Tikslas. Pastatyti bokštą iš ryžių, įsiminti vėliavos spalvas, lavinti smulkiąją pirštų motoriką.

Hipotezė. Ryžius galima nudažyti ir iš jų pastatyti bokštą.

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai mokėsi pažinti Lietuvos vėliavos spalvas. Mokytoja pasiūlė atlikti eksperimentą. Vaikai subėrė ryžius į plastikinius maišelius, įpylė po kelis lašus pasirinktos spalvos dažų. Maišelius sandariai uždarė ir pirštukais ,,dažė“ ryžius. Supylė kruopas į padėklus, paliko džiūti. Ryžiams išdžiūvus, bėrė juos į stiklines, kūrė trijų spalvų bokštus, kuriuos papuošė vėliavėlėmis.

Išvados. Vaikams pavyko nudažyti ryžius ir iš jų pastatyti trijų spalvų bokštą.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Išsiaiškinti apie deguonies reikšmę Žemėje ir suprasti, kad degimui reikalingas deguonis.

Hipotezė. Žvakelė gali degti be deguonies.

Eiga. Žvakelę uždegame ir uždengiame stiklainiu. Stebime, kaip žvakelė užgęsta. Naudojame dviejų dydžių stiklainius ir stebime, kad po didesniu stiklainiu žvakelė dega ilgiau.

Išvada. Žvakelė negali degti be deguonies. Liepsna užgęsta, kai stiklainyje jis baigiasi. Išsiaiškinome, kad nelaimės atveju, mažą gaisrą galima užgesinti užmetus ant degančio daikto audeklą. Ugnis negauna deguonies ir užgęsta.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Eksperimentuojant sužinoti, kas neleidžia mandarinui nuskęsti.

Hipotezė. Koks mandarinas  neskęsta vandenyje?

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai kalbėjo apie sveikatai palankius produktus. Aptarus, kad vaisius valgyti sveika, mokytoja pasiūlė atlikti eksperimentą. Ugdytiniai (2–3 m.) tyrinėjo mandarinus. Nusakė spalvą, dydį, ragaudami – skonį. Mandarinus suskaičiavo. Tada atliko eksperimentą: vieną mandariną paliko neluptą, antrą – nulupo visą, trečią paliko su nedideliu lopinėliu žievės. Visus mandarinus po vieną sudėjo į atskirus stiklainius su vandeniu ir stebėjo, kuris nuskęs. Nuluptas mandarinas ir su truputėliu žievės nuskendo, nenuluptas vaisius – plūduriavo vandens paviršiuje.

Išvados. Vaikai sužinojo, kad po mandarino žievele yra oro, kuris neleidžia jam nuskęsti. Žievelę nulupus, mandarinas nugrimzta į stiklainio dugną.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Sužinoti, kiek raidžių sudaro kiekvieno vaiko vardas.

Hipotezė. Mindaugo vardas grupėje yra ilgiausias, o Evos – trumpiausias.

Eiga. „Kiškučių“ grupės vaikai susirado ant lapelių užrašytus savo vardus. Tada kopijavo, rašė, kirpo, skaičiavo savo vardo raides. Sužinoję raidžių skaičių, suskaičiavo tiek pat kaladėlių. Ant kaladėlių, tarsi dėlionę, dėliojo iškirptas savo vardo raides. Norėdami išsiaiškinti, kieno vardas ilgiausias ir kieno trumpiausias, vaikai nubraižė diagramą ir  lygino rezultatus. Visi vaikai sužinojo savo vardo raidžių kiekį.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino: ilgiausias vardas grupėje yra Mindaugas, o trumpiausias – Eva.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Ugdyti konstravimo įgūdžius, kuriant iš antrinių žaliavų picų krosnį ir gaminant picą.

Hipotezė. Ar gali sukonstruoti picų krosnį ir pasigaminti picą?

Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai kalbėjosi apie profesijas. Aptarus, ką žmonės dirba, buvo pasiūlyta „pasimatuoti“ picų kepėjo profesiją įveikiant picų krosnies konstravimo ir picos gaminimo iššūkį.

Visi kartu pažiūrėjo video siužetą apie picų kepėją. Burtų keliu pasiskirstė komandomis. Kiekviena komanda pasiruošė darbui reikalingas priemones: kartono dėžę, kartoną, spalvoto popieriaus atraižas, klijus, žirkles ir flomasterius. Iš kartono dėžės konstravo picų krosnį: iškirpo landą, dėžės vidinėje dalyje įklijavo ugnį, visą dėžę dekoravo pasirinktų spalvų spalvotu popieriumi, plytų elementais. Iš kartono iškirpo ližę ir picos pagrindą, kurį padengė iš spalvoto popieriaus iškirptais picos pagardais (kumpiu, pievagrybiais, sūriu ir kita). Tikrino, kaip pavyko sukurti picų krosnį ir ar pica telpa pro krosnies dureles į vidų.

Išvados. Vaikams pavyko sukonstruoti picos krosnį ir pasigaminti picą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Organizuojant patyriminę STEAM veiklą, skatinti vaikų domėjimąsi gamtos globa žiemos periodu, ugdyti atsakomybės ir pareigos jausmą.

Hipotezė. Ar galime darželyje pagaminti paukšteliams skanėstų?

Eiga. Vaikai žiemą rūpinasi ir globoja paukštelius, atneša jiems į lesyklėles sėklų, kruopų, trupinėlių. Paspaudus šalčiams, gaminome paukščiams skanėstą iš taukų, sėklų, obuolių. Pirmiausia pagaminome vėrinėlį iš obuolių riekelių. Supjaustėme obuolį žiedeliais, pervėrėme obuolių riekeles virvele ir surišome. Tada gaminome „Paukščių pyragą“. Iš taukų pagaminome rutuliukus, juos apvoliojome saulėgrąžų ir sėklų mišinyje. Vėl suminkėme ir vėl apvoliojome, tada pervėrėme mediniu iešmeliui ir pririšome virvelę. Išnešėme į kiemą ir pakabinome ant medelio paukšteliams.

Išvada. Skanėstas iš taukų, sėklų, saulėgrąžų lauke sukietėjo ir virto į kietą taukų gumulėlį, kuriuo galėjo maitintis paukščiai.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Tenkinti vaikų poreikį tyrinėti, atrasi bei suvokti vandens virsmą ledu.
Hipotezė. Ar galima patiems pasigaminti varveklius?
Eiga. Varvekliai būna skaidrūs, sukurti šalčio ir gamtos, o mes nutarėme pagaminti spalvotus varveklius, eksperimentuodami spalvomis. Vaikai rinkosi spalvas, jas maišė, tirpdė vandenyje. Tam panaudojome ir antrines žaliavas – jogurto indelius, taip tausodami gamtą. Su nekantrumu laukėme, kol sušals mūsų varvekliai. Spalvotais varvekliais papuošėme darželio kiemo erdvę.
Išvados. Sušalus vandeniui, pasidarė ledas – spalvoti „lediniai varvekliai“.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Per pojūčius tyrinėti sniego savybes.

Hipotezė. Sniegas greičiau tirpsta šiltoje aplinkoje.

Eiga. Vaikai čiupinėjo, uostė, apžiūrėjo į grupę atneštą sniegą, tyrinėjo per padidinamąjį stiklą. Bandė jį lipdyti, sverti, rašyti ant sniego. Po kurio laiko vaikai pastebėjo, kaip sniegas keičia savo formą – tirpsta ir virsta į vandenį. Vaikai bandė sniegą tirpinti šaltame ir šiltame vandenyje, aiškinantis, kada sniegas ištirpsta greičiau. Stebėjo, ar švarus vanduo lieka ištirpus sniegui.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad sniegas yra baltas, šaltas, purus, lengvas, gali būti susmegęs, lipnus, purvinas, gali ištirpti ir tirpsta greičiau šiltoje aplinkoje, pavirsdamas į vandenį.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Įsiminti, pasikartoti, kokios Lietuvos vėliavos spalvos.

Hipotezė. Ar pavyks stiklinėje pamatyti Lietuvos trispalvę?

Eiga. Sunumeruoti stiklines 1, 2, 3. Į stiklines įberti cukraus: į pirmą – vieną šaukštelį, į antrą – 2 šaukštelius, į trečią – 3 šaukštelius. Pripilti vandens ir išmaišyti. Į stiklines su ištirpusiu cukrumi įdėti dažų. Į pirmą – geltonų, į antrą – žalių ir į trečią – raudonų, dar kartą gerai išmaišyti. Užpildyti darbo lapą. Vaikai pažymėjo spėjimą prieš bandymą, kas atsitiks sulašinus spalvas į stiklinę. Užrašius spėjimą, pipete lašino spalvotus skysčius į didelę skaidrią stiklinę. Stebėjo, kas vyksta, ir pavaizdavo savo darbo lape.

Išvados. Kas atliko eksperimentą kruopščiai ir susikaupę, tie vaikai pamatė trispalvę savo stiklinėje. Išsiaiškinome, kodėl spalvos išsidėstė viena ant kitos – kuo daugiau vandenyje ištirpusio cukraus, tuo skystis sunkesnis, o kuo cukraus mažiau, tuo skystis lengvesnis.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Eksperimentuojant ir tyrinėjant, aiškintis vandens, aliejaus, dažų ir sodos su citrinos rūgštimi savybes.

Hipotezė. Ar galima sukelti pūgą stiklainyje?

Veiklos eiga. „Nykštukų“ grupės vaikai kalbėjosi apie sniego audras. Sužinojo, kas yra pūga, kas ją sukelia, kur dažniausiai jos kyla, kiek trunka ir kaip elgtis pūgos metu? Paklausti, ar galima sukelti pūgą stiklainyje, vaikai susidomėjo, kaip tai galima padaryti. Spėjimai buvo skirtingi. Kad atsakytų į klausimą, atliko eksperimentą „Pūga stiklainyje“: į stiklainį įpylė vandens, įmaišė baltų dažų, pagražino blizgučiais. Likusią stiklainio dalį pripildė aliejumi. Metė po vieną gabalėlį šnypščiančių tablečių ir stebėjo, kaip vyksta eksperimentas.

Išvados. Aliejus ir vanduo nesimaišo; aliejus lengvesnis už vandenį; dažai tirpsta vandenyje, bet ilgiau pastovėję nusėda apačioje; anglies dioksido dujomis užpildyti burbuliukai kelia vandens ir dažų mišinį aukštyn, o aliejus stumia mišinį atgal, sukurdamas siaučiančio sniego efektą; ir taip, galima sukelti pūgą stiklainyje!

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė