Tikslas. Plėsti vaikų supratimą apie spygliuočius ir lapuočius medžius, mokyti juos atskirti pagal išorinius požymius, tyrinėti vorų gyvenimą ir kūrybiškai panaudoti gamtinę medžiagą kuriant vorus ir voratinklius.
Hipotezė. Ar iš eglės ir pušies kankorėžių galime sukurti vorus, o kieme rasti šiuos medžius, ant kurių vorai galėtų pinti savo voratinklius?
Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo eglės ir pušies kankorėžius, aptarė jų skirtumus. Mokėsi atskirti spygliuočius nuo lapuočių, stebėdami medžių lapus, spyglius, kankorėžius. Iš kankorėžių gamino vorus, kūrybiškai parinkdami jiems akis, kojas ir kitas detales. Vėliau kieme ieškojo eglių ir pušų, stebėjo medžius ir ant jų ieškojo voratinklių. Kalbėjosi apie vorų gyvenimą, jų gyvenamąją aplinką, mitybą ir voratinklių paskirtį.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad eglė ir pušis yra spygliuočiai, o medžiai, turintys lapus, priklauso lapuočiams. Pastebėjo, kad spygliuočius galima atpažinti pagal spyglius ir kankorėžius. Iš gamtinės medžiagos pavyko sukurti vorus ir voratinklius, o stebėdami aplinką vaikai rado voratinklių ant spygliuočių medžių.
Priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja Giedrė Survilienė























