Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Veiklos tikslas: supažindinti vaikus su emocijomis, mokyti jas išreikšti kūrybinės veiklos metu, lavinti smulkiąją motoriką. Aplink plastikinę lėkštutę vaikai dėliojo kaštonus, giles ir sukūrė „veido“ kopiją. Tada pakėlė lėkšteles, padarė akytes, burnytę, nosį. Ugdytiniai džiaugėsi savo sukurtu veiduku, pasakė, kokia jo nuotaika. Visi patyrė daug gerų emocijų.
„Drugelių“ grupės vyresn. mokytoja Virginija Šašienė
Vaikai turi užduotį: pastatyti miško miestelį iš medžiagų, kurios pagamintos iš medienos.
Pirmiausiai aiškinomės, kas tai galėtų būti. Išsiaiškinome, kad turime kartono dėžučių, ritinėlių ir spalvoto popieriaus, tad juos ir panaudosime.
Iš ritinėlių ir spalvoto popieriaus kiekvienas gamino medį, kuris turėjo stovėti. Tada žaidėme žaidimą „Kas dėžutėje?“. Vaikas pasirinko dėžutę, iš jos nežiūrėdamas ištraukė vieną gamtinę medžiagą, įvardijo, kokio tai medžio lapai ir vaisiai. Taip sužadinus vaikų pojūčius (regos, lytėjimo), įtvirtinome lapuočių (kaštonas, ąžuolas, riešutas, klevas) ir spygliuočių (pušis, sidabrinė ir paprastoji eglė) medžių požymius.
Pasidaliję į komandas, vaikai gamino namelius. Vieni klijavo, kiti dažė, puošė gamtine medžiaga. Baigę darbelius pasidžiaugėme bendru nuostabiu rezultatu ir nusprendėme, kad miško miestelį dar tobulinsime, juk net maži miesteliai nepasistato per savaitę.
Priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytoja Giedrė Survilienė
Ugdydami vaikų supratimą apie mitybą ir lavindami sveikos mitybos įgūdžius, į svečius pasikvietėme Vyčio mamytę Miglę, kuri praktiškai mums padėjo susipažinti su sveikuolišku patiekalu – avinžirnių kotletukais. Visi dalyvavome maisto gaminimo veikloje. Padedami Vyčio mamytės vaikai kibo į darbą. Jie pjaustė daržoves, plėšė rankytėmis salotas ir špinatus, maišė ir ragavo. Vėliau susipažinome su džiovintais ir brinkintais avinžirniais. Juos sumalę, vaikai maišė ir formavo kotletukus, kuriuos nešė kepti į darželio virtuvę. Iškeptus kotletukus patiekėme su daržovių salotomis ir rudaisiais ryžiais. Gaminome tik iš sveikatai palankių ir ekologiškų produktų. Tad beliko skanauti.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
2023 m. spalio 17–31 dienomis Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ organizavo STEAM projektą „Moliūgėliai“. Projekte dalyvavo socialiniai partneriai Panevėžio lopšeliai-darželiai „Dobilas“ ir „Vyturėlis“. Ne tik organizavo, bet ir aktyviai įsitraukė į projektines veiklas Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, Žibartonių bei Linkaučių skyrių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytiniai, mokytojos, tėveliai. Projekto tikslas – taikant STEAM metodus skatinti pažinti, tyrinėti, eksperimentuoti su daržove ‒ moliūgu.
Projektas buvo vykdomas 5 dienas. Pirmąją dieną vaikai susipažino su moliūgu, tyrinėjo jo savybes ir įvairiais pojūčiais ieškojo atsakymų į išsikeltus klausimus: kas yra moliūgas, kaip jis kvepia, kokia jo spalva, kas slepiasi moliūgo viduje. Dėliojo nuo mažiausio iki didžiausio, lygino pagal spalvas, įvardijo, kuri spalva jiems gražiausia. Iš kortelių dėliojo moliūgo gyvenimo ciklą, klausėsi moliūgo pasakos, žaidė žaidimus. Antroji diena – „Eksperimentų diena“. Vieni grupėse atliko eksperimentus „Putojantis moliūgas“, „Moliūgas – vulkanas“, „Atgijęs moliūgas“. Šie eksperimentai suteikė vaikams daug teigiamų emocijų. Stebėdami moliūgo putojimą, aiškinosi, kodėl taip nutiko. Kiti šią dieną atliko STEAM veiklas ir bandė ieškoti atsakymus į išsikeltą klausimą „Ar moliūgas daržo karalius?“. Lygino ir svėrė atsineštas daržoves, matavo jų ilgį ir ploti, svėrė su svarstyklėmis, kol galiausiai išsiaiškino ir padarė išvadą, kad moliūgas yra pati sunkiausia ir didžiausia daržovė ir ją galima vadinti „Daržo Karaliumi“. Trečiąją „Emociukų dieną“ vaikai kalbėjo apie jausmus ir emocijas, mokėsi jas įvardinti. Įvairiai pasirinkta technika suteikė moliūgams emociją, kurios atspindėjo vaikų dienos nuotaiką. Ketvirtąją „Kūrybiškumo dieną“ pasigamino iš turimų moliūgų žibintus, apžiūrėjo ir pasidžiaugė tėvelių kūrybinių darbelių parodėle iš moliūgų ir daržo gėrybių. Vaikai su džiaugsmu atliko kūrybinius darbelius: piešė, lipdė, aplikavo ir iš kaladėlių ar kamštelių dėliojo moliūgus. Penktąją projekto dieną buvo apibendrinamos visos savaitės veiklos ir organizuojamas baigiamasis renginys.
Projekto metu buvo įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai ir lūkesčiai. Ugdytiniai įvairiais pojūčiais pažino, tyrinėjo, žaisdami mokėsi, o svarbiausia noriai dalyvavo ugdymo procese, nes jiems buvo įdomu, aktualu ir šiuolaikiška. Džiaugiamės, kad mokytojos ne tik aktyviai įsitraukė į siūlomas veiklas, bet kūrybiškai atsižvelgdamos į vaikų poreikius atrado ir naujų STEAM idėjų, kuriomis pasidalino uždaroje socialinio tinklo grupėje.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
„Nykštukų“ grupės vaikučiai pradeda pažintį su tėvelių profesijomis. Pas mus grupėje lankėsi Rugilės mama Loreta. Ji yra gydytoja ir dirba ligoninėje. Gydytoja vaikučiams papasakojo apie savo darbą, parodė ir pademonstravo medicinines priemones ir prietaisus, kuriuos naudoja gydydama žmones. Vaikai ne tik susipažino su naudojamomis medicininėmis priemonėmis, bet ir patys jas išbandė tapdami „gydytojais“, „gydydami vieni kitus“. Pažintis su gydytojo profesija vaikams suteikė pažinimo džiaugsmą ir gerų emocijų.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Spalio 23–31 dienomis lopšelyje-darželyje buvo vykdomas STEAM projektas „Moliūgėliai“. Visą savaitę su ugdytiniais buvo kalbama apie moliūgus ir jų savybes. Vaikai juos tyrinėjo, piešė, atliko eksperimentus, matavo, lygino, pažino jų kvapą ir skonį.
Spalio 31 dieną šventės veikėjai Moliūgas ir Ūkininkas visus vaikučius sukvietė į salytę, kurioje buvo švenčiamas Moliūgo gimtadienis „Moliūgadienis“. Skambant nuotaikingai dainelei, vaikai stebėjo Moliūgo ir Ūkininko šokį, vėliau visi vaikai buvo pakviesti švęsti gimtadienį. Mažieji ugdytiniai apsupo Moliūgą rateliu ir kartu linksmai šoko bei dainavo, žaidė žaidimus. Šventės pabaigoje visi vaišinosi gimtadienio pyragu. Atsidėkodamas Moliūgas visiems dovanojo saldumynų ir atsisveikino iki kitų metų.
Kieme vaikus džiugino kūrybingai išskobti moliūgų žibintai. Ačiū tariame tėveliams už išskobtus moliūgus ir kūrybines moliūgų, rudens gėrybių kompozicijas, kurios visą savaitę puošė darželį ir linksmino vaikučius.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
„Nykštukų“ grupės vaikučiai, pasipuošę „moliūgo“ kepuraitėmis, keliavo į STEAM veiklą. Veiklos metu vyko pokalbis su vaikais apie daržovę – moliūgą, jo reikšmę ir svarbą žmogui. Aptarėme moliūgų dydžius, svorį, spalvą, žalio ir virto moliūgo skonį. Aiškinomės, kokius patiekalus galima pagaminti iš šios daržovės. Nagrinėdami moliūgo sandarą, skaičiuodami sėklytes, ugdėmės matematinius gebėjimus. Tada atlikome STEAM eksperimentą ir moliūgą pavertėme „vulkanu“. Susipažinome ir prisiminėme emocijas, įvardinome ir bandėme jas parinkti savo moliūgui. Popierinėje lėkštelėje piešėme moliūgą ir jo emocijas. Ugdėme vaikų meninę saviraišką, įgyvendinome kūrybines idėjas. Baigiantis veiklai žaidėme žaidimą-ratelį „Verdu moliūgą, verdu moliūgienę…“
Taikant STEAM metodus stengiamės sudaryti sąlygas vaikams įsitraukti į eksperimentinę gamtamokslinę veiklą, formuoti vaikų kritinį mąstymą, ugdyti meninę ir pažinimo kompetencijas.
„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė
„Drugelių“ grupės vaikai tyrinėjo moliūgą. Kartu su mokytoja išskobė jo vidų ir rado sėklas, kurias džiugiai skaičiavo. Paskui atliko eksperimentą: į moliūgą įpylė acto, maistinių dažų, įlašino indų ploviklio, įbėrė kelis šaukštus sodos. Sumaišius sodą ir actą, įvyko reakcija, kurios metu susidarė spalvotos putos. Ogi moliūgas pradėjo putoti! Ugdytiniai sužinojo, kas atsitinka, kai sumaišome sodą ir actą (šarminę ir rūgštinę medžiagas). Visiems buvo labai smagu, džiaugėsi, patyrė teigiamų emocijų.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas – sukonstruoti tokį krepšį, kuriame tilptų bent vienas obuolys.
Ugdomi gebėjimai: konstravimo įgūdžiai, kūrybiškumas, vaizduotė, problemų sprendimas.
Ugdytiniai dalinosi patirtimis apie rudens derliaus nuėmimo darbus, jų metu naudojamus įrankius ir daiktus. Atpažino ir pasakė rudens derliaus daržovių ir vaisių pavadinimus. Prieš įgyvendinant iššūkį, sukonstruoti tokį krepšį, į kurį tilptų obuolys, pasižiūrėjo, kokio dydžio obuolius ar kitus vaisius dės į krepšelį. Iš pasirinktų detalių konstravo krepšelius, tikrino, ar telpa obuolys, kiti vaisiai. Į kai kuriuos krepšelius tilpo net keli vaisiai. Atlikę užduotį visi aptarė, ar pavyko sukonstruoti krepšį, į kurį tilptų obuolys. Jei nepavyko, tai ką jie turėtų padaryti, kaip išspręsti susidariusią problemą? Savo krepšelius papildė iškirptais ir nuspalvintais mėgstamais vaisiais ar daržovėmis.
„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė
Vaikų fizinei ir psichinei sveikatai labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas. Nustatyta, kad išugdytas įprotis aktyviai judėti vaikystėje, gali išlikti ir suaugus. Neabejojama, kad mažų vaikų fizinė sveikata susijusi su šeimos genetiniu polinkiu sirgti tam tikromis ligomis, tačiau taip pat reikšmingai siejasi ir su išorinių veiksnių poveikiu, kurie tampa paveldimais faktoriais. Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami ir žiūrėdami televizijos laidas, vaizdo juostas, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Vaikai mažai sportuoja, nedaro mankštos, nenori eiti pasivaikščioti į lauką ar aktyviai žaisti. Tačiau sveiko vaiko raidai yra būtinas pakankamas fizinis aktyvumas, kuris yra vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo profilaktikos veiksnių ir geresnės gyvenimo kokybės pagrindas. Be to, Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai (2017 m.) rodo, kad trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų prie įvairių įjungtų ekranų laisvadieniais būna daugiau nei dvi valandas, o buvimo prie ekranų trukmė neigiamai susijusi su vaikų fizine ir psichikos sveikata. Šiuo metu jau gana daug atliekamų tyrimų atskleidžia, kad dėl šiuolaikinių technologijų vis mažesni vaikai ir vis daugiau laiko skiria vadinamajai sėdimajai veiklai, kuri, deja, gali pakeisti svarbias vaiko raidą įtakojančias, aktyvias veiklas. Būtent su IT naudojimu labai ankstyvame amžiuje siejamas ir didėjantis skaičius vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, ypač dėmesio ir aktyvumo. Įvairių šalių tyrimų duomenimis, emocinių ir elgesio sunkumų turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis siekia nuo 5 iki 20 proc. ir nuolat auga. Psichikos sveikatos problemos taip pat siejamos su šeimos krizėmis (emociškai traumuojantys įvykiai, tėvų skyrybos ar nepilna šeima; ilgalaikis tėvų, ypač motinų, patiriamas stresas).
Rugsėjo 28–29 d. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Linkaučių bei Žibartonių skyrių vaikai mokėsi stiprinti fizinę sveikatą. Jie dalyvavo netradicinėje, aktyvioje veikloje „Mankšta su kėdute“. Tai mankšta, skirta stiprinti kūno raumenis, gerinti koordinacijai. Fiziniai pratimai pagerina širdies veiklą, virškinimą, nuotaiką, sustiprina kaulus, sumažina, nerimą, stresą, pagerina miegą ir padeda išlaikyti sveikus sąnarius. Reguliari mankšta gali daryti tikrus stebuklus ne tik fizinei, bet ir emocinei būsenai.
Spalio 6 d. buvo paminėta psichikos sveikatos diena. Vaikai dalyvavo praktiniame užsiėmime „Visi mano jausmai svarbūs“. Atlikdami užduotis, vaikai mokėsi susikaupti, įvardinti savo emocijas, išmoko nusiraminimo pratimą.
Norėdami pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą, pirmiausia nuo pat ankstyvos vaikystės turime mokyti vaikus rūpintis sveikata, ugdyti sveiką gyvenimo būdą, formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, pratinti juos kasdien užsiimti fizine veikla, išmokti susidraugauti su emocijomis. Tai padės jiems užaugti fiziškai ir psichiškai sveikomis, darniomis asmenybėmis.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
