Įstaigos emblema

2020 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  
Lankytojai
Šiuo metu: 4
Iš viso: 344344

admin

 

Žemė – vandens planeta. Gamta padovanojo mums savo stebuklą – vandenį. Kiekvienas vandens lašelis gali įžiebti gyvybę. Nuo jo priklauso mūsų gyvybė, mūsų ateitis. Papasakojau vaikams, koks vanduo stebukladarys: jis gali virsti debesiu, lietumi, rasa, rūku, sniegu, ledu, kruša.

Veiklos pradžioje interaktyvioje lentoje peržiūrėjome internetinę mokomąją knygelę „Vandens lašelio kelionė“ ir aptarėme vandens apykaitos ratą gamtoje. Po to ėmėmės eksperimentinio ir tiriamojo darbo: bandėme pakartoti vandens lašelio kelionę. Pradėjome nuo „Lietaus imitacijos“, toliau aiškinomės ir eksperimentavome, kokios medžiagos geriausiai praleidžia vandenį: popierius, medvilnė, plastikas, dirvožemis ar akmenėliai. Vaikams buvo labai smalsu sužinoti, kaip susidaro vandens garai ir kondensatas (lietaus lašeliai). Toliau dar tyrinėjome vandens būvius ir ledo tirpumą. Pabaigę eksperimentus ir išsiaiškinę vandens kelionę gamtoje, ėjome „Pasitaškyti po balas“. Tai meninė veikla, kuri vaikams suteikė daug džiugių emocijų. Veiklą užbaigėme žaidimais ant interaktyvių grindų.

Visos šios veiklos metu skatinau vaikų saviraišką, paremtą eksperimentais, tyrinėjimu, pojūčiais ir kritiniu mąstymu. Vaikai buvo aktyvūs, smalsūs ir žingeidūs, jie noriai įsitraukė į eksperimentinę gamtamokslinę veiklą.

„Nykštukų“ grupės ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

 

Skystą muilą sumaišėme su drungnu vandeniu ir raudonos spalvos maistiniais dažais. Vaikai pūtė muilo burbulus pro šiaudelį, kol burbulai ėmė kilti virš stiklinės ir leidosi ant stalo. Vaikams buvo labai smagu ir smalsu, iš kur tiek susidarė burbulų.

„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė

„Nykštukų“ grupės vaikai stebėjo, kaip žvakė užgęsta pati savaime, neužpučiama. Padarė išvadą: kad degtų ugnelė, reikalingas oras – deguonis.

Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

TIKSLAS: sužinos, kurie ledukai greičiau ištirpsta ir vėl pavirsta vandeniu.

PRIEMONĖS: ledukai, druska, akvarelė, teptukas, padėklas.

VEIKLA: šaldiklyje užsišaldėme ledukų. Sudėjome juos ant padėklo. Ant dalies ledukų užbėrėme druskos ir stebėjome, kaip jie tirpsta. Kitus nudažėme. Pamatėme, kad greičiau ištirpo tie ledukai, ant kurių užberta druskos.

IŠVADA: druska tirpdo ledukus ir taip gryną vandenį paverčia sūriu.

,,Drugelių“ grupės  vyresn. mokytoja Virginija Šašienė

Kuriam gi vaikui nepatinka guminukai? Juos mielai kramsnoja ir maži, ir suaugę. Ar įsivaizduojate, kad  mėgstamas guminukas gali padidėti du ar net tris kartus?

Norėdami išsklaidyti abejones apie tai, kad negyvas daiktas negali užaugti, vaikai į 3 stiklines įpylė vandens, įmetė po guminuką ir paliko „augti“ vis stebėdami, kaip šie keičiasi. Atliekant bandymą, vaikams prireikė kantriai laukti, nes tam, kad meškiukai „užaugtų“, turi praeiti nemažai laiko. Vaikai lygino, matavo guminius meškiukus ir išsiaiškino, jog „auginti“ saldainiai padidėjo kelis kartus, pasikeitė spalvų ryškumas, dalinosi savo mintimis, kodėl taip nutiko.

Daug teigiamų emocijų ir nuostabos vaikams sukėlė tai, kad saldainius galima ne tik valgyti, bet ir užauginti meškiuką monstriuką.

„Drugelių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Lindautaitė

TIKSLAS: vaikai sužinos, kodėl sūriame vandenyje kiaušinis neskęsta.

PRIEMONĖS: vanduo, druska, kiaušiniai, stiklinės.

VEIKLA: Į stiklines įpylėme vandens. Į vieną iš jų įbėrėme keletą šaukštų valgomosios druskos ir gerai išmaišėme. Druska ištirpo, o vanduo praskaidrėjo.

Vieną kiaušinį atsargiai įdėjome į vandens stiklinę be druskos. Jis nuskendo ant dugno. Antrą kiaušinį įdėjome į vandens stiklinę, kurioje įberta druskos. Šis kiaušinis laikėsi paviršiuje!

Tada į stiklinę įpylėme dar šiek tiek vandens, kad druskos kiekis vandenyje sumažėtų. Kiaušinis vėl nusileido ant dugno. Tai labai paprastas, tačiau smagus eksperimentas!

IŠVADA: sūriame vandenyje kiaušinis neskendo. Kodėl taip nutiko? Druska pakeitė vandens tankį, jis pasidarė didesnis ir kiaušinis sūriame vandenyje pakilo į paviršių.

,,Drugelių“ grupės ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Virginija Šašienė

Dantų ėduonis (kariesas) – dažniausiai pasitaikanti dantų liga, kurios paplitimą nulemia nesubalansuota mityba ir bloga burnos higiena.

Kovo 5 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikų tėveliai dalyvavo paskaitoje „Vaikų burnos higienos ypatumai“. Susitikimą pradėjo „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai. Tėveliams jie padainavo „Dantukų dainelę“. Užsiėmimo metu edukologė Eglė Rakauskienė pabrėžė, kad tėvai turi suprasti, jog nuo jų pačių pastangų priklauso, ar jų vaikų dantys bus sveiki, ar pažeisti ėduonies. Tėvų kontrolė ir pagalba būtina dar ilgą laiką, kol vaikas pradės savarankiškai valyti dantis. Lektorė skatino tėvus būti sąmoningais ir vaikų burnos higiena rūpintis jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Ji paaiškino, kaip vaikų dantis prižiūrėti tam tikrais gyvenimo etapais, kokias esmines klaidas daro tėvai, koks maistas yra palankus dantims, nes kai kurie maisto produktai naikina žalingą rūgščių poveikį, skatina savaiminį burnos valymąsi ir taip padeda išsaugoti sveikus dantis.

Lektorė praktiškai parodė taisyklingą dantų valymo techniką, patarė, kokios priemonės gali padėti tėvams pamatyti apnašų susikaupimo vietas. Dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos ir jose esantys mikroorganizmai. Todėl svarbiausia jas pašalinti. Buvo kalbėta ir apie dantų silantavimo programą, kurią vykdo odontologai.

Svarbiausia, būti atsakingiems ir nepamiršti bent vieną kartą per metus vaikų dantis patikrinti profilaktiškai.

Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė