„Nykštukų“ grupės vaikai flomasteriais taškavo popieriniame rankšluostyje išspaustą raštą. Veiklos metu vaikai pavadino spalvas ir pasakė, kokį piešinį išryškino. Vėliau vaikai spėjo, prognozavo, kas atsitiks su piešiniu, kai ant jo pipete užlašinsime vandens lašelių. Dirbdami vaikai įvaldė pipetės veikimo principą, džiaugėsi naujai atrastu veiklos būdu. Jie pastebėjo ir pasakė, kad vanduo susigeria į popierių, o spalvos susilieja ir tampa ryškesnės. Veiklos metu vaikai stebėjo, kaip maišosi spalvos ir pavadino naujai atsiradusias spalvas, atspalvius, analizavo rezultatą, fantazavo, ką mato savo susiliejusiuose raštuose, spalvose. Darbelius paliko ant padėklo ir leido jiems išdžiūti. Vaikai įsitraukė į veiklą, atsipalaidavo, nusiramino.

       Vaikai sužinojo, kad maišydamosi spalvos virsta naujomis spalvomis ir atspalviais, o popierinis rankšluostis sugeria vandenį, sušlampa. Atliekant šią veiklą, lavėja vaikų akies ir rankos koordinacija. Vaikai džiaugėsi veiklos procesu ir rezultatu. Paprasta, linksma, įdomu, kūrybiška ir veikia kaip nusiraminimo terapija.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

           „Nykštukų“ grupės vaikučiai įsijungė į erdvinių statinių konstravimą. Panaudojome įvairių rūšių konstruktorius, konstravimo kaladėles ir statėme namus, bokštus, pilis ir kitus statinius. Vaikai, aktyviai įsijungdami į veiklą, lavino smulkiąją motoriką, leido pasireikšti savo kūrybiniams gebėjimams, vaizduotei, mokėsi bendradarbiauti, dalintis priemonėmis ir dirbti grupelėmis.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

             Atliekdami numatytas STEAM veiklas siekėme suvokti, kokie pojūčiai padeda pažinti aplinką ir pasaulį. Eksperimento metu bandėme išgauti skirtingus garsus. Į 6 stiklines įpylėme skirtingą kiekį vandens. Sudėjome stiklines vieną šalia kitos nuo mažiausio iki didžiausio kiekio vandens. Jo nedažėme ir jokių prieskonių nedėjome, nes pasitarę vaikai nusprendė, kad spalva ir kvapas garso nekeičia. Garsas priklauso nuo vandens kiekio stiklinėje. Tai patikrinome. Vaikai buvo teisūs. Visi bandė sugroti skirtingą melodiją, kiekvienas norėjo dar išgirsti ir metalafono skleidžiamus garsus. Pojūčiai skatina emocijas, tad dar pasigaminome linksmų veidukų. Vaikai mokėsi užrišti siūlą, pajausti skirtingą medžiagų tekstūrą, naudojome druską ir manų kruopas, buvo kas ir paragavo. Vaikai piešė linksmus veidukus ir linksmai žaidė su savo pasigamintais žaisliukais.

 Priešmokyklinio ugdymo „Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

       Su vaikučiais aiškinomės, kodėl reikia plauti rankas ir kaip muilas apsaugo rankas nuo bakterijų. Atlikome eksperimentą, kuris padėjo vaikams suprasti, kaip muilas, dėl savo sandaros, kartu su vandeniu nustumia daleles nuo rankų. Į vieną dangtelį įpilame vandens ir ant viršaus užbarstome maltų pipirų. Į kitą dangtelį įpilame skysto muilo. Padažome ausų krapštuką arba pirštą į muilą ir merkiame į vandenį. Stebime, kaip pipirai išsisklaido į šonus ir traukiasi nuo pirštuko. Eksperimentas veiksmingesnis, jeigu į muilą padažomas pirštas.

          Vaikas supranta, kaip muilas ir vanduo nuo rankų nuplauna bakterijas.

„Nykštukų“ grupės vyresn mokytoja Daiva Čeidienė

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, visi kartu atlikome įvairių STEAM veiklų. Jų metu atkreipėme dėmesį į Lietuvos miestus. Visi kartu susėdę pasikalbėjome apie vaikų sukauptą patirtį. Pasidalinome į keturias komandas (Kauno, Klaipėdos, Trakų, Lietuvos), kiekviena komanda turėjo atlikti savo iššūkį ir jį pabaigus pristatyti.

„Kauno“ komandos tikslas – eksperimento metu išsiaiškinti keltuvo veikimo principą. Kiekvienas savarankiškai gaminosi keltuvą iš turimų medžiagų. Vieniems sekėsi lengviau, kitiems sunkiau ir reikėjo pagalbos, tačiau visi pasigamino po keltuvą ir patikrino, kaip jis veikia. Vaikai po sudėtingos užduoties džiaugėsi savo sunkaus darbo rezultatais. Įdomiausia ir daugiausia emocijų sukėlė tai, kad keltuvas judėjo ištiestu siūlu.

„Klaipėdos“ komanda, konstruodama švyturį, mokėsi sujungti elektros grandinę. Kalbėjosi, kam reikalingi švyturiai, kur jie stovi, kokia jų paskirtis. Gamindami tarėsi, kaip sujungti LED šviesos diodą su ličio baterija. Vaikai džiaugėsi ir didžiavosi, kad jiems pavyko įžiebti švyturyje šviesą.

„Trakų“ komandos vaikų iššūkis „Ar gali sukonstruoti Trakų pilį?“. Tikslas – naudojantis kartono ir popieriaus ritinėliais, atliekant konstravimo užduotį, suprasti pilies statybų ypatumus. Vaikai pastebėjo, kad vienam labai sudėtinga dirbti, o su draugo pagalba darbas tampa lengvas.

„Lietuvos“ komanda turėjo sukurti Lietuvos kontūro formos daigyklą ir išauginti joje augalėlių, pažymėti, kur yra Kauno, Trakų, Klaipėdos miestai. Pasitarę ir pasidalinę darbais, atliko šią užduotį. Nuspalvino trispalvės vėliavos spalvomis pagrindą, ant jo dėjo daigyklą, sėjo sėklytes, jas sulaistė vandeniu ir lauks, kada sudygs. Pažymėjo miestus.

Vaikai kritiškai mąstė, spendė problemas, ugdėsi komandinio darbo įgūdžius. Svarbiausia – gerbti savo kultūrą, didžiuotis tautybe, mylėti tėvynę ir pažinti ją.

„Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytojos Margarita Stasevičienė, Giedrė Survilienė

Žiemą nieko nėra įdomiau, nei mėgautis žaidimais lauke prisnigus. Ypač smagu žaisti su sniegu: lipdyti sniego gniūžtes, ridenti sniego kamuolius ir lipdyti besmegenius. O kaip nulipdyti besmegenį, jei neprisnigo? Į šį klausimą atsakymą žino „Nykštukų“ grupės ugdytiniai – galima pasigaminti dirbtinį sniegą.

Vaikai su mokytojos pagalba, atidžiai laikydamiesi recepto žingsnių, matavo ir skaičiavo, kiek reikės ingredientų puodeliais, šaukštais bei ypač atsakingai laikėsi saugumo susitarimų. Vaikų rankyčių ir mokytojos pagalba dirbtinio sniego masė buvo greitai paruošta. Prieš pradedant konstruoti besmegenį, vaikai skaičiavo, kiek rutulių reikės besmegeniui, kokių dydžių, kokia tvarka dės ir kokių dekoravimo detalių prireiks. Prasidėjo kūrybinis procesas reikalaujantis atidumo, kruopštumo ir pastangų. Taip buvo sukonstruoti besmegeniai grupėje, nors lauke nėra sniego!

Vyresnieji vaikai pastebėjo, kad dirbtinis sniegas šilumoje netirpsta. Mokytojai pasiūlius nusprendė paeksperimentuoti su actu. Jį vaikai pylė ant besmegenių ir stebėjo procesą. Besmegeniai putojo ir virto skysta mase – ištirpo. Ypač džiugino ugdytinių susikaupimas ir atsakingas elgesys veiklos metu. Taip vaikai susipažino su šarmų ir rūgščių reakcijomis.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė

           Labai dažnai vaikai eina ir važiuoja per tiltą, po kuriuo teka Nevėžis, tačiau neatkreipia dėmesio, kaip tiltas sukonstruotas virš upės. Todėl šiandien susipažinome su tilto konstrukcijos elementais ir vaikai sukonstravo savo tiltą. Tiltas turėjo išlaikyti automobilį ir netrukdyti upei tekėti savo vaga. Dirbo kas po vieną, kas su draugu, patys pasirinko priemones. Skaičiavo, kiek prireikė puodelių, pagaliukų, kempinių ar kitų priemonių.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

       Varvekliai būna skaidrūs, sukurti gamtos, o mes nutarėme eksperimentuoti spalvomis ir pagaminti varveklius spalvotus. Vaikai rinkosi spalvas, jas maišė, tirpdė vandenyje. Tam panaudojome ir antrines žaliavas – jogurto indelius ir taip tausojome gamtą. Su nekantrumu laukėme, kol sušals mūsų varvekliai. Daug džiugių emocijų buvo sušalus varvekliams. Vaikai rinkosi kiekvienas savo. Spalvotais varvekliais papuošėme darželio kiemo erdvę.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

       Šiandiena išsikėlėme tikslą – pagaminti važiuojantį automobilį ir suprasti jo sandarą. Vaikai dirbo grupelėmis, padedami vienas kitam, pasitardami, kaip konstruoti, kokias spalvas ir ratus rinktis. Reikėjo sukonstruoti dvi automobilio ašis – ant medinių iešmelių užmauti šiaudelius. Plastikinių kamštelių viduryje aštriu daiktu pradurti skylutes, o tada kamštelius užmauti ant medinių iešmelių galų. Iš kartono iškirpti stačiakampio formos automobilio pagrindą ir lipniąja juosta pritvirtinti prie jau sukurtų ašių. Iš kartono sukurti automobilio sėdynes, vairą. Pasigaminę automobilius, vaikai nekantravo juos išbandyti. Vieni važiavo tiesiai, kitiems krito ratai ir jau reikėjo papildomo remonto. Buvo daugybė įvairių emocijų. Susirinkę visi į vieną vietą vaikai aptarė, kaip jiems sekėsi dirbti, kokių sunkumų iškilo, ką kitą kartą darytų kitaip.

„Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

„Pelėdžiukų“ ir „Nykštukų“ grupių vaikai išbandė lietuvių kalba kalbantį edukacinį robotą Qobo – tai mokomasis robotas, skirtas išmokti koduoti.

Ugdytiniai, naudodami inovatyvias „Robobloq“ dėlionės korteles su skirtingais ženklais, programavo robotą Qobo nueiti nurodytą atstumą nuo starto iki finišo. Kelyje robotui skyrė ir kitų linksmų užduočių: dainuoti, šokti, judėti, švytėti skirtingomis šviesomis. Vaikai pasitardami tyrinėjo galimus kelius, galvojo pasirinkimus, sprendė iškilusias problemas, mokėsi vieni iš kitų, buvo labai iniciatyvūs ir atkaklūs įveikdami užduotis.

„Pelėdžiukų“ grupės vaikai mokėsi ne tik programuoti, bet ir skaičiuoti su matematinėmis programavimo kortelėmis Qobo Robobloq robotui. Šios kortelės yra sujungtos su Qobo Robobloq robotu. Mokymasis vyksta žaidimo forma, o pateikti įvairūs scenarijai skatina domėtis matematika.

Žaidimo rinkiniai moko planuoti, programuoti, skaičiuoti, spręsti galvosūkius bei skatina logiškai mąstyti, tyrinėti, konkuruoti ir bendradarbiauti.

„Pelėdžiukų“ ir „Nykštukų“ grupių vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė