miego kokybę, padeda kontroliuoti apetitą, aktyvina skeleto raumenų metabolizmo procesus ir kt. Mankštinti pėdas taip pat svarbu kaip ir visą kūną.
Mūsų pėdos – tai tarsi mažas viso kūno žemėlapis, jose yra taškai, susiję su tam tikrais kūno organais. Jas mankštinant ne tik suaktyvinama kraujotaka bet ir prisideda prie viso organizmo darnios veiklos. Be to, pėdų mankšta yra pagrindinė prevencinė priemonė prieš plokščiapadystę. Tai pėdos deformacija, pasireiškianti pėdos skliautų suplokštėjimu. Labai svarbi pėdos skliauto atliekama amortizuojanti funkcija vaikštant mums leidžia išlaikyti pusiausvyrą. Raumenims ir raiščiams silpstant, pėda deformuojasi, padas tampa visiškai lygus ir šios funkcijos netenkama. Pėda yra svarbiausia žmogaus kūno judėjimo-atramos sistemos dalis. Jos funkcija užtikrina tiek stabilią kūno atramą stovint, tiek lankstumą judant. Tvirtos pėdos – tai ne tik darni pėdos raumenų funkcija, mažesnė patologijų tikimybė, bet ir taisyklinga kūno laikysena, eisena. Visi vaikai gimsta būdami plokščiapėdžiai. Vaikų iki 3 metų amžiaus pėdos šiek tiek suskliaustos į vidų ir yra plokščios, to priežastis – pėdutėje esantys riebalai ir blauzdos bei pėdos raumenų silpnumas. Pamažu riebalų mažėja, raumenys stiprėja ir galiausiai apie 3–5 gyvenimo metus ima formuotis pėdos skliautas. Skliautas formuojasi iki 10 metų amžiaus, todėl labai svarbu, kad visą formavimosi laikotarpį pėda gautų tinkamą – ne per mažą ir ne per didelį krūvį kaulams ir raumenims. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios 6–7 metų vaikams atsiranda plokščiapėdystė, yra nepakankamas fizinis aktyvumas ir antsvoris, todėl jos prevencija turi būti orientuota į fizinio aktyvumo užtikrinimą ir svorio kontrolę. Kad vaikas išvengtų įgytos plokščiapėdystės, svarbu parinkti vaikui tinkamą avalynę, skatinti vaikščioti basomis ir pėdutes stiprinti specialiais pratimais.
Kad pėdutės būtų stipresnės ir sveikesnės, visuomenės sveikatos specialistė „Pelėdžiukų“ grupės vaikus pamokė, kaip jas mankštinti. Pasitelkdami tradicines ir netradicines priemones, vaikai atliko pėdučių mankštos pratimus. Smagiausia vaikams buvo pėdutėmis tvarkyti išmėtytus daiktus. Plokščiapėdystės profilaktikai galima panaudoti įvairias priemones: masažinius kamuoliukus, nestabilias plokštumas, balansines pagalvėles, basų pėdų ergoterapinius takus, lazdeles, lauko baseinėlius ir kt. Lengviau plokščiapėdystės išvengti nei ją gydyti. Tad pasitelkiant kūrybiškumą, žaidimų elementus, skirtingas tematikas, pasakų motyvus ar kitus būdus, vaikai bus skatinami labiau jas mankštinti.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Vanduo – mineralas, naudinga iškasena ir vienas svarbiausių organizmo elementų, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme 60–70 proc. sudaro vanduo, o mūsų kraujyje yra 90 proc. vandens. Kad tinkamai funkcionuotų, visoms kūno ląstelėms ir organams reikia vandens, nes jis: sutepa ir drėkina sąnarius, iš jo susidaro seilės ir gleivės, tiekia deguonį į visą organizmą, stiprina odos sveikatą ir grožį, apsaugo galvos smegenis, nugaros smegenis ir kitus jautrius audinius, reguliuoja kūno temperatūrą, nuo jo priklauso virškinimo sistema, išplauna organizmo atliekas, padeda palaikyti kraujospūdį, jo reikia kvėpavimo takams, padeda ištirpinti mineralines ir maistines medžiagas, todėl jos tampa lengviau prieinamos organizmui, pašalina atliekas iš organizmo, užkerta kelią inkstų pažeidimams, didina darbingumą fizinio krūvio metu, kontroliuoja svorį (padeda numesti svorio, persivalgymo, suteikia sotumo jausmą), palaiko gerą inkstų veiklą.
Kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą. Kaip ir kiekvienais metais ši diena buvo paminėta darželyje.
Mokytojai ir sveikatos specialistė organizavo edukacines eksperimentines veiklas vaikams. Ugdytiniai buvo skatinami sąmoningo požiūrio į vandenį ir jo svarbą kiekvienam iš mūsų. Vaikai apie vandenį sužinojo daug įdomių dalykų: kokį vandenį gerti yra sveika, kaip ir kodėl jį reikia taupyti, kiek vandens reikia išgerti per dieną. Vaikai žaidė žaidimus, skaičiavo kiek lašelių telpa šaukštelyje ir šaukšte, piešė vandens lašeliais, klausėsi pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, gelbėjo ežerą nuo šiukšlių, žiūrėjo mokomuosius animacinius filmukus apie vandenį, atliko įvairius eksperimentus. Per patyriminę veiklą vaikai ne tik įtvirtino žinias apie vandenį ir jo svarbą, bet ir linksmai bei turiningai praleido laiką.
Vanduo yra daugiau nei tik cheminis junginys, pagamintas iš H₂O. Jame saugoma informacija. Jis reaguoja į muziką, mintis, emocijas. Po mikroskopu išdžiūvę lašai keičia savo išvaizdą priklausomai nuo įtakos – kaip mažos, skystos laikmenos, registruojančios viską, kas vyksta aplinkui. Vanduo mūsų nematomas lobis, svarbus, nepakeičiamas ir neįkainojamas gamtos ir sveikatos turtas, tad saugokime jį!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Kovo 25 d. „Pelėdžiukų“ grupės atstovai Jogailė Kasinskaitė ir Jonas Survila dalyvavo respublikinėje priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų konferencijoje „Vandens takeliu į STEAM“, kuri vyko Šiaulių lopšelyje-darželyje „Berželis“. Ugdytiniai pristatė STEAM veiklą „Sveikatos lašelis“.
Konferencijos metu Jogailė ir Jonas ne tik pristatė savo grupės veiklą, bet ir turėjo galimybę susipažinti su Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Panevėžio miesto priešmokyklinukų bei ikimokyklinukų STEAM veiklomis vandens tema. Stebėdami ir klausydamiesi pranešimų, vaikai įgijo naujų idėjų ir įžvalgų būsimoms veikloms.
Po konferencijos dalyviai reflektavo savo įspūdžius, aptarė, ką sužinojo, ir išreiškė džiaugsmą dėl įgytų vertingų patirčių. Už dalyvavimą konferencijoje vaikai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis, kurios simbolizuoja jų įsipareigojimą mokytis, tyrinėti ir dalintis savo žiniomis su kitais.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Įsivertinti vandens reikšmingumą sveikatai bei gilinti vaikų žinias apie vandenį.
Hipotezė. Vaisiai, uogos ir daržovės turi vandens.
Veiklos eiga:
- Atspėk. Vaikai užrištomis akimis pagal skonį ir kvapą spėjo, kokia daržovė prieš juos, įvardino pavadinimą.
- Sultis spaudžiame patys! Vaikai pasirinko įvairius vaisius, uogas ir daržoves, iš kurių spaudė sultis: melioną, pomidorą, šilauoges, brokolį, braškes, apelsiną, morkas, citriną, agurką, greipfrutą ir ridikėlius. Jie stebėjo, kiek sulčių pavyko išspausti iš kiekvieno produkto.
- „Kas sugers vandens lašelį?“
Vaikai gavo užduočių lapus vaisių, uogų ir daržovių paveikslėlius su pavadinimais. Jų užduotis buvo perskaityti pavadinimus, iškirpti ir suklijuoti paveikslėlius į tinkamas vietas, atsižvelgiant į tai, kurios daržovės ir vaisiai sugeria daugiausiai vandens. - Žaidimas SMART lentoje – „Sveikatos ratas“ Žaidžiant interaktyvų žaidimą, vaikai suko „Sveikatos ratą“ ir, atsižvelgdami į išsuktą paveikslėlį, maišė atitinkamas sultis. Po to ragavo sveikuoliškus kokteilius ir aptarė jų skonį bei naudą sveikatai.
- Stebėjimas ir išvada
Vaikai lygino, kuriose iš išvardintų vaisių, uogų ir daržovių yra daugiausia vandens. Stebėjimų pagrindu padarė išvadą, kad didžiausią vandens kiekį turi melionas, ridikėliai, agurkas ir pomidoras, o mažiausiai sulčių pavyko išspausti iš brokolio ir šilauogių.
Išvada. Vaisiai, uogos ir daržovės iš tiesų turi vandens, tačiau jo kiekis skirtinguose produktuose gali labai skirtis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė
Kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į mūsų planetos ekologinę būklę bei aplinkosaugos problemas. Šios dienos iniciatyva skatina atlikti mažus, bet reikšmingus darbus, siekiant išsaugoti švarų orą, vandenį, dirvožemį ir gyvąją gamtą.
Šia proga „Bitučių“, „Drugelių“, „Nykštukų“, „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai kartu su mokytojomis susirinko darželio salėje paminėti Pasaulinę Žemės dieną ir pasikalbėti apie mūsų, nors ir mažus, tačiau gerus darbus Žemei. Vaikai diskutavo apie tai, kodėl svarbu kasdien mylėti, tausoti ir saugoti Žemę.
Pasisveikinę ir pasikalbėję apie renginio tikslą, „Nykštukų“ grupės vaikai pakvietė visus pašokti ir padainuoti dainelę „Žydi Žemėje gėlytės“. Kiekviena grupė pristatė savo gerą darbą Žemei: „Bitučių“ grupės vaikai sodino, augino ir surinko bulves; „Drugelių“ grupės ugdytiniai sodino, augino ir prižiūrėjo pomidorus; „Nykštukų“ grupės vaikai rinko šiukšles pušynėlyje netoli darželio ir rūšiavo jas; „Kiškučių“ grupės vaikai konstruodami televizijos bokštą antrą kartą panaudojo popierių, kartoną ir įvairias dėžes; „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai įkėlė inkilėlį paukšteliams į darželio kieme augantį medį (dėkojame Jono tėveliams už padovanotą namelį grįžtantiems paukšteliams ir darželio darbuotojui Valdui už pagalbą įkeliant inkilėlį).
Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai pristatė penkis paukštelius, kuriuos renginio dalyviai turėjo atspėti, pamėgdžiojus juos. Vaikų ir tėvų kūrybinių darbelių paroda „Paukšteliai sugrįžta“, kurią organizavo mokytoja Giedrė Survilienė, džiugino išradingais ir kūrybiškais paukšteliais. Mokytoja dėkojo vaikams ir tėveliams už jų įdėtą darbą, taip pat įteikė padėkas už kūrybiškumą.
Renginio metu, naudodami edukacinius robotus bitutes „Bee-bot“, vaikai ant kilimėlių su kortelėmis, parengtomis mokytojos Margaritos Stasevičienės, atsakinėjo į klausimus apie Žemę, jos tausojimą ir šiukšlių rūšiavimą. Visi kartu atliko linksmą mankštą ir sudėjo Žemės vardą iš LEGO kaladėlių, puošė raideles kamšteliais ir kaštonais. Žaidė žaidimą „Saugok Žemę“.
Renginio pabaigoje Žemės mylėtojai buvo išlydėti su užduotimi – mylėti Žemę ne tik žodžiais, bet ir gerais darbais.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė
Ši diena skirta pasauliniam visuomenės supratimui apie Dauno sindromą. Mūsų darželis taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos. Visi darbuotojai kartu su vaikais dėvėjo skirtingas kojines. Mes visi siekiame skatinti toleranciją, mažinti atskirtį ir formuoti sveiką visuomenės požiūrį į asmenis, turinčius Dauno sindromą. Grupėse vaikai žiūrėjo socialinį filmuką apie žmones, turinčius Dauno sindromą ir spalvino įvairias kojines.
Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė
Kovo 6 d. darželyje vyko edukacinis užsiėmimas „Būkime draugais“, finansuotas Panevėžio r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro lėšomis. Šio renginio tikslas – atkreipti dėmesį į itin jautrią temą – patyčias. Renginio metu vaikai sužinojo, kodėl patyčios yra žalingos, kaip jas atpažinti ir ką daryti susidūrus su netinkamu elgesiu.
Į svečius atvyko skautas, kuris edukaciją pradėjo skautiška mankšta. Smagus ir energingas užsiėmimas ne tik sužadino vaikų smalsumą, bet ir padėjo sukurti draugišką atmosferą. Po mankštos skautas papasakojo vaikams apie draugiškumo svarbą, pagarbų elgesį vienas su kitu bei tai, kaip padėti draugui, susidūrusiam su patyčiomis. Kad edukacija būtų dar įdomesnė, svečias vaikams pristatė keletą įtraukiančių eksperimentų: „Laimės ugnis“, „Draugystės debesėliai“, „Sniegelis“ ir kt. Šie smagūs užsiėmimai ne tik suteikė daug gerų emocijų, bet ir padėjo vaikams geriau suprasti draugystės, palaikymo bei bendradarbiavimo svarbą. Nuotaikingos edukacijos metu vaikai buvo labai susidomėję, aktyviai dalyvavo ir dalijosi savo mintimis apie tai, kaip būti geru draugu.
Tokie renginiai skatina empatiją, pagarbą bei bendruomeniškumą, ugdo supratingus ir draugiškus visuomenės narius.
Dėkojame Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui ir sveikatos priežiūros specialistei už galimybę organizuoti šią prasmingą edukaciją!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ rugsėjo–lapkričio mėnesiais įgyvendino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos finansuotą Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Mažais žingsneliais į sveikatos šalį!“.
Pagrindinis projekto tikslas stiprinti emocinę ir fizinę bendruomenės narių sveikatą organizuojant veiklas ir skleidžiant sveikatinimo idėjas. Džiugu, kad į projekto organizuojamas veiklas aktyviai įsijungė visa darželio bendruomenė, Žibartonių ir Linkaučių skyrių bendruomenės, socialiniai partneriai: Panevėžio lopšelis-darželis „Nykštukas“, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pirmokai, Krekenavos regioninis parkas, Panevėžio r. Socialinių paslaugų centras. Projektas apėmė daugybę veiklų ir iniciatyvų, kurių metu vaikai, tėvai ir darželio bendruomenė aktyviai dalyvavo ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius.
Judėjimas ir aktyvios veiklos. Rugsėjo mėnesį lauke buvo organizuotos judrios estafetės „Pajudėk su Rudenėliu“, kurios subūrė vaikus ir mokytojus į bendrą judėjimo šventę. Bendruomenės nariai taip pat aktyviai įsitraukė į akciją „Diena be automobilio“, kurios metu vyko tradicinis važiavimas dviračiais ir paspirtukais. Ši diena skatino ne tik tvarų judumą, bet ir suteikė daug teigiamų emocijų mažiesiems ugdytiniams. Judėjimo džiaugsmą papildė ir darželio kieme organizuota „Vaikų Zumba“, kurią vedė šokių trenerė. Priešmokyklinės ugdymo grupės ugdytiniai turėjo galimybę pasidžiaugti išvyka į Kauną ir ten aplankyti skaitmeninės daugialypės terpės parką „Hello Park“. Interaktyviame parke vaikai lavino ne tik fizinį aktyvumą, bet ir logiką, kūrybiškumą, smulkiąją ir stambiąją motoriką, koordinaciją, refleksus, bendravimo įgūdžius, dėmesį, vaizduotę, atmintį.
Sveikos mitybos įgūdžių ugdymas. Grupių mokytojos ir sveikatos priežiūros specialistė organizavo sveikatinimo veiklas: „Sveikas užkandis“, „Vitaminai ant mūsų stalo“, „Vandenukas mūsų draugas“ ir kt. Šiose veiklose vaikai ne tik sužinojo apie sveiką mitybą, bet ir praktiškai kūrė sveikus patiekalus. Į veiklas įsitraukė ir tėveliai – kartu su vaikais jie gamino sveikatai palankius užkandžius, rodydami, kad sveika mityba gali būti smagus ir bendrystę skatinantis procesas.
Emocinės sveikatos stiprinimas. Emocinei vaikų sveikatai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. VšĮ „Sielos sala“ trenerė vedė „Emocines mankšteles“, kurios skatino vaikus geriau pažinti savo emocijas, mokė bendrauti ir stiprino fizinę sveikatą. Grupių mokytojos vedė veiklas sensoriniame kambaryje, kuriame buvo sukurta rami ir palanki aplinka, kuri suteikė galimybę vaikams atsipalaiduoti, pasisemti gerų emocijų ir mokytis dėmesio koncentracijos.
Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Projekto metu buvo užmegzti ir plėtojami ryšiai su socialiniais partneriais. Su Panevėžio lopšeliu-darželiu „Nykštukas“ buvo organizuota išvyka į Krekenavos regioninį parką. Vaikai ne tik praturtino savo patirtį gamtos pažinimu, bet turėjo puikią galimybę užmegzti draugiškus santykius su kito darželio vaikais. Minint Tolerancijos dieną, darželyje svečiavosi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pirmokai ir jų mokytojos. Visi draugiškai dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Permainų vėjas“, dovanodami vieni kitiems spalvotus vėjo malūnėlius. Organizuojamos veiklos skatino toleranciją vieni kitiems ir draugiškų santykių tęstinumą.
Tėvų švietimas ir paskaitos. Tėvų švietimui taip pat buvo skiriamas nemažas dėmesys. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro darbuotoja kartu su Krekenavos darželio specialiąja pedagoge vedė paskaitą-diskusiją tema „Prieraišumo svarba vaiko emocinei sveikatai“. Diskusijos metu buvo aptartos prieraišumo ir saugaus vaikų ir tėvų ryšio svarba emocinei sveikatai. Džiaugiamės, kad projekto dėka turėjome galimybę pasikviesti sveikatos elgsenos specialistą Artiomą Šabajevą. Jo įkvepianti paskaita ir įžvalgos suteikė ne tik vertingų žinių, bet ir praktinių patarimų, kaip valdyti savo emocijas ir suprasti vaikus, formuojant pozityvų požiūrį į auklėjimą ir išvengiant emocinės žalos.
Emocinė vaikų sveikata – tai neįkainojamas turtas, kuris formuoja jų dabartį ir tampa pamatu tolimesnei asmenybės brandai bei sėkmingam gyvenimui. Šio projekto dėka darželyje žengtas žingsnelis, skatinantis kurti palankią aplinką, kurioje augtų laimingi, sveiki ir savimi pasitikintys vaikai.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Lapkričio 4–8 d. darželyje vyko „Sveikatinimo savaitė“, kurios tikslas yra skatinti vaikų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, ugdyti emocinę ir asmeninę higieną. Kiekvieną dieną buvo organizuojamos įvairios veiklos, kurios padėjo formuoti sveikos gyvensenos nuostatas.
Fizine sveikata vaikai rūpinosi aktyviai judėdami „Ryto rato“ mankštose, fizinio lavinimo užsiėmimuose, pasivaikščiojimais gryname ore. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai turėjo galimybę dalyvauti Panevėžio r. visuomenės sveikatos biuro ir sveikatos priežiūros specialistės organizuojamoje edukacijoje „Pirmoji pagalba vaikams. Kaip tapti didvyriu?“, kurią vedė sveikatos edukologė, VšĮ „D&DM“ direktorė Daiva Marazienė. Vaikai mokėsi tapti gelbėtojais ir pasirūpinti kitų sveikata, kai reikia skubios pagalbos.
Siekiant stiprinti vaikų emocinę sveikatą, buvo organizuotos veiklos sensoriniame kambaryje. Vaikai čia klausėsi terapinių pasakų, kalbėjosi apie savo emocijas ir mokėsi jas atpažinti bei suprasti savo jausmus. Ši patirtis suteikė mažiesiems ramybės jausmą ir padėjo ugdyti jų emocinį sąmoningumą.
Sveikos mitybos skatinimo veiklose grupių mokytojos organizavo užsiėmimus: „Vitaminai ant mūsų stalo“, „Sveikas maistas“, „Vandenukas – mūsų draugas“ ir „Sveiko užkandžio ruošimas“. Šių užsiėmimų metu buvo aptarta sveikos mitybos svarba, vaikai buvo skatinami rinktis sveikus produktus ir suprasti, kokią naudą jie teikia organizmui. Darželio grupės dalyvavo „Sveikatiados“ organizuotame konkurse „Užkandžių fiesta“, kuriame kūrė sveikus užkandžius ir dalijosi idėjomis, kaip paversti sveiką maistą įdomiu ir patraukliu. Svarbi šios savaitės dalis buvo ir Europos sveikos mitybos diena ̶ lapkričio 8-oji. Šia proga Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras padovanojo vaikams edukacinį lėlių teatro spektaklį „Tigro pusryčiai“. Spektaklis linksmai ir vaizdžiai priminė vaikams sveikos mitybos naudą ir įkvėpė juos rinktis sveikus pusryčius bei kitus maisto produktus.
Ši „Sveikatinimo savaitė“ padėjo vaikams geriau suprasti sveikos gyvensenos svarbą, skatino domėtis savo emocijomis ir jausmais, sužadino norą gyventi sveikiau.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
