Ryte iš lauko atsinešėme ledo ir sniego, pažymėjome laiką ir temperatūrą. Vaikai jau žino, kad, esant teigiamai temperatūrai, ledas tirpsta. Stebėdami nustatė, kad jis yra baltas, bekvapis, sudarytas iš mažų ledo kristalų. Rankomis liesdami sniegą suprato, kad jis yra minkštas, lipnus, šaltas, o ledas yra kietas, slidus ir atneštas į grupę tirpsta. Po dviejų valandų vaikai pastebėjo, kad sniego tūris sumažėjo, o aplink ledą susidarė vandens balutė. Po šešių valandų ledas visiškai ištirpo, o sniego liko vandens paviršiuje. Po aštuonių valandų sniegas ištirpo ir virto vandeniu.

     Vaikai pastebėjo, kad vanduo labai nešvarus, plaukioja purvo dalelės, tokio vandens gerti negalima.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

     Nors už lango dar buvo tikra balta žiema ir labai šalta, su „Nykštukų“ grupės vaikučiais nuspendėme, kad jau metas pirmiesiems pavasariniams daigeliams. Taip nutarę, visi kartu ėmėmės darbo ir pasodinome svogūnus, kurie išaugins pirmuosius laiškus. Vaikai aktyviai įsijungė į šį ilgalaikį tyrimą, stebėjimą ir veiklą. Patys pylė žemes, laistė, sodino ir laukė, kol išdygs pirmasis daigelis. Jam išdygus po poros dienų, visi labai džiaugėsi, matavo su liniuote, kiek centimetrų užaugo, laistė ir laukė kitų daigelių. Dar po kelių dienų vėl atlikome matavimus ir išsiaiškinome, kiek užaugo mūsų svogūnai, juos gausiai laistėme ir džiaugėmės rezultatais. Baigiantis antrai savaitei, svogūnų laiškus nupjovėme ir nunešėme į virtuvę virėjoms, kad paskanintų mums patiekalus pačių užaugintais laiškais.

     Ši patirtinė veikla lavina vaikų darbinius ir tyrinėjimo įgūdžius, ugdo pažintinius, meninius gebėjimus, skatina bendrą veiklą ir darbų pasidalijmą.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

       Pirmoji pažintis su chemija prasideda nuo mažų eksperimentų. Norint iš valgomosios druskos namų sąlygomis išauginti didelį kristalą, reikėtų kantrybės, pastangų ir daug laiko. Nusprendėme, jog paprasčiau būtų ant paruoštos formos užauginti daug kristaliukų. Simonas kartu su savo tėčiu išlankstė iš varinės vielos gražias širdeles. Tada visi grupėje pasidalinome jas ir kibome į darbą. Kiekvienas vaikas apvijo vilnoniu siūlu širdelę, tai pasirodė daugeliui sudėtinga užduotis. Tada gaminome druskos tirpalą. Šis procesas yra visiškai saugus, nereikalauja daug chemijos žinių, be to, suteikia džiaugsmo stebint, kaip formuojasi ir auga kristalai. Naudojome didelį indą, į kurį sudėjome pagamintas širdeles. Prireikė beveik 5 kg druskos, bet kristalai augo labai lėtai. Tada bandėme kitaip. Į mažą stiklainį dėjome po vieną širdelę ir gražūs kristalai užaugo labai. Širdeles, ant kurių neaugo kristalai, vaikai parsinešė namo ir kartu su tėveliais pagal matytą pavyzdį atliko tą patį eksperimentą. Kiekvienas pasakojo, kaip jiems pavyko, pasidalino savo patirtimi, pastebėjimais.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

Vaikams patinka edukacinės bitutės-robotukai ir jie mėgsta su jomis žaisti, tačiau ši veikla nėra vien tik žaidimas. Vaikai žaisdami mokosi programuoti, logiškai mąstyti, nustatyti ir apskaičiuoti bitutės judėjimo trajektoriją. Keliaujant kartu su bitutėmis jie mokosi skaičiuoti, pažinti raides, spalvas, ugdosi bendradarbiavimo įgūdžius, pažintinius gebėjimus. Skatindami vaikų susidomėjimą bitutes įtraukėme į ugdymo procesą, pagaminome naujų kilimėlių bitutėms-robotukams, pritaikėme savaitinėms veikloms.

Pasirinkimo įvairovė leidžia vaikams plėsti savo žinias, lavinti programavimo įgūdžius, skatina domėjimąsi naujomis ugdymo priemonėmis.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

     Kiek džiaugsmo vaikai patyrė žaisdami su vandeniu. Maišė šiltą vandenį su druska, stebėjo, kaip tirpsta druska. Į silikoninę formelę vaikai įpylė vandens, subėrė spalvotą krepinį popierių ir stebėjo, kaip vanduo pakeičia spalvą. Įdomiausia veikla buvo piešti su pipetėmis ant vatos diskelio.

Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

      Vaikams labai patinka eksperimentai ir tyrinėjimai. Todėl ir mes nutarėme atlikti eksperimentą ir įsitikinti, kad kiaušinis gali plaukioti vandens paviršiuje. Tam prireikė trijų kiaušinių, stiklinių, druskos ir vandens. Eksperimento metu įsitikinome, kad įprastame vandenyje iš čiaupo kiaušinis skęsta, o sūriame vandenyje – plaukioja paviršiuje. Sūrus vanduo pasižymi didesniu tankumu nei įprastas vanduo iš čiaupo. Būtent druska iškelia kiaušinį į paviršių. Į stiklinę su sūriu vandeniu įpylus įprasto vandens, kiaušinis lieka plaukioti, o įprastas vanduo nesusimaišo su sūriu vandeniu, nes yra lengvesnis. Išsiaiškinome, kad ir žmonės, plaukiodami jūroje, išsilaiko daug lengviau vandens paviršiuje nei gėlame ežere.
Šis eksperimentas sudomino vaikus, skatino jų pažintinius gebėjimus, kritinį mąstymą, norą patiems patirti ir išsiaiškinti iškilusius klausimus.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

     Vaikai nusprendė patyrinėti kibirėlių talpą. Pirmiausia vaikai spėliojo, kiek puodelių vandens reikės skirtingo dydžio kibirėliams pripildyti. Spėjamą skaičių užrašė užduočių lape. Tada pylė puodeliu vandenį į kibirėlius ir skaičiavo, kiek puodelių vandens juose telpa. Analizavo, į kurį kibirėlį (didesnį ar mažesnį) tilpo daugiau puodelių vandens. Tyrimo pabaigoje užrašė užduočių lape tokį skaičių, kiek puodelių iš tikrųjų vandens tilpo į vieną ir kitą kibirėlį.

„Kiškučių“ grupės vyresn. mokytoja Irena Buzienė